Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. N. ir R. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina S. G., faktiškai pradėdama valdyti, priėmė palikimą po savo sutuoktinio Z. G., mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo motina S. G.. Ji buvo našlė, nes jos sutuoktinis Z. G. mirė dar anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu buvo įgytas (privatizuotas) (duomenys neskelbtini). pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu butas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad registruotas buvo tik S. G. vardu. Po Z. G., mirties (duomenys neskelbtini). jo motina ir toliau gyveno minėtame bute faktiškai valdė butą, mokėjo mokesčius ir pan. Motina ir kiti galimi įpėdiniai į notarinę kontorą priimti palikimą po Z.G. mirties nesikreipė. Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą, dėl palikimo priėmimo, tačiau gali priimti palikimą tik dėl motinos dalies, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdė šį turtą iki savo mirties.

2. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir

motyvais.

3. Suinteresuoti asmenys pareiškimo patenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog Z. G., mirė (duomenys neskelbtini). Po pastarojo mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis.

5. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti

savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)d. pirkimo - pardavimo sutartimi S. G.

(būdama santuokoje su Z. G. metu) privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

7. Teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjo motina rūpinosi

sutuoktinio palikimu, nes ir toliau liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, mokėjo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas. Be to nurodytą aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. (LR CPK 177, 178, 185, 197 str.).

8. Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo

priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad pareiškėjo motina faktiškai priėmė palikėjo turtą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui tenkinti (CPK 185 str. ).

9. Kaip minėta šio sprendimo 11 punkte pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimą

priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjo motina, priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjo motina S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą atsiradusi po jos sutuoktinio Z. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.