- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- TS-114-818/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- V. J.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2657 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Nuteistasis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2015-01-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 str. 3 d. (bendrininkavimo formos - organizuota grupė), 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 159 str. (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), 261 str. (narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams), 253 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), 259 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 72 str., galutinė bausmė - 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2016-10-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. J. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota raudono ir balto metalo grandinėlė - apyrankė (metalas 585 prabos auksas, svoris 103,43 g), raudono ir balto metalo grandinėlė ant kaklo (metalas 585 prabos auksas, svoris 114,26 g), ir nuspręsta jas grąžinti nuteistajam V. J.. Kitą nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Bausmės pradžia: 2011-12-07.
Bausmės pabaiga: 2026-06-07.
Neatliktos bausmės dalis 2024-10-16: 1 metai 7 mėnesiai 2 dienos.
Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. RV-25-2657 nuteistajam V. J. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis V. J. skunde prašo panaikinti Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. RV-25-2657 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam ir priimti naują sprendimą – taikyti V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisijos 2024 m. spalio 21 3 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik V. J. praeities neigiamo elgesio įvertinimu, o ne dabar esamais ilgalaikiais teigiamais elgesio pokyčiais. Komisija tik formaliai pasisakė apie nuteistojo elgesį ir jo pokytį atliekant bausmę, tačiau išsamiai įvertino ir nurodė visus iki bausmės atlikimo buvusius neigiamus elgesio aspektus, kurių jis pakeisti niekaip negali, t. y. praeities neigiamas elgesys ir nulėmė tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vien praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, kad V. J. elgesys ir požiūris nėra pasikeitęs į gerąją pusę, kad jis nėra padaręs atitinkamų teigiamų išvadų, kad nuteistasis akivaizdžiai linkęs daryti nusikalstamas veikas ir, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toliau jas darys bei gyvens nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, jog jis Komisijai yra pristatomas jau septintą kartą, taip pat pažymėtina, jog Komisija paskutinį kartą buvo nusprendusi netaikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija nusprendė netaikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones). Po ankstesnio svarstymo jam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias šiai dienai jis yra pilnai įvykdęs, tad nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos (rekomendacijų vykdymo laikotarpiu dalyvavau Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savanorių ir policijos pareigūnų vedamame seminare „Smurtas artimoje aplinkoje“; dalyvavau Lietuvos probacijos tarnybos atstovų paskatoje „Nuteistųjų parengiamasis darbas, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir be intensyvios priežiūros, probuojamųjų resocializacija, priežiūros planavimas ir vykdymas“; dirbu (duomenys neskelbtini)). Šiame kontekste svarbu pamini ir tai, jog nepaisant neigiamų ankstesnių sprendimų savo atžvilgiu, jis rodo didelę motyvaciją ir vis tiek nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu visokeriopai stengiausi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą. Geriausias to pavyzdys yra tai, jog teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visetas su lyg kiekvienu V. J. svarstymu pasipildo naujomis teigiamai ji charakterizuojančiomis aplinkybėmis.
Šiuo metu jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad jis yra įsitraukęs ne į visas pozityvaus užimtumo priemones, programas ir mokymus organizuojamus pusiaukelės namuose, tačiau tokie argumentai neatlaiko jokios kritikos, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turėtų būti analizuojamos tik tos veikos, kurios yra numatytos Individualiame resocializacijos plane. Neįmanoma, o ir nėra tikslo bei poreikio, dalyvauti visose įmanomose veiklose ir programose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje (2024 m. spalio mėn.) konstatuota, kad jis yra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos nutarimu (RV-25-769) man pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) mano nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo; kad jis vykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Akivaizdu, kad socialinės reabilitacijos priemones vykdantys specialistai puikiai žino jo situaciją ir nuteistojo pastangas pasitaisyti, tad dalytina pagrįsta išvada, jog Komisijos sprendime nurodytos pretenzijos yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Taigi jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 82 str. 1 d. nustato: „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos...“. Nuteistasis mano, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų - esu atlikęs daugiau nei du trečdalius teismo paskirtos bausmės. Kaip matome iš skundžiamo Komisijos nutarimo, Komisija konstatuoja, kad aš „nepadariau reikšmingos pažangos, valdau su mano nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikiu. Tokios išvados iš esmės prieštarauja Socialinio tyrimo išvadoje pateiktiems duomenims. Dar daugiau, kadangi aš laisvės atėmimo bausmę atlieku atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 str. 5 d. 3 p.) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 str. 5 d. 4 p.). Taigi, Vilniaus kalėjimo administracijos sprendimas perkelti mane į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jau savaime yra įrodymas, kad aš vykdau individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o mano nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Taigi akivaizdu, kad aš atitinku ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys ir j Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-09-06 tarnybini pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus minėtame dokumente nurodytus kriterijus: 1. Asmuo siekia atlyginti ir (ar) sumažinti turtinę žalą nukentėjusiajam (-lesiems); 2. Asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą - vykdo plane numatytas priemones, valdo savo pagrindinius kriminogeninius veiksnius, geba apibūdinti vykdomų priemonių tikslus ir pagrindines veiklas, fiksuotini teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai; 3. Dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir (ar) pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; 4. Elgiasi nepriekaištingai - asmuo ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Taigi, kadangi aš buvau perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, darytina neginčytina išvada, jog aš padariau akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o mano elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi daugiau nei du mėnesius nesu padaręs teisės pažeidimų (paskutinį kartą buvau baustas 2022-05-05). Ir nors Komisija skundžiamame sprendime nuolatos teikia priekaištus dėl mano elgesio bei turėtų nuobaudų, tokios Komisijos išvados pažeidžia ne tik įstatymų normas bet ir aukštesnės instancijos nustatytus kriterijus, kas yra netoleruotina.
Komisija skundžiamame Nutarime iš esmės suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Neginčijama, jog skundžiamame Nutarime Komisijos nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti ir pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padalytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 str., 6 d. nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik anksčiau padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Pastebėtina, kad nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
Tokių skundžiamame Nutarime nurodytu dirbtiniu sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas ('veiksniai įtakoje nusikalstamą elgesį) priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl skundžiamame Nutarime nurodyti Komisijos motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamo Nutarimo turinio akivaizdu, jog Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su mano gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečiu argumentu, rodančiu, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausima dėl galimybės taikyti lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame Nutarime nėra pateikta. Vieni tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti mano asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nuteistojo V. J. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi – ne tik formalieji, bet ir materialieji – pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam V. J. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. J. skundu, įvertinęs Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2657 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju V. J. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
Nuteistojo V. J. skunde teigiama, kad Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. V. J. manymu, jis atitinka visas įstatyme nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, atlieka konkrečius veiksmus ir deda maksimalias pastangas minimalizuojant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, todėl yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo V. J. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2657 turinio. Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamu 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. RV-25-2657 neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi V. J., savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad V. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2/3 bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 7 d., V. J. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. 2005 m. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas LR BK 38 straipsnio pagrindu. Vilniaus apygardos tesimo 2015-01-28 nuosprendžiu jis yra teistas pagal LR BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., 159 str., 261 str., 253 str. 2 d., 259 str. 1 d., t. y. veikiant organizuotoje grupėje, skirtoje pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, V. J. paskirtą subendrintą 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o nulemtas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
V. J. skunde teigia, jog Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, per daug dėmesio skyrė jo praeities neigiamo elgesio įvertinimui, išsamiai įvertino ir nurodė visus iki bausmės atlikimo buvusius neigiamus elgesio aspektus, kurių nuteistasis pakeisti niekaip negali. Vien praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, kad nuteistojo elgesys ir požiūris nėra pasikeitęs į gerąją pusę, kad jis nėra padaręs atitinkamų teigiamų išvadų, kad nuteistasis akivaizdžiai linkęs daryti nusikalstamas veikas ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toliau jas darys bei gyvens nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, įskaitant ir praeities elgesio vertinimą, siekiant prognozuoti jo elgesį ateityje, todėl Komisija pagrįstai vertino ir analizavo ankstesnius V. J. teistumus ir jo elgesį praeityje.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti V. J. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bylos duomenis rodo, jog V. J. nebuvo linkęs kritiškai įsivertinti savo neteisėto elgesio ir siekdamas savo poreikių bei lūkesčių tenkinimo išreiškė pritarimą nusikalstamai veikti. Vertinimo metu nenustatyta jog nuteistajam būdingas kitus diskriminuojantis požiūris, nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos su diskriminacinėmis nuostatomis nenustatytos. Tačiau bausmės atlikimo eigoje drausmine tvarka baustas 10 kartų už įvairius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimas, apsvaigimas nuo alkoholio, mobilaus ryšio telefono turėjimas ir kt.), nuobaudos negalioja. Už gerą elgesį pataisos įstaigose skatintas šešis (6) kartus. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tai parodo, kad asmens elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje. Be to, nuteistasis V. J. artimai bendrauja su sutuoktinę, socialinius ryšius palaiko skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi santykių puoselėjimas su artimaisiais gali būti vienas iš apsauginių veiksnių, galinčių turėti teigiamų pasekmių jo elgesiui, tačiau šių teigiamų aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis aktyviai dalyvavo įvairiose programose, o pasiekti rezultatai vertinami kaip iš dalies sėkmingi, nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nestebima, jog nuteistasis išskirtinai pasižymi negatyviomis nuostatomis visuomenės atžvilgiu, tačiau nusikalstamas elgesys, jo ypatumai liudija, jog V. J. linkęs orientuotis į savo tikslų ar poreikių tenkinimą, nepaisydamas visuotinai priimtinų normų, taisyklių bei reikalavimų. Pokalbių metu neatrodo, jog nuteistasis geba įžvelgti savo veikų pavojingumą kitiems. Galima teigti, kad nuteistajam būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, pakartotinai ir sąmoningai vykdyti nusikaltimai, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės kryptys, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. Asmeniui dar būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, pastebėtina ir tai, kad individualaus pokalbio metu asmuo buvo linkęs save pateisinti, gailesčio dėl atliktos nusikalstamos veikos neišreiškė. V. J. yra linkęs neigiamai pasisakyti teisėsaugos atžvilgiu, praeityje savo nepasitenkinimą demonstravo bado akcijomis, tačiau pastaruoju metu asmens elgesys priežiūros atžvilgiu nėra priešiškas, jis stengėsi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vertina jam suteiktas lengvatas.
Komisija, spręsdama klausimą dėl V. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą bei elgesį, nuostatas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: pokalbio metu pastebėta, kad asmens požiūris gali būti gana kategoriškas, jis ne visada yra linkęs gilintis į kitų nuomonę. Nuteistasis pašnekovą išklauso, tačiau nepritardamas demonstratyviai (juoku) išreiškia nepritarimą. Asmuo taip pat stokoja abstraktaus mąstymo, neanalizuoja galimų mąstysenos klaidų, tačiau mąstymo ir elgesio problemos susijusios su nusikalstama veika, ypač tų pačių klaidų kartojimas bei tai, kad asmuo neidentifikuoja su nusikalstama veika susijusių problemų.
Nors nuteistojo teigimu, jis ateityje nesieja savęs su nusikalstamų veikų darymu, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pasekmių suvokimas išskirtinai orientuotas į subjektyvų vertinimą. 2024-10-08 Vilniaus kalėjime buvo atliktas V. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta (išliekantį) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Analizuojamas nusikalstamas elgesys, jo ypatumai, sudaro prielaidas manyti, jog V. J. gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, ypač esant finansinės naudos kriterijui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, riboti įgūdžiai jas spręsti, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad pirminėje Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. liepos 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2274 nustatytų kriminogeninių veiksnių kiekis (5 statiniai kriminogeniniai veiksniai, 4 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai) nepakito ir paskutinėje aptariamoje Socialinio tyrimo išvadoje. Matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (asmens bylos I dalies l. 187-197), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką (dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį), todėl dar yra nemažai tobulintinų sričių.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad siekiant toliau mažinti nusikalstamo elgesio riziką labai svarbus nuteistojo aktyvus ir sistemingas įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą. Nors nuteistasis nurodo, kad jis visas individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones jau yra įvykdęs ir kelia klausimą, ką jam vykdyti toliau, pažymėtina, kad nemaža dalis pirmiau nurodytų priemonių (dalyvavimas užimtumo veiklose, mokymuose, anoniminių narkomanų susirinkimuose, lankymasis pas psichologą ir pan.) yra tęstinio pobūdžio, taigi jas reikalinga vykdyti ir toliau, taip mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog nuo 2021-08-27 jis vykdo individualia veiklą, tačiau atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis darbui buvo išrankus, linkęs atsisakyti įstaigoje jam siūlomo užimtumo, t. y. 2025-12-02 ir 2016-02-22 baustas už tai, kad atsisakė atlikti gerbūvio darbus pataisos įstaigoje; 2019-01-11 nuteistajam buvo siūlyta dirbti 12-o būrio tvarkdariu, tačiau noro dirbti neišreiškė.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Kaip jau minėta, V. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant, be to, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų V. J. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu bei su įstatymo leidėjo siekiamais teisėtais ir visuotinai svarbiais tikslais. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. RV-25-2657, kuriuo atsisakyta taikyti V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2657 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. J..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.