Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-17
Bylos Nr.
1A-115/2011
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00244-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė (pran.), Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
G. J., D. S.
Civilinis ieškovas
S. M.
Nukentėjusysis
S. M.
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-115/2011Proceso Nr. 1-49-1-00244-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant: Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams: Remigijui Matevičiui, Giedriui Tarasevičiui,

gynėjams: Leonui Volkui, Raimondai Nesterovienei, Laimai Balčiūnienei, Birutei Strimaitytei,

nuteistiesiems: G. J., D. S.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. M.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Eugenijui Karažinui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 12 metų;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

D. S. (D. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. verpimo ratelio vagystės) – 4 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. turto vagystės su G. J.) – 10 mėnesių;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiajai S. M. priteista: 200 Lt iš G. J. ir 300 Lt iš D. S. neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu O. L. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. birželio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, išėmė dvigubą langą, neteisėtai įsibrovė į S. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė S. M. priklausantį 100 Lt kainuojantį verpimo ratelį, tuo jai padarydamas 100 Lt turtinę žalą.

D. S. bei G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2009 m. birželio 16 d., 16 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami grupe, išėmė dvigubą langą, neteisėtai įsibrovė į S. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė S. M. priklausančius daiktus: 100 Lt vertės 5 m žalios spalvos medžiagos užuolaidoms, 300 Lt vertės 10 m rudos spalvos medžiagos užuolaidoms, 250 Lt vertės 2,5 m juodos spalvos namuose austo audinio, 400 Lt vertės apie 50 m medvilninių audinių, 50 Lt vertės medinę sviestmušę, 100 Lt vertės metalinį ąsotį, 10 Lt vertės verpimo ratelio ratą, 5 Lt vertės lininius siūlus ant medinės ritės, 15 Lt vertės medinį indą su apkaustais, iš viso nukentėjusiajai padarė 1 230 Lt turtinę žalą.

G. J. padarė dar kitą nusikalstamą veiką, tačiau dėl nuteisimo už ją nuosprendis neapskųstas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Apeliantei grąžinti ne visi iš namo pagrobti daiktai, neatlyginta žala už name sulaužytus daiktus. Teismas neteisingai įvertino jai padarytą neturtinę žalą, nes, įsibraudami į jos mirusiems artimiesiems priklausiusį namą, išvartydami ir sulaužydami ten buvusius daiktus, dalį jų pagrobdami, nuteistieji paniekino jų atminimą, apeliantei sukėlė neigiamas emocijas, pergyvenimus, kuriuos ji jaučia ir dabar. Negrąžintus bei sulaužytus daiktus ir padarytą neturtinę žalą apeliantė vertina 5 000 litų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo pakeisti: iš nuteistųjų G. J. ir D. S. solidariai priteisti 5 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. bei jos atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji, jų gynėjos ir prokuroras prašo skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė konkretizavo apeliacinį skundą nurodydama, kad iš abiejų nuteistųjų prašo solidariai priteisti 2 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė ginčija nuosprendį tik dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė atlyginti turtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. M. motyvuodamas, kad rasti daiktai jai bus grąžinti, o nerastus jos nurodytus daiktus galėjo pasisavinti kiti patekę į namą asmenys. Nuteistieji kategoriškai neigia juos paėmę, nukentėjusioji tik periodiškai atvažiuodavo į mirusios sesers namą ir dėl jų gali klysti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiais teismo argumentais ir konstatuoja, jog spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą teismas pagrįstai rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis aplinkybėmis.

Bylos duomenys įrodo, kad S. M. apie apvogtą sesers namą sužinojo, į jį atvykusi 2009-06-16. Prieš tai tame name ji buvo 2009-05-30. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog namas apvogtas laikotarpiu tarp 2009-05-30 ir 2009-06-16, tačiau tai nereiškia, kad per šį laikotarpį namas apvogtas tik vieną kartą, kaip įsitikinusi nukentėjusioji ir civilinė ieškovė.

S. M. apeliacinės instancijos teisme detalizavo, kiek kartų ir kada, jos nuomone, buvo įsibrovę vagys: pirmą kartą – 2009-06-02, antrą kartą – laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, trečią kartą – 2010 m. gegužės mėn. viduryje, ketvirtą kartą – 2011 m. kovo mėn. pabaigoje. Apeliantės nuomone, visus kartus vogė ta pati grupuotė, nes tas pats nusikaltimų braižas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ne visus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teiginius patvirtina byloje nustatyti duomenys.

Didelis vagysčių skaičius iš namo, kuriame niekas nuolat negyvena, juo labiau vagystės 2010 m. ir 2011 m., kai nuteistiesiems jau buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, patvirtina nuteistųjų parodymus, kad, be jų, tą namą apvogė ir kiti asmenys. Nėra jokio pagrindo teigti, jog visus nusikaltimus padarė ta pati grupuotė, kadangi patekimas į nuolat negyvenamą namą išėmus lango rėmą nėra nusikaltimo išskirtinis bruožas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. apvogtame name lankėsi kas keletą savaičių ar rečiau, todėl jos nurodytos 2009 m. vagysčių datos negali būti laikomos patikimomis ir visos siejamos būtent su nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis.

Esant tokiai situacijai ir nesant jokių objektyvių įvykių datas patvirtinančių duomenų, teisėjų kolegija vadovaujasi baudžiamojoje teisėje galiojančiu bendruoju teisės principu in dubio pro reo reiškiančiu, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai, ir pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo nustatytas vagysčių datas: vienos, kai namą apvogė D. S. bei pagrobė verpimo ratelį – 2009-06-02, ir kitos, kai į namą įsibrovė D. S. su G. J., pagrobę nuosprendyje nurodytą turtą – laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16.

Dar viena nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nurodyta vagystės data (pagal S. M. – antrosios vagystės), t. y. laikotarpis nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, nesiejama su nuteistaisiais, nes tokioms sąsajoms nustatyti nėra jokių objektyvių duomenų, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nurodytas laikotarpis patvirtina tik objektyvų faktą, jog tuo metu namas dar kartą apvogtas, kaip ir vėliau 2010 m. bei 2011 m.

Beje, abiejų instancijų teismuose liko nepaneigta, taigi teismai neturėjo pagrindo ja netikėti, nuteistųjų dar ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodyta aplinkybė, kad, jiems abiem įsibrovus į namą (t. y. laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16), jame daiktai buvo išmėtyti, atrodė, jog name dar kažkas buvo.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes, pas G. J. ir jo sugyventinę rastus daiktus, abiejų nuteistųjų, liudytojos O. L. parodymus neįtikėtina, kad nuteistieji apvogtame name galėjo išvartyti spintelėse indus, išpilti cukrų, kruopas, paimti 1 kg cukraus, džiūvėsių, arbatos ir pan., išmėtyti nuotraukas, išardyti paveikslus, kadangi juos domino nuosavą sodybą galintys papuošti daiktai.

Teismų praktika rodo, jog iš apleistų sodybų, kuriose nėra nuolatinių gyventojų, maisto produktus, smulkius buities ar metalinius daiktus paprastai pasisavina neturintys gyvenamosios vietos, asocialūs asmenys, kurie juos sunaudoja patys, sugadina ar parduoda metalo supirktuvei.

Nuteistieji nuo pat pirmos apklausos nuosekliai parodė, kokius daiktus pagrobė. Jų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie iš esmės sutampa su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 15) nurodytais daiktais.

Nuteistojo G. J. parodymų teisingumą dėl pagrobtų namų apyvokos daiktų sustiprina tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis savo gyvenamojoje vietoje, sodų bendrijoje ,,Statybininkas“, savo noru parodė prie vartų padėtą metalinį ąsotį paaiškinęs, jog jis irgi yra iš apvogtos sodybos (t. 1, b. l. 159-160).

Dėl to nesant jokių patikimų įrodymų, kad nuteistieji pagrobė daugiau daiktų, nei pareigūnai surado kratos metu ir grąžino G. J. bei jo sugyventinė O. L., pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog į namą galėjo patekti ir kiti asmenys (vagystės 2010 m., 2011 m. patvirtina, kad ir toliau iš sodybos buvo vagiama), taigi nuteistieji negali būti atsakingi už visus dingusius daiktus.

Teisėjų kolegija tiki nukentėjusiąja ir civiline ieškove S. M., jog iš sodybos dingo daugiau daiktų, nei surasta, tačiau dėl išdėstytų motyvų to nesusieja su nagrinėjama byla.

Atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie S. M. pasigesti daiktai, pvz. 1911 m. žemės sklypo planas, dar vienas verpimo ratelis, smulkūs namų apyvokos daiktai, nuteistiesiems nebuvo inkriminuoti kaip vagystės dalykas. Tas pat pasakytina dėl name sulaužytų ar sugadintų daiktų.

Atkreipiamas dėmesys ir į dar vieną aplinkybę. S. M., 2009-06-16 radusi apvogtą namą ir jį apžiūrėjusi kartu su policijos pareigūnu, kitą dieną jau minėtame protokole-pareiškime nurodė dingusius daiktus – žemės sklypo planą, įvairių rūšių medžiagų, du molinius ąsočius, dvi sviestmušes, verpimo ratelį, termosą, žirkles, reples, medinę duoninę, vadeliotojo virves, dėkles nuo siuvamosios mašinos, lankstinukus. Pareiškime ji nurodė, jog namas nesaugomas, apleistas, jame niekas negyvena. Taigi ji pastebėjo dingus termosą, žirkles, reples, net lankstinukus, tačiau nepasigedo lininių siūlų, varinės žvakidės, metalinio bei medinio kryžių ir pan., kuriuos ji pirmą kartą paminėjo tik apklausta 2009-07-20 (t. 1, b. l. 29-30).

Beje, pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė parodė atvykusi į kaimą pabučiuodavusi kryželį, kad laimingai atvyko. Dėl to ji tikrai bent vieno kryžiaus būtų pasigedusi ir nurodžiusi protokole-pareiškime.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl gana dažnų vagysčių iš sodybos, į kurią S. M. atvyksta tik epizodiškai, ji sąžiningai klysta, kada kokie daiktai pavogti.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pripažino name negyvenusi nuo ketvirtos klasės, todėl dalies jos nurodytų daiktų galėjo nelikti dar seseriai gyvai esant arba po jos mirties, bet iki aptariamų įvykių.

Išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl daiktų vagystės ir su ja susijusios turtinės žalos atlyginimo yra teisingas.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pareiškė, jog dalis audinių, saugomų policijos komisariate, jau sugadinti, sulaistyti, todėl ji jų neima, nes negalės panaudoti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio klausimo apeliantė nekėlė apeliaciniame skunde, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jis nesvarstomas, tačiau S. M. turi teisę kreiptis į daiktinius įrodymus saugančią instituciją, prašydama atlyginti žalą, jei ji atsirado dėl saugotojo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant piniginį atlygį.

Neturtinės žalos būdus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nėra visiškai laisvas. Įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pvz. vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio minimalių ir maksimalių ribų įstatymas nenustato.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui ir pan. Žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

Atkreipiamas dėmesys, jog atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų D. S. bei G. J. veiksmais, apvagiant po mirusios sesers likusią tėvų sodybą, kurioje apeliantė gyveno vaikystėje. Be abejonės, dėl pagrobtų daiktų, keliančių brangius prisiminimus apie tėvus, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau, remiantis nustatytais bylos duomenimis, skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje nurodyta, jog ne visa atsiradusi turtinė žala sietina su nuteistųjų veikomis, kadangi namas apvogtas daugiau nei du kartus, nors kiti asmenys liko nežinomi. Taigi ne vien nuteistieji atsakingi už apeliantės patirtus dvasinius išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas S. M. neturtinės žalos atlyginimo dydį, savo sprendimą motyvavo, nustatydamas skirtingo dydžio kompensaciją iš abiejų nuteistųjų, įvertinęs D.S. didesnę veikos apimtį, jam įsibrovus į namą du kartus. Priteistos sumos nėra didelės, tačiau atsižvelgta, kad įrodytas pagrobtas turtas surastas ir grąžintas arba bus grąžintas apeliantei, o tai mažina patirtus išgyvenimus, neigiamas emocijas dėl tėvų namus primenančių daiktų praradimo.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Didinti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta RažinskaitėTeisėjai Regina GaudutienėKęstutis Jucys