- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- A6.-19-720/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01246-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- S. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. L., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L. nuo 2019 m. liepos 24 d. būdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija), atstovas nuo 2018 m. balandžio 16 d. (veikiantis bendrijos vardu, teikiantis deklaracijas), žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. S. L. neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrijai ir tokiais veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. J. B. vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrijos vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrija yra VMI skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui 13 593,80 Eur. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. gruodžio mėn. pagal pateiktas deklaracijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-467-141971 išieškoti 13 266,30 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir vykdymui perduotas antstolei R. G.. 2022 m. sausio 20 d. antstolė grąžino VMI šį vykdomąjį dokumentą su 2022 m. sausio 19 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-22-90-1313 ir išieškojimo galimumo aktu Nr. S-22-90-1307, nustačius, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginiu lėšų, transporto priemonių, kilnojamojo turto neturi, Bendrija veiklos nevykdo. Sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, paskutiniai pateikti Bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai buvo už 2017 metus. 2022 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Bendrijai, nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 29 d. Teismas iškeldamas Bendrijai bankroto bylą nustatė, kad atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, atsakovės vardu įregistruota viena transporto priemonė, tačiau jai yra taikomi apribojimai bei draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Iš teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimo. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra užvesta viena vykdomoji byla, susijusi su piniginiais reikalavimais, iš viso yra žinomi du atsakovės kreditoriai, o atsakovės turimi ir žinomi įsiskolinimai sudaro 14 828,21 Eur sumą. A. V. socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu apdraustųjų asmenų nėra, 2022 m. balandžio 20 d. skola fondo biudžetui sudarė 1 239,85 Eur, t. y. atsakovė laiku negali įvykdyti savo turtinių prievolių, tame tarpe ir turimų pareigojimų valstybės ir /ar savivaldybės biudžetams, todėl atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y., kad atsakovės negalėjimas vykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą (JANI 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANI 22 straipsnio 3 dalis). S. L., žinodamas, kad Bendrija nesumoka mokesčių ir gavęs VMI prie FM sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, turėjo susipažinti su valdomos Bendrijos finansine padėtimi ir jau žinodamas, kad Bendrija iš esmės nemoki, turėjo pareigą ieškoti sprendimų Bendrijos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrija ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrijoje ir VMI interesų leidimui, Bendrijos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes VMI teismo prašo paskirti S. L. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai elektroniniu paštu, į teismo posėdį neatvyko, prašymų, pareiškimų, atsiliepimo į pareiškėjos pateiktą pareiškimą byloje negauta.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Kadangi nei pareiškėja, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. į teismo paskirtą posėdį neatvyko, teismas protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia. Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti Bendrijos turto apskaitą, stebėti Bendrijos finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei Bendrija turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. L. kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: VMI 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1–4); Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022 (b. l. 5–8); VMI 2022 m. vasario 22 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9–11); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, kuris patvirtina, kad S. L. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nuo 2018 m. balandžio 16 d. (veikiantis bendrijos vardu, teikiantis deklaracijas) (b. l. 12–14); patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo 2022 m. sausio 19 d. Nr. S-22-90-1313 (b. l. 16–17); išieškojimo negalimumo aktas 2022 m. sausio 19 d. Nr. S-22-90-1313 (b. l. 18); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys (b. l. 20–22); VMI pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 m. vasario 4 d. Nr. (23.3-08)-RNA (b. l. 23); 2022 m. gruodžio 22 d. VĮ „Registrų centras“ išrašas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ balansą 2019 m. liepos 24 d. (b. l. 33); Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartis pradėti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, pagal VMI pareiškimą (b. l. 41–42).
Pareiškėjos VMI pareiškime nurodyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 13 593,80 Eur, o mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. gruodžio mėn. pagal pateiktas deklaracijas, todėl 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-467-141971, nutarta išieškoti 13 266,30 Eur mokestinę nepriemoką iš bendrijos turto ir sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei R. G.. 2022 m. sausio 20 d. antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą su 2022 m. sausio 9 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-22-90-1313 ir išieškojimo galimumo aktu Nr. S-22-90-1307, nustačius, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginiu lėšų, transporto priemonių, kilnojamojo turto neturi, Bendrija veiklos nevykdo, todėl mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ duomenimis, paskutiniai pateikti Bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai buvo už 2017 metus. Minėtos aplinkybės rodo, kad S. L., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir susipažinęs su Bendrijos finansiniais dokumentais turėjo suprasti, kokia yra reali Bendrijos finansinė padėtis, todėl jam, kaip Bendrijos vadovui, ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 6 d., VMI priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. S. L., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nuo 2018 m. balandžio 16 d. (veikiančiu bendrijos vardu, teikiančiu deklaracijas), žinojo apie Bendrijos finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes Bendrija veiklos nevykdė, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrijos nemokumą, nes Bendrija neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrijos nemokumo bylos iškėlimo ir taip pažeidė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos interesus. S. L. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Sprendimas iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdytas. Kadangi nei vienas iš kreditorių, vadovas ar atstovas pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. L., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu (veikiančiu bendrijos vardu, teikiančiu deklaracijas), žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.
Administracinės nuobaudos parinkimas bei skyrimas.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jis, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400,00 iki 3 000,00 eurų.
Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas S. L. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam S. L., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. S. L. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis S. L. yra teistas, t. y. 2018 m. spalio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, teistumas neišnykęs. Iš 2023 m. sausio 26 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. L. administracine tvarka baustas pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį, t. y. už neteisingų duomenų įrašymą į deklaracijas, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta S. L. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju gali būti pasiekta S. L. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1–2 dalimis,120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
S. L. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-19-720/2023.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.