Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-16 · Civilinė byla Nr. 2S-681-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-16
Bylos Nr.
2S-681-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
M. R., T. K.
Atsakovas
J. Z. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-681-115/2009

Teisėja Dalia Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.2; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. R. ir T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1376-494/2009 pagal ieškovų M. R. ir T. K. ieškinį atsakovui J. Z. K. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarei Sandrai Vinciūnienei, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Dalijai Svirbutienei dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai M. R. ir T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai ir atsakovas priėmė savo tėvo I. K. (I. K. ) ir motinos J. K. palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldėtą turtą; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, išduotus 2005-10-21, reg. Nr. 1-7339, ir 2007-01-18, reg. Nr. 507, notarės Dalios Svirbutienės, ir 2005-11-18, reg. Nr. 734, ir 2007-01-22, reg. Nr. 194, notarės Sandros Vinciūnienės, nustatant, kad atsakovas J. Z. K. paveldėjo 1/3 paveldėjimo teisės liudijimuose nurodyto I. K. ir J. K. turto; 3) pripažinti ieškovei M. R. nuosavybės teisę į 1/3 dalį, ieškovui T. K. nuosavybės teisę į 1/3 dalį I. K. ir J. K. priklausiusio turto: žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ūkio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų M. R. ir T. K. ieškinį atsakovui J. Z. K. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 5 notarų biurui, Vilniaus rajono 1 notarų biurui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui ir ieškinį su priedais grąžino ieškovams (b. l. 30-31). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškinio suma yra 135487 Lt. Pagal LR CPK 27 str. 1 p. apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Tuo tarpu LR CPK 31 straipsnyje yra reglamentuota kita teismingumo rūšis, būtent išimtinis teritorinis teismingumas. Šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodyti ieškiniai, kuriuos kompetentingas nagrinėti nekilnojamojo daikto, palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad būtinybė taikyti LR CPK 31 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas išimtinio teritorinio teismingumo taisykles negali pašalinti ir nepašalina būtinybės laikytis LR CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytos rūšinio teismingumo taisyklės. Vadinasi, LR CPK 31 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyti ieškiniai, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, yra teismingi apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamojo daikto, palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui ir išaiškino ieškovams, jog jie turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Ieškovai M. R. ir T. K. pateikė teismui į atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovai nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė išimtini teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas. Vienas iš ieškinyje pareikštų reikalavimų yra susijęs su reikalavimu nustatyti palikimo priėmimo juridinį faktą, kuris priskiriamas prie ypatingosios teisenos. Bylų teismingumas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nustatomas pagal išimtinio teismingumo taisykles, t.y. pagal LR CPK 446 str. įtvirtintas išimtinio teismingumo taisykles. Ši teisės norma nustato, kad pareiškimai dėl pastato, žemės ar miško palikimo priėmimo faktų nustatymo paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (specialus išimtinis teismingumas). Ieškovai pažymi, kad LR CPK 446 str. teisės norma, yra speciali norma, kitų teisės normų, nustatančių bendras išimtinio ir rūšinio teismingumo taisykles – LR CPK 31 str., LR CPK 26 str., LR CPK 27 str., - atžvilgiu. LR CPK 31 straipsnyje įtvirtintos išimtinio teritorinio taisyklės, nepašalina CPK 446 straipsnyje įtvirtintų specialių taisyklių, o atvirkščiai, šiuos teisės normos tarpusavyje glaudžiai derinasi. Ieškovai nurodo, kad pagal LR CPK 33 str. 3 dalį, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Atsižvelgiant į tai, ieškovai mano, kad pirmos instancijos teismo nutartis turi būti naikinama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų M. R. ir T. K. atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

LR CPK 137 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminus ir tvarką, 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieškinį. Tai reiškia, kad, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, kurios nurodytos LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes yra nustatomos neigiamos prielaidos realizuoti procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme. Minėti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį yra imperatyvūs, t.y. nustačius tokius pagrindus, teismas neturi teisės pasirinkti ir privalo atsisakyti priimti ieškinį, nes tokiu atveju, esant neigiamoms prielaidoms teisės kreiptis į teismą realizavimui, civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas teisme negalimas. Pagal LR CPK 137straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Taikant rūšinio teismingumo taisykles turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį. LR CPK 26 straipsnyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas LR CPK 27, 28 straipsniuose. LR CPK 27 straipsnyje išvardytos kategorijos bylų, kurios teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, o 28 straipsnyje – tik Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teismingos bylos. Pažymėtina, kad rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. LR CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo. Nurodė, kad ieškinio suma sudaro 135 487 Lt. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą apylinkės teismui, kadangi ieškinio suma viršija vieną šimtą tūkstančių litų, ir išaiškino ieškovams, kad jie su ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau ieškovai nesutinka su tokia teismo pozicija ir nurodo, kad bylų teismingumas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nustatomas pagal išimtinio teismingumo taisykles, t.y. pagal LR CPK 446 straipsnyje įtvirtintas išimtinio teismingumo taisykles. Apeliantai teigia, kad LR CPK 446 str. teisės norma yra speciali norma kitų teisės normų, nustatančių išimtinio ir rūšinio teismingumo taisykles, atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloms dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą taikomas išimtinis teismingumas. Išimtinis teismingumas yra grindžiamas nekilnojamo daikto buvimo vietos principu, kas reiškia, kad visus su nekilnojamuoju turtu vienaip arba kitaip susijusius klausimus sprendžia nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas (LR CPK 31 str. 1 d., 446 str.). Tačiau pažymi, kad būtinybė taikyti išimtinio teritorinio teismingumo taisykles nepašalina būtinybės laikytis LR CPK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos rūšinio teismingumo taisyklės. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo nutartimi konstatuoja, kad ieškiniai, nurodyti LR CPK 31 straipsnio 1, 2 dalyse, kuriuose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, yra teismingi apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamojo daikto, palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta. Kadangi ieškovų nurodytas nekilnojamas turtas yra Vilniaus rajone, o ieškinio suma viršija vieną tūkstantį litų, Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą, kadangi šis ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes bei tinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė teisingai. Kadangi ieškovų M. R. ir T. K. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-24 paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1376-494/2009 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėNeringa Švedienė