- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2-1857/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alaja ir ko“
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaja ir ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties dalis civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaja ir ko“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. K. individualiai įmonei „Snieguolės“ vaistinė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Alaja ir ko“ pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei S. K. IĮ „Snieguolės“ vaistinė. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė areštuoti iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo atsakovės ir jos savininkų S. K. ir V. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant atsakovei ir jos savininkams areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi patikslino Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl V. K. turto ir piniginių lėšų arešto. Atsakovė S. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog pareiškėjas pateikė netikslius duomenis apie S. K. IĮ „Snieguolės“ vaistinė savininkus, kadangi savininke yra tik S. K. ir tai patvirtina Juridinių asmenų registro išrašas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi, iš dalies sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti iki nutarties iškelti atsakovei S. K. IĮ „Snieguolės“ vaistinė bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo atsakovo V. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Šioje dalyje pareiškėjo UAB „Alaja ir ko“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovės savininke nuo 1995-10-25 yra tik S. K. , todėl V. K. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Su atsakovės argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovės S. K. IĮ „Snieguolės“ vaistinė ir jos savininkės S. K. atžvilgiu, teismas nesutiko ir šią atskirojo skundo dalį perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Alaja ir ko“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti V. K. turtą bei pinigines lėšas. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai vertino ryšį tarp S. K. ir V. K. santuokos sudarymo bei IĮ „Snieguolė“ vaistinės įregistravimo datų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad įmonė veikia galiojant atsakovų santuokai. Nors įmonė registruota vienos S. K. vardu, vadovaujantis šeimos turto prezumpcija, visos bendros sutuoktinių pajamos yra skiriamos šios įmonės veiklai, o iš jos veiklos gautos pajamos yra taip pat naudojamos ir bendriems šeimos interesams bei poreikiams tenkinti. Kadangi atsakovai į įmonės veiklą investuoja bendras lėšas, yra preziumuojama, kad įmonė yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors ir registruota tik vieno iš jų vardu. S. K. įrodymų, kad į įmonės komercinę veiklą investuoja išimtinai savo lėšas, kurios yra atskirtos nuo sutuoktinio lėšų, nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. K. ir V. K. prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad įmonės pajamos naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nuo 1995 metų įmonės pelnas naudojamas vaistinės plėtrai ir filialų steigimui. Visas V. K. turtas yra jo asmeninė nuosavybė, jis savo ar šeimos lėšų į įmonės veiklą neinvestuoja. V. K. priklauso jo vardu 2006-04-06 registruota individuali įmonė „Kiškynė“, o pagal Individualių įmonių įstatymą vienos individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. IĮ „Snieguolė“ vaistinė buvo įsteigta iki V. K. ir S. K. santuokos sudarymo už S. K. asmenines lėšas, savo sutikimo įmonei įsteigti V. K. nedavė, iš įmonės veiklos jokių pajamų negavo ir jos valdyme nedalyvavo, todėl įmonė negali būti laikoma sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas, kurio turtas yra atskirtas nuo individualios įmonės savininko turto ir priklauso įmonei nuosavybės teise, išskyrus, kai individualiai įmonei perduodamas patikėjimo teise sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantė įrodymų, patvirtinančių, kad įmonei buvo perduotas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, nepateikė. Įmonė vykdo specifinę veiklą, kuriai reikalinga licencija, jos pajamos yra susijusios tik su vaistininko veikla, V. K. jomis nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi V. K. turtui,teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Bankroto bylos esmė – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Kad būtų užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Nagrinėjamoje byloje tokio turto specifiką apsprendžia bankrutuojančios įmonės statusas. Individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko (įmonininko) turto ir šis atsako už įmonės prievoles visu savo turtu (CK 2.50 str. 2 d.).
Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas S. K. IĮ „Snieguolės“ vaistinė, įregistruota 1995-10-25, priklauso S. K. . Santuoka tarp S. K. ir V. K. įregistruota 1997-06-13. Sutuoktiniai santuokoje įgyto turto nėra pasidalinę. Dėl šios priežasties jų turtiniams santykiams taikomos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Ši nuostata reiškia, kad turtas, įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo, ir kol nenustatyta kiekvienam iš sutuoktinių priklausanti dalis.
Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu, tačiau ne tik ta turto dalimi, kuri yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ir asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Nors nagrinėjamu atveju individuali įmonė yra įsteigta iki santuokos tarp S. K. ir V. K. sudarymo, tačiau ji veikia jų santuokos metu. Jeigu įmonės vykdoma veikla iš esmės yra šeimos verslas (verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti), iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.), o jo nepakankant – iš sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.88, 3.113 str.).Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Tačiau nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija nėra paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones taikytas V. K. atžvilgiu.
Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Siekdamas, kad į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/arba kilnojamąjį turtą nebūtų nukreipiamas išieškojimas S. K. individualios įmonės bankroto byloje, V. K. turi teisę bankroto byloje reikšti materialinį teisinį reikalavimą dėl pripažinimo, jog verslu vertėsi išimtinai sutuoktinė be jo žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, ir kad jis neturi pareigos atsakyti už įmonės skolas kaip juridinio asmens dalyvis ir taip paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, taip pat įrodinėti, jog tam tikras turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o materialiojo pobūdžio klausimas gali būti sprendžiamas tik iškėlus ginčą dėl materialiojo teisinio pobūdžio teisių ir pareigų.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir šioje dalyje skundžiama nutartis naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties dalis, kuria nutarta areštuoti iki nutarties iškelti atsakovei S. K. IĮ „Snieguolės“ vaistinė bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti.
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti galioti visa apimtimi.