- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-487-102/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Čeknienė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Birutė Valiulienė
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (pranešėjas), Ritos Čeknienės (kolegijos pirmininkė) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Ritai Norkūnienei, dalyvaujant apelianto atstovui A. V., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4177-198/2007 pagal V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. pateikė Utenos rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 31/100 dalį gyvenamojo namo, tvartą, daržinę, malkinę, ¼ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusį V. M., mirusiai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis po savo kaimynės V. M. mirties pradėjo valdyti ir valdo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nurodytą nekilnojamąjį turtą, gyvendamas tame pačiame name, rūpinasi šiuo turtu kaip savo, prižiūri pastatus, savo lėšomis pirko statybines medžiagas, remontavo pastatus. Jis nėra minėtų pastatų savininkas, bet sąžiningai ir atvirai, nepertraukiamai ilgiau kaip dešimt metų juos valdo kaip savo, nemanydamas, kad šio nekilnojamojo turto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 str., 4.68 str., 4.70 str.). Užvaldydamas šį turtą, buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į užvaldomus daiktus, negu jis ir per visą valdymo laiką nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam nuosavybės teises į juos. Mirusiosios V. M. teisių perėmėjų nėra. Todėl yra visos CK 4.68 str., 4.70 str. ir 4.71 str. numatytos sąlygos prašomam faktui nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 533 str., 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 31/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr.6697- 4002 ), tvartą (unikalus Nr. 6697-4002 ), daržinę ( 6697-4002-4078), malkinę (unikalus Nr. 6697-4002-7089) ir ¼ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. 6697-4002-4101), esančių (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad, 1993 m. rugsėjo 13 d. mirus V. B. kaimynei V. M. ir neatsiradus įpėdinių, pageidaujančių perimti jos turtą, pareiškėjas pradėjo rūpintis likusiu jos turtu, prižiūri pastatus, pirko statybines medžiagas, juos remontavo, t. y. valdo po V. M. mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis CK 4.25 str. 1 d., pareiškėjas yra turto valdytojas. Turtą valdo atvirai, nepertraukiamai daugiau negu dešimt metų (CK 4.68 str., 4.71 str.). Kliūčių įsigyti šį turtą nuosavybėn nėra. Pareiškime nurodytus faktus pareiškėjas patvirtino pateiktais rašytiniais įrodymais: VĮ Registrų centras 2007 m. gegužės 5 d. pažyma, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS mirties įrašu Nr. 46, kaimynų R. B. ir J. B. rašytiniais patvirtinimais. Apie bylos nagrinėjimą pareiškėjas paskelbė 2007 m. liepos 9 d. laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Panevėžio rytas“. Iki teismo posėdžio pradžios pareiškėjo nurodyto turto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo niekas neginčijo, suinteresuotų šiuo turtu asmenų nenustatyta. Nuosavybės teisės gali būti įgyjamos pagal įgyjamąją senatį (CK 4.47 str. 1 d. 11 p.). Pareiškėjas V. B. turtą, kuriam prašo nustatyti nuosavybes teises pagal įgyjamąją senatį, valdė sutinkamai su įstatymo keliamais reikalavimais (CK 4.68 – 4.71 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad turtas, į kurį pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį faktą, nuosavybės teise priklausė V. M. ir šiuo metu registruotas jos vardu. CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas konstatavo, kad po V. M. mirties neatsirado įpėdinių, galinčių paveldėti jos turtą. Vadovaujantis CK 5.2 str. 3 d., jeigu nėra įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybinė mokesčių inspekcija apie teismo sprendimą sužinojo tik 2007 m. rugsėjo 14 d., gavusi jo nuorašą susipažinimui. Iš sprendimo matyti, kad nei pareiškėjas, nei teismas suinteresuotu asmeniu šioje byloje neįtraukė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip institucijos, įgaliotos atstovauti valstybei tokio pobūdžio bylose. CPK 37 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje turėjo būti įtraukta dalyvauti suinteresuotu asmeniu. Kadangi to padaryta nebuvo, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai sudaro CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. B. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą po jos mirties daugiau kaip dešimt metų jis valdo teisėtai, atvirai, turtą prižiūri, moka mokesčius, pastatus remontavo. Kai kurie statiniai buvo sudegę, juos atstatė savo lėšomis. Valstybė nesirūpino šiais pastatais, neskyrė lėšų priežiūrai. Neprižiūrimi pastatai jau būtų sugriuvę. CK 4.68 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, asmuo, kuris nėra daikto savininkas, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Po V. M. mirties, neatsiradus paveldėtojų, apeliantas nepareiškė savo teisių į jos turtą (CK 5.2 str.) per CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą, todėl šis turtas liko bešeimininkiu. Įgyjamosios senaties institutas sudaro sąlygas įgyti nuosavybės teises į bešeimininkį turtą. Todėl yra visos sąlygos jam įgyti nuosavybės teises į po V. M. mirties likusį jos turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
CPK 532 str. 1 d. nustatyta, kad bylose dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, pareiškėjo lėšomis gyvenamosios ar verslo vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi (b. l. 12) įpareigojo pareiškėją V. B. iki 2007 m. liepos 15 d. savo lėšomis gyvenamosios vietos dienraštyje ir viename pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių paskelbti apie bylos nagrinėjimą teisme 2007 m. rugsėjo 9 d. Skelbimai buvo išspausdinti 2007 m. liepos 9 d. dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Panevėžio rytas“ (b. l. 15-16). Kadangi iki teismo posėdžio pradžios dėl pareiškėjo V. B. pareiškimo niekas neatsiliepė ir jo prašomo nustatyti fakto neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė sprendimą, kurio pareiškimą patenkino (CPK 533 str. 1 d.). Tačiau CPK 443 str. (Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai) 3 d. nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad byloje ypatingosios teisenos tvarka sprendžiant vienos pagrindinių teisių – nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.) klausimus, siekiant išvengti klaidų ir nepagrįsto turto nusavinimo, teismas turi būti aktyvesnis nei kitose bylose ir privalo imtis adekvačių priemonių, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukti visi suinteresuoti asmenys (bylos Nr. 3K-30-739/2000). Pareiškėjas V. B. teismui pateiktame pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į po V. M. mirties likusį jos nekilnojamąjį turtą fakto nustatymo nurodė, kad po V. M. mirties neatsirado jos teisių perėmėjų. Tai reiškia, kad jos palikimo jokie fiziniai asmenys nėra priėmę. Iš prie pareiškimo pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad aukščiau išvardintas nekilnojamasis turtas tebėra registruotas mirusios V. M. vardu (b. l. 6-7). Esant šioms aplinkybėms, teismui turėjo būti žinoma, kad jos paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei ( CK 5.62 str. ). Todėl šaukta dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu turėjo būti Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (pagal palikimo atsiradimo vietą). Pareiškėjas suinteresuotu asmeniu nurodė Panevėžio VMI Panevėžio skyrių. Tačiau teismas bylą išnagrinėjo apsiribodamas CPK 532 str. numatytu paskelbimu spaudoje, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešdamas suinteresuotam asmeniui ir jam nenusiuntęs pareiškimo nuorašo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 20 d. nutartyje yra konstatavusi, kad CPK 532 str. reglamentuojamas paskelbimas apie bylos nagrinėjimą spaudoje yra pakankamas tais atvejais, kai nėra jokių duomenų apie asmenis, suinteresuotus bylos išnagrinėjimo rezultatu (bylos Nr. 3K-58/2007 ( S ). Tai reiškia, kad apie bylos pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą iškėlimą nustatyta tvarka turėjo būti pranešta suinteresuotam asmeniui, t. y. turėjo būti taikomos bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, bendrosios taisyklės, numatytos CPK 443 str. Priklausomai nuo suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškimą turinio teismas galėtų spręsti ar bylą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.
Apeliantas nurodo, kad apie priimtą sprendimą sužinojo tik gavęs jo nuorašą, t. y. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo pranešta suinteresuotam asmeniui ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Šią aplinkybę patvirtina bylos medžiaga. Šis proceso teisės normų pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str.1d. 1 p.). Kadangi sprendimas panaikinamas absoliutaus jo negaliojimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir nevertina pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad po V. M. mirties jos palikimas (nekilnojamasis turtas) yra bešeimininkis.
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas iš viso nenurodė byloje dalyvaujančio suinteresuoto asmens, nors pareiškėjas savo pareiškime suinteresuotą asmenį buvo nurodęs ( CPK 270 str. 2d. 3 p. ).
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.