- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-384-185-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00288-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Tomas Zdanavičius, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-185-2012
Teisėja Irena Pocevičienė Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00288-2011-2
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8;
1.1.8.6.14; 2.1.15.3.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2012 m. gegužės 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str. ir nuteista viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 25 valandas visuomenės naudai.
Iš V. B. L. D. ir V. S. priteista po 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. B. nuteista už tai, kad 2011 m. rugsėjo 18 d., 8.50 val., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino į jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) , atvykusiems policijos pareigūnams L. D. ir V. S., einantiems valstybės tarnautojų pareigas ir siekiantiems įvykdyti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-25 patvarkymą dėl įsiteisėjusios bausmės M. B., t.y. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkui L. D., teisėtai bandant įeiti į jai priklausantį gyvenamąjį namą, ketinant sulaikyti nuteistąjį M. B., spyrė į kairės kojos kelį, durų kraštu užgavo ir perrėžė dešinę koją, šiais savo veiksmais L. D. padarė odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po to spyrė Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjui V. S. į kairiąją koją, šiais savo veiksmais V. S. padarė poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti: sutrumpinti paskirtos bausmės - 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų trukmę iki 2 (dviejų) mėnesių; panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems L. D. ir V. S., jų civilinius ieškinius atmesti.
Apeliantė mano, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei patenkindamas civilinius ieškinius, nepakankamai atsižvelgė į įvykio aplinkybes bei jos turtinę padėtį.
Skunde nurodoma, kad vertinant įvykio aplinkybes, svarbu yra tai, kad policijos pareigūnas V. S., atvykęs į apeliantės namus, neprisistatė ir nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu jis nori įeiti į vidų. Pareiškė norintis daryti namuose kratą ir tokiu būdu ieškoti namuose pasislėpusio jos sūnaus M. B.. Kadangi pareigūnas neturėjo dokumentų, pasiskambino telefonu pažįstamam advokato padėjėjui ir pasiteiravo dėl kratos teisėtumo. Advokato padėjėjas paaiškino, kad pareigūnai privalo pateikti atitinkamus dokumentus, priešingu atveju galima neįleisti į namus. Taigi, vadovaudamasi advokato padėjėjo patarimu, pareigūnų į namus neįsileido. Tuomet V. S. telefonu iškvietė daugiau policijos pareigūnų. Atvyko L. D. ir, būdamas lauke, paskelbė teismo patvarkymą dėl sūnui paskirtos bausmės vykdymo. Tačiau šio dokumento pareigūnas jai nerodė, perskaityti pačiai neleido, t.y. matė jį tik per atstumą. Susistumdymas įvyko pareigūnams einant į namo vidų, ji tuo metu stovėjo tarpduryje. Pastumta ji atsitrenkė į durų staktą. Name sūnaus M. B. nerado, nes jo ten ir nebuvo.
Apeliantė tvirtina, kad jeigu policijos pareigūnai būtų jai iš karto pateikę reikiamus dokumentus, kurių pagrindu ieškomas jos sūnus, ir ji būtų su jais susipažinusi, tikrai nebūtų trukdžiusi pareigūnams užeiti į namą ir nebūtų kilę jokio konflikto.
Skunde nurodoma, kad apeliantės materialinė padėtis yra sunki, nes tris metus neranda darbo, yra registruota darbo biržoje. Iš gaunamos 350 Lt socialinės pašalpos pragyvena sunkiai. Planuoja darbo ieškoti užsienyje, tačiau teismo nuosprendžiu paskirta penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmė ribos jos išvykimą, o praėjus penkiems mėnesiams, sezoniniai darbai baigsis. Nukentėjusieji L. D. ir V. S. teismo posėdyje faktiškai atsisakė reikalavimų priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą. Jie pageidavo, kad jų nurodytos pinigų sumos būtų priteistos iš jos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, nukentėjusiems atsisakius civilinių ieškinių, teismas nepagrįstai jiems priteisė po 300 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistoji neneigia savo kaltės, pasipriešinus policijos pareigūnams, einantiems valstybės tarnautojų pareigas, tačiau prašo apeliacinės instancijos teismo švelninti bausmę. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems.
Pirmosios instancijos teismas paskyrė V. B. penkių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei motyvą (baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukreiptas prieš valstybės tarnautojus, atliekančius savo pareigas, siekiant sutrukdyti sūnaus sulaikymą), kaltininkės asmenybę (neteista, nebausta administracine tvarka, registruota darbo biržoje, charakterizuojama teigiamai), baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pritaria skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino įvykio aplinkybes ir todėl paskyrė per griežtą bausmę.
Reikia pažymėti, kad policija yra statutinė teisėtvarkos institucija, kurios pareigūnams taikomi griežti elgesio bei aukšti profesinio pasirengimo reikalavimai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas V. S., vykdydamas teismo patvarkymą dėl nuteistosios sūnaus M. B. sulaikymo, atvyko į jo motinos V. B. namus, neturėdamas šio patvarkymo, todėl nuteistajai pareikalavus patvirtinti jo veiksmų teisėtumą, neturėjo galimybės su šiuo dokumentu supažindinti. V. S. taip pat nepateikė pagal V. B. reikalavimą pareigūno pažymėjimo, tvirtindamas, kad ši jį pažinojo. Tačiau Policijos veiklos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi, išimčių nenumatanti norma, įpareigojanti policijos pareigūną pateikti tarnybinį pažymėjimą, jei asmuo to reikalauja. Patvarkymą vėliau atvežė ir nuteistajai perskaitė pareigūnas L. D., tačiau šis pagal V. B. reikalavimą taip pat nepateikė jai pažymėjimą. Taigi, šiuo atveju, nėra abejonės, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir policijos pareigūnų neprofesionaliai atlikta pareiga. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę pripažįsta nuteistosios atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 2 d.). Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei įvertinus paminėtas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirta viešųjų darbų bausmė švelnintina.
Tenkintinas ir kitas apeliacinio skundo prašymas – panaikinti nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių pareigūnams priteisimo. Policijos pareigūnams L. D. ir V. S. priteista iš nuteistosios V. B. po 300 litų neturtinės žalos. Nuosprendis nemotyvuotas kuo pareigūnams pasireiškė neturtinė žala, tačiau ieškiniuose ji grįsta patirtu fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais dėl V. B. pavartoto fizinio smurto ir pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos valstybės institucijoms apie juos. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad L. D. ir V. S. nuteistosios veiksmais sveikata sutrikdyta nežymiai, todėl, akivaizdu, kad nesukėlė didelio fizinio skausmo. Be to nustatyta, kad konfliktas kilo ir dėl pačių policijos pareigūnų nepakankamai profesionaliai atliktų pareigų. Reikia pažymėti, kad policijos pareigūnų darbas yra susijęs su padidintu pavojumi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Tai žinodamas, pareigūnas turi būti morališkai pasiruošęs dirbti įvariose, kartais net labai pavojingose situacijose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas kompensavimo principas, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Vidaus tarnybos Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.
L. D. ir V. S. ieškiniuose neturtinė žala grįsta ir kitais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kad V. B. pateikė valstybės institucijoms tikrovės neatitinkančią informaciją apie juos. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurias pakartojo ir teisiamojo posėdžio metu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją - Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 109 str. 1 d., ieškinys baudžiamajame procese gali būti pateikiamas ir sprendžiamas tik tuomet, kai asmuo turtinę ar neturtinę žalą patiria tik dėl nusikalstamos veikos. Todėl L. D. ir V. S. ieškinių prašymai priteisti neturtinę žalą dėl šių nuteistosios nusikaltimo sudėties nesudarančių veiksmų taip pat turėjo būti atmesti.
Taigi, pareigūnų ieškiniai dėl neturtinės žalos, kuri grįsta dvasiniais išgyvenimais ir fiziniu skausmu dėl V. B. pavartoto fizinio smurto ir pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos valstybės institucijoms apie juos, yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti motyvuotai atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, kolegija
NUSPRENDŽIA:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo policijos pareigūnų neprofesionaliai atliktos pareigos (BK 59 str. 2 d.).
V. B., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, paskirtąją viešųjų darbų bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 25 valandas visuomenės naudai.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. B. L. D. ir V. S. priteista po 300 (tris šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - L. D. bei V. S. civilinius ieškinius atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.