Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kad G. I. (toliau – G. I.) Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB ,,U.“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB ,,U.“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

2. Nesutikdamas su nuobauda, G. I. dėl pirmiau nurodyto Institucijos nutarimo pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. vasario 9 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau Institucijos nutarimą pakeitė – pripažino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismo vertinimu, tai, kad UAB „U.“ finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami už dvejus metus iš eilės, rodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaip UAB „U.“ direktoriaus, ypatingą aplaidumą ir nerūpestingumą, o tuo pačiu ir didesnį jo veikos pavojingumą, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas šiuo konkrečiu atveju negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. I. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir taikyti kitą administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą. Taigi, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7. Nagrinėjamu atveju Institucija G. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl ši Institucijos nutarimo dalis pakeista. Apygardos teismas šiam apylinkės teismo sprendimui pritaria, kadangi G. I., nors ir nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje, tačiau savo rašytiniame paaiškinime iš esmės pripažino faktines padarytos veikos aplinkybes, skunde apylinkės teismui taip pat nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo gailisi. Apeliaciniame skunde apygardos teismui kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo taip pat neginčija.

8. Taigi, analizuojamu atveju yra nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į G. I. asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad G. I. vadovaujama įmonė finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui nepateikė dvejus metus iš eilės. Todėl, atsižvelgiant į nusižengimo mastą, Institucija proporcingai parinko baudą, kurios dydis nustatytas minimalus – 200 Eur, todėl daryti išvadą, jog ši finansinė našta yra pernelyg didelė bei griežta, pagrindo nėra.

9. Pažymėtina, kad G. I. įmonės UAB „U.“ direktoriaus pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini), todėl jam gerai žinomos bendrovės vadovo pareigos, įskaitant ir būtinybę užtikrinti, jog Juridinių asmenų registrui būtų laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis, priešingai, G. I. pakankamai aplaidžiai atlieka savo, kaip įmonių vadovo, pareigas. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad įmonės buhalteriją tvarkanti įmonė finansinių ataskaitų rinkinius pateikė pavėluotai dėl objektyvių priežasčių, vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija šiuo atveju pagrįstai nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir nuobaudą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinusi susidariusią situaciją.

11. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

12. Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, jog paskirtoji bauda yra neteisinga, pagrindo nėra. Pagrindinis argumentas, kodėl apeliantas prašo neskirti jam nuobaudos, yra tas, jog, pasak skundo autoriaus, jam nebuvo žinoma apie reikalaujamų duomenų nepateikimą, be to, skunde teigiama, kad įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai galiausiai buvo pateikti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog apeliantas nurodė, kad nusižengimo padarymą nulėmė buhalterines paslaugas teikiančios įmonės tinkamas kontrolės nevykdymas nesudaro pagrindo mažinti paskirtą baudą ar jos apskritai neskirti. Atitinkamai ir pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė.

13. Įvertinus aptartus duomenis, apygardos teismas daro išvadą, jog apeliantui paskirta 200 Eur bauda yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju G. I. paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį ar iš viso jos neskiriant, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas. Todėl teisingą, teisėtą ir pagrįstą skundžiamą apylinkės teismo nutartį keisti apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.