Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių teritorinio skyriaus) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, iškelta L. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, grąžinta VDI Šiaulių teritoriniam skyriui ištaisyti protokolo trūkumams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius 2017 m. rugsėjo 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. P. už tai, kad ji, būdama darbdaviu – UAB „S.“ direktore, esant darbo sutarties požymiams, leido A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. dirbti virėjo darbą UAB „S.“ kavinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant, nesudarius su A. P. rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies 1 punkto (įsigaliojusio nuo 2017-07-01) nuostatas. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas iš esmės išnagrinėjo L. P. administracinio nusižengimo bylą, išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tačiau priėmė nepagrįstą sprendimą bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai. Apeliantas pažymi, kad viso bylos nagrinėjimo metu niekam nekilo jokių klausimų dėl kaltės formos ar turinio – jau pirmame teismo posėdyje L. P. savo kaltę pripažino visiškai ir šios pozicijos nekeitė viso bylos nagrinėjimo metu, taigi VDI atstovui nebuvo jokio pagrindo prašyti pakeisti kaltės formą. Teismo nutartyje bandoma teigti, kad nusižengimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, tačiau nesuprantama, kaip tai gali įtakoti galutinį sprendimą byloje, nes teismai nelegalaus darbo bylose ne kartą yra pasisakę, kad „nelegalus darbas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti“.

Skunde pažymima, kad byloje surinkti visi įrodymai, apklausti visi asmenys, pats nelegalaus darbo faktas yra akivaizdus ir įrodytas, byla faktiškai išnagrinėta, tačiau teismas mano, kad reikėtų perrašyti protokolą ir vėl leistis į teisminį bylos nagrinėjimą. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. N-261-1027-11).

Motyvuojamoji dalis

VDI Šiaulių teritorinio skyriaus skundas tenkinamas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

DK 34 straipsnyje, reglamentuojančiame būtinąsias darbo sutarties sąlygas, nurodyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 4 dalys).

Iš byloje esančio A. P. prašymo dėl nelegalaus darbo matyti, kad pastarasis 2017 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, nurodydamas, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 12 d. dirba UAB „S.“ kavinėje virėju. Kadangi jam neišmokamas atlyginimas, jis kreipėsi į Sodrą ir sužinojo, kad nuo 2017 m. liepos 31 d. yra atleistas iš darbo (b. l. 5).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir UAB „S.“ darbuotojų paaiškinimais, galima teigti, kad A. P. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. UAB „S.“ kavinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), dirbo virėju darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp jo ir UAB „S.“ direktorės L. P. esant darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbovietės (UAB „S.“), darbo funkcijų (virėjas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. dirbo nelegaliai (b. l. 3–4).

L. P. 2017 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime nurodė, kad savo kaltę dėl nelegalaus darbo pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo gailisi, ir paaiškino, kad A. P. įmonėje pradėjo dirbti virėju nuo 2016 m. gruodžio 11 d. ir dirbo iki VDI patikrinimo 2017 m. rugpjūčio 23 d., o po to, kai A. P. buvo atleistas iš darbo, tačiau nusprendė dirbti toliau, ji pamiršo perduoti jo duomenis, kad jis vėl būtų įdarbintas UAB „S.“. Nors A. P. ir buvo atleistas iš darbo, tačiau jis dirbo toliau (b. l. 7).

Iš juodraštinio UAB „S.“ darbo grafiko matyti, kad buvo nustatytas UAB „G. s.“ kavinės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojų darbo laikas, numatyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. turi dirbti 12 dienų (b. l. 9).

A. P. 2017 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. po VDI patikrinimo, jis direktorės L. P. reikalavimu parašė prašymą priimti jį į darbą nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. (atbuline data). Tiek 2017 m. liepos 15 d. prašymą atleisti jį iš darbo, tiek prašymą priimti į darbą jis parašė 2017 m. rugpjūčio 23 d., po VDI patikrinimo. Anksčiau prašymo atleisti iš darbo jis nebuvo rašęs, 2017 m. liepos 31 d. iš UAB „S.“ buvo atleistas be jo žinios (b. l. 11).

A. P. 2017 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nurodė, kad tądien dirbo UAB „S.“ pagal grafiką, grafiką sudaro įmonės direktorė L. P. (b. l. 12).

UAB „G. s.“ virėja E. S. 2017 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nurodė, kad ji šią dieną dirbo virtuvėje ir matė, kad A. P. dirbti į virtuvę atėjo 9.20 val. (b. l. 13).

UAB „G. s.“ virėjas R. V. 2017 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nurodė, kad A. P. dirba UAB „S.“, 2017 m. rugpjūčio 23 d. A. P. atėjo jam padėti atnešti daiktus (b. l. 14).

E. J. 2017 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nurodyta, kad ji pagal su UAB „S.“ atlieka buhalterinės apskaitos funkcijas. Direktorė elektroniniu paštu ar telefonu nurodo jai, kuriuos asmenis reikia priimti į darbą ir atleisti iš darbo, ji (E. J.) šiuos duomenis parduoda Sodrai. 2017 m. liepos mėnesio viduryje ji gavo nurodymą atleisti darbuotoją nuo 2017 m. liepos 31 d. ir jį atleido. Šiai dienai A. P. yra nedirbantis, šiandien (2017 m. rugpjūčio 23 d.) direktorė atvežė jai A. P. prašymą priimti jį į darbą nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 15).

Iš 2016 m. gruodžio 11 d. darbo sutarties Nr. 11 matyti, kad A. P. nuo 2016 m. gruodžio 12 d. dirbo UAB „S.“ virėju. Priede prie sutarties nurodyta, kad darbo sutartis tarp UAB „S.“ direktorės L. P. ir virėjo A. P. nutraukta 2017 m. liepos 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (savo noru) (b. l. 16–18).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis A. P. UAB „S.“ dirbo nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. spalio 10 d. (b. l. 22, 23, 62).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad L. P. yra UAB „S.“ direktorė vienintelė akcininkė (b. l. 20–21).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas A. P. nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 11 d. dirbo virėju UAB „S.“ kavinėje, esančioje antrame pastato aukšte, o pirmame aukšte yra UAB „G. s.“, šių abiejų įmonių savininkai yra tie patys. Kiek dienų dirbo 2017 m. liepos mėnesį, tiksliai nepamena, rugpjūčio mėnesį dirbo 12 dienų – iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 2017 m. rugpjūčio 11 d. jis gavo pranešimą iš Sodros, iš kurio sužinojo, kad nuo liepos 31 d. yra atleistas iš darbo (b. l. 58). Iš darbo jis buvo atleistas be jo žinios, iki 2017 m. liepos 31 d. jis nerašė prašymo atleisti jį iš darbo. Kad jis būtų nusprendęs išeiti iš darbo ir vėl į jį grįžti, taip nebuvo. Po to, kai 2017 m. rugpjūčio 23 d. UAB „S.“ apsilankė darbo inspektorius, jis direktorės L. P. liepimu atgaline data, t. y. 2017 m. liepos 15 d. data, parašė prašymą atleisti jį iš virėjo pareigų nuo liepos 31 d. savo noru (b. l. 46). Šiame jo prašyme neteisingai nurodyta ir prašymo data, ir tai, kad jis prašo atleisti jį iš darbo savo noru. Prašymo tekstą formulavo direktorė. Tą pačią dieną direktorė jam davė pasirašyti prašymą priimti jį į darbą nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 47) ir jis vėl buvo įdarbintas. 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis UAB „S.“ dirbo 12 dienų, nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. į darbą nebėjo.

Teismo posėdyje liudytoja E. J. nurodė, kad įvykio metu ji tvarkė UAB „S.“ apskaitą. Gavusi įmonės direktorės L. P. įsakymą atleisti A. P. iš darbo, ji įformino pastarojo atleidimą. Kada A. P. buvo atleistas, tiksliai nepamena, nes dirba su daug įmonių. Pažymėjo, kad atgaline data darbuotojų neatleidžia. 2017 m. rugpjūčio 23 d., po VDI patikrinimo, ji gavo A. P. prašymą priimti jį į darbą ir nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. jį įdarbino UAB „S.“. Pamena, kad A. P. prašymą atleisti jį iš darbo gavo tikrai ne 2017 m. rugpjūčio 23 d., tą dieną gavo tik jo prašymą įdarbinti.

VDI vyriausiasis inspektorius A. J. teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. patikrinus UAB „S.“ kavinę „S.“, esančią (duomenys neskelbtini), buvo rasti keturi darbuotojai, vienas iš jų – virėjas A. P.. Pastarasis tą dieną dirbo, nors nuo 2017 m. liepos 31 d. buvo atleistas iš darbo ir nebebuvo įdarbintas. Direktorė pateikė darbo grafiką. Paaiškėjo, kad A. P. visą mėnesį dirbo nelegaliai. Direktorei L. P. dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Prašymą atlikti patikrinimą pateikė pats A. P..

L. P. teismo posėdyje nurodė, kad A. P. buvo atleistas iš darbo, tačiau nusprendė dirbti UAB „S.“ virėju toliau ir juo dirbo, o ji pamiršo sutvarkyti A. P. įdarbinimo dokumentus.

Įvertinus byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, kad: L. P., būdama darbdaviu – UAB „S.“ direktore, esant darbo sutarties požymiams, leido A. P. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. dirbti virėjo darbą UAB „S.“ kavinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant, nesudarius su A. P. rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Taip L. P. pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies 1 punkto (įstatymo Nr. XII-2470 red., įsigaliojusi nuo 2017-07-01) nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad L. P. atleido A. P. iš darbo jam apie tai nieko nežinant (A. P. dirbo ir po 2017 m. liepos 31 d., o apie atleidimą sužinojo tik gavęs Sodros pranešimą apie socialinio draudimo pabaigą) ir toliau leido jam dirbti UAB „S.“ tą patį darbą, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka apie tai nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui, akivaizdu, kad L. P. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė tyčia. Tačiau net ir tuo atveju, jei pastaroji minėtą nusižengimą būtų padariusi dėl neatsargumo, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jos padarytas nusižengimas būtų kvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Pripažinus, kad L. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš bylos matyti, kad L. P. anksčiau administracine tvarka yra bausta penkis kartus (už apskaitos taisyklių pažeidimą, higienos norminių aktų pažeidimą, kasos aparato Kasos operacijų žurnalo 24 grafos neužpildymą, tinkamos alkoholinių gėrimų laikymo tvarkos neužtikrinimą, pareigos apdrausti privalomuoju draudimu viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę nevykdymo), visas jai skirtas nuobaudas – baudas yra sumokėjusi (b. l. 27–32), nors ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė turėdama galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogišką nusižengimą nebuvo bausta, dirba (b. l. 20–21), yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas minėtas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžiama, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. P. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, dydžiu truputį didesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:

pripažinti L. P. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.