Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

io sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3;

1.2.14.1.1; 1.2.24.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2009 m. rugsėjo 7 d.

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Stankevičiūtė, išnagrinėjusi Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, anksčiau neteistas, nedirbantis, II grupės invalidas, senatvės pensininkas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. K. 2009 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, valstybinio miško (duomenys neskelbtini) girininkijos 766 kvartalo 5, 6 ir 7 sklypuose neteisėtai neplynu kirtimu iškirtęs 12 m³ medienos, kurios bendra vertė 1200 Lt, ją pagrobė, tuo padarydamas 1200 litų turtinę žalą valstybei ir 288 litų turtinę žalą aplinkai.

Apklaustas įtariamuoju, J. A. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2009 m. sausio mėn. viduryje kartu su žentu D. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r. esantį mišką. Iš miško jis iškirto ir parsivežė į namus 2 priekabas po 6 m³ alksnio medienos. Medieną jis vežė su ūkininko V. traktoriumi, o kirsti medieną jam padėjo jo žentas D. A.. Dėl padarytos veikos jis nuoširdžiai gailisi. Kirsdamas medžius, nepagalvojo, kad tai yra valstybės miško teritorija, manė, kad tai sužėlę krūmynai netoli nuo jo nuomojamos žemės teritorijos. Anksčiau matė, kad ir kiti asmenys toje vietoje kerta krūmynus. (b. l. 140-144, 148-149).

Motyvuojamoji dalis

2009-02-02 įvykio vietos apžiūros dokumentais – tarnybinis pranešimas, nuotraukos. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančiame miške apžiūrėti iškirsti plotai, išmatuoti kamienai, rasti batų, traktoriaus ratų padangų pėdsakai (b. l. 25-36);

2009-08-21 D. A. apklausos protokolu. D. A. nurodė, kad jis yra J. A. K. dukros sugyventinis. Žiemą jie su J. A. K. sugalvojo pasiruošti malkų ir, išsikirtę medžius J. A. K. nuomojamame žemės sklype, per du kartus išvežė po 6 m³ medienos. Kirsdami medžius, nepagalvojo, kad tai valstybės miško teritorija, galvojo, kad krūmais apžėlę nenaudojamos žemės plotai (b. l. 128-131);

2009-08-20 VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pažyma, kurioje nurodyta, kad padaryta 288 Lt žala gamtai. (duomenys neskelbtini) girininkijos 766 kvartale 5, 6 ir 7 sklypuose iškirsta 12 m³ medienos. (b.l. 132);

2009-05-06 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu. J. A. K. nurodė vietas (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančiame miške, kur kirto medžius ir ruošė malkas (b. l. 152-156);

2009-08-25 pranešimu dėl žalos atlyginimo - VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija nurodo, kad J. A. K. urėdijai ir gamtai padarytą žalą atlygino, VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija pretenzijų nebeturi (b. l. 168).

Byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia teigti, kad J. A. K. 2009 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, valstybinio miško (duomenys neskelbtini) girininkijos 766 kvartalo 5, 6 ir 7 sklypuose neteisėtai neplynu kirtimu iškirto 12 m³ medienos, kurios bendra vertė 1200 Lt, ir ją pagrobė, padarydamas 1200 Lt turtinę žalą valstybei ir 288 Lt žalą aplinkai. J. A. K. padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. kvalifikuota tinkamai.

J. A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str.1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. A. K. ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 162 - 167). Nustatyta, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kurie sunkių pasekmių nesukėlė, padarytą turtinę žalą atlygino. Teismas atsižvelgia į J. A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, jie nesukėlė sunkių pasekmių), kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis sutinka mokėti baudą, yra antros grupės invalidas, senatvės pensininkas. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą bausmę – baudą. Todėl prokuroro pareiškimas tenkintinas, J. A. K. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., padarymą skirtinos baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., teismas

nusprendžia:

J. A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 7 MGL (devynių šimtų dešimties litų) dydžio baudą,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d. - 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir J. A. K. skirti galutinę subendrintą 7 MGL (devynių šimtų dešimties litų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo, reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.