Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

GINTAUTAS ŠURKUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per tris- keturias dienas ne mažiau dešimties atskirų kartų abiem rankomis stūmė į kairį petį, dešinį petį, į krūtinę kartu gyvenusiam nepilnamečiui sūnui T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusysis nuvirto ant dešinės kojos kelėno, nugaros, kartu nuvirtus ant grindų, kairės rankos alkūne atsirėmė nukentėjusiajam į krūtinę, stūmė į sieną, patempė nukentėjusįjį už rankos nuo kėdės. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2025 m. sausio 4 d. apie 17.30 val. tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę- žandikaulio srityje, suėmęs rankomis už abiejų kojų, pargriovė ant nugaros, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0125000007904, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. sausio 4 d. 17.33 val., pranešėja A. Š. pranešė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėtis sudavė ranka 17-mečiui sūnui;

- informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0125000032279, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. sausio 4 d. 17.30 val., pranešėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė, kad galimai G. Š. smurtavo prieš nepilnametį sūnų T. Š.;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo T. Š. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2025 m. sausio 4-5 d., tiksliai neprisimena, konfliktas įvyko jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Konfliktas prasidėjo tarp jo ir tėčio nuo spalio mėnesio. Susipyko dėl menkniekio. Po to konflikto praėjus 1 dienai, tėtis jo kambaryje lengvai jį pastūmė. Kiekvieną dieną po to įvykio, po to apstumdymo, jį puldinėjo, privertė įsidėti į savo kambarį spyną. Jis nutylėjo, nei stumdėsi, niekam nieko nesakė, niekam nesiskundė. Tai buvo 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje, kai buvo atostogos. Dabar neprisimena, bet pirmą kartą, kai susistumdė, juto skausmą kojoje ir krūtinėje. Čia nebuvo vienas kartas, čia buvo kiekvieną dieną, ateidavo ir puldinėdavo. Jam ta koja ir anksčiau skaudėdavo, nes turėjo avariją. Skausmą kojoje įvertina 4 balais, o krūtinėje skausmą įvertina 3-4 balais. Prasidėjo konfliktas nuo motociklo, atėmė raktus. Kai prasidėjo atostogos, jis sėdėdavo kambaryje. Jis atėjo pas jį į kambarį, šaukdamas atėjo, patempė jį už rankos nuo kėdės, jis greitai stojosi, kaip ir pasitempė tą koją, atremdamas į grindis. Jie buvo kaip ir persivertę 2-3 kartus, tada jis krito. Kai tėtis jį stūmė, jis nukrito. Tai koją vėl susitrenkė. O po avarijos jam dar buvo sutrenktas kelias. Tėtis jį du kartus pastūmė ir du kartus buvo nukritęs vienas. Kai stūmė, tėtis jį palietė į kairį petį ir stūmė abiem rankomis. Jis nukrito ant grindų ant dešinės pusės rankos ir kojos. Jis stojosi, pasakė, kad skambins policijai, tada tėtis išėjo iš kambario. Pirmą kartą, kai atsistojo, jis jį varė iš savo kambario, stūmė jį ir jis jį vėl stūmė. Vėl į petį stūmė. Jis stovėjo labiau šonu į jį, į duris. Vėl stūmė į kairį petį šonu, jis nukrito ant dešinės kojos kelėno. Kai šnekėjo apie kojos skausmą, turėjo omenyje dešinę koją. Kai nukrito pirmą kartą, skaudėjo dešinės kojos kelias ir išorinės blauzdos pusės, skausmą įvertina 3 balais. Antrą kartą, kai nukrito, skaudėjo dešinės kojos kelias, skausmą įvertina 4 balais. Greitai atsistojo ir tėtį pradėjo stumti link durų. Ir tada jis vėl jį stūmė labiau į priekį, į krūtinę, dešinį petį, abiem rankomis. Jis spėjo pagauti jo ranką ir jie abu nuvirto. Tėtis užgriuvo ant jo. Trečią kartą griūdamas, jis nukrito ant nugaros, ant grindų. Tėtis nukrito ant šono ir atsirėmė į jį savo kairės rankos alkūne į jo krūtinę. Jis pajuto skausmą krūtinėje kažkur 4 balų. Skaudėjo tik krūtinę. Nugaros neskaudėjo. Jis atsistojo, po to jis atsistojo, tuo momentu jis pasakė, kad iškvies policiją. Jis sakė, kad iškviestų ir tada išėjo iš kambario. Tą dieną nieko nebeįvyko. Šitas įvykis įvyko 2024 m. spalio gale, gal 25 d., buvo mokinių atostogos. Paskui dar kokias 3-4 dienas tėtis ateidavo pas jį į kambarį ir stumdydavo jį. Šiaip nepamena, ką jis sakydavo jam atėjęs, priežasties irgi nežino, kodėl jis taip elgėsi. Gal dėl to, kad jis bendrauja su baba D. V., su kuria yra dėl kažko susipykę, iš seniau kažkas jiems buvo. Ji yra jo mamos mama. Kai tėtis jį stumdydavo, jis supykdavo. Kadangi buvo po avarijos, tai koją skaudėdavo. Kojos skausmą jaučia ir dabar. Po avarijos jam koją tikrino ligoninėje, tai buvo lengvas sutrenkimas. Avarija buvo rugpjūčio mėnesį. Rugsėjo mėnesį skausmas kaip ir buvo praėjęs, jis jo nebejuto. Bet, kai tėtis jį apstumdė, kai jis krito, kojos skausmas yra jaučiamas, kai koją padeda kažkaip ne taip. Jeigu nebūtų buvusios avarijos, tai nemano, kad dėl tų tėčio pastūmimų būtų buvęs toks skausmas. Jis kalba apie tą pačią dešinę koją, kelią. Per tas 3-4 dienas, kai tėtis užeidavo pas jį, sudavęs jam nebuvo, tik apstumdydavo. Per tas 3-4 dienas buvo nukritęs, kai jį tėtis stumdydavo. Ne mažiau 10 kartų buvo nukritęs. Kelis kartus buvo ir į sieną pastumtas. Per tas dienas visą laiką juto kelio skausmą 4-5 balų. Į sieną kai stumdavo, jis atsitrenkdavo į sieną, bet pastūmimai nebuvo stiprūs, bet kažkur kitur, išskyrus kelėną, skausmo nejusdavo. Stumdymosi metu tiesioginio kontakto į koją iš tėčio nebuvo. Krentant irgi nebuvo, bet visi tokie netipiški judesiai sukeldavo kojos skausmą. Per tas 3-4 dienas jautėsi blogai, emociškai išsekęs, nežinojo, ką daryti. Po tų įvykių jis į savo kambario duris įsidėjo spyną. Tėtis į jo tą spyną reagavo neigiamai, jis pyko, pyktį parodė šūkaudamas. Jis reiškė priekaištą, kaip galėjo įsidėti spyną. Mama sužinojusi apie spyną, nepyko dėl to, nes žinojo, kad vyksta konfliktai su tėčiu. Po spynos įdėjimo mama ir sužinojo apie tuos įvykius su tėčiu. Mama apie įvykius sužinojo gal lapkričio mėnesį. Tie įvykiai vykdavo, kai mamos nebūdavo namuose. Viskas vykdavo jo kambaryje, tai mano, kad niekas negalėjo matyti. Žodžių tarp jų nebuvo. Jeigu girdėjo kokį tai kritimo garsą, tai nesureaguotų, nes nepagalvotų, kad kažkas mušasi. Namuose dar gyvena jo dvynė sesė R. Š., brolis Ž. Š., jam greitai bus 24 metai, sesė Ž. Š., jai apie 22 metai. Po spynos įdėjimo tėtis kas 2-3 dienas periodiškai bandydavo įeiti, porą kartų buvo jį įsileidęs, tai stumdymų nebuvo, bet pravardžiuodavo, įžeidinėdavo, grasindavo jam, neprisimena, ką sakydavo. Vis bandydavo įeiti iki to įvykio, kuris įvyko sausio mėnesį. Nuo tų visų įvykių, kurie vyko 2024 m. spalio mėn., iki sausio mėn. daugiau smurto nepatyrė. Susitikdavo virtuvėje pirmame aukšte ir nieko neįvykdavo, o tie konfliktai vykdavo antrame aukšte. Sausio mėnesį, buvo šeštadienis, jis kiekvieną šeštadienį važiuoja pas savo babą pabūti. Susiruošė, sėdėjo virtuvėje, prieš išvažiuojant su tėčiu pasikalbėjo, jis paklausė, ar jam reikia pinigų. Pasakė, kad nereikia. Jis išvažiavo pas babą. Pas ją buvo nuo 11 val. iki 17 val. Būnant pas babą, sužinojo, kad tėtis veržėsi pas jį į kambarį. Iš mamos sužinojo, kad tėtis lindo į jo kambarį. Mama jam papasakojo, kai atvažiavo pas babą, ji atvažiavo vėliau. Kai grįžo namo apie 17 val., pastebėjo, kad buvo eita į jo kambarį. Labai supykęs, nuėjo į apačią, tėčio nebuvo, nes su sese buvo parduotuvėje. Kai grįžo, tėčio paklausė, ko jis lindo į kambarį. Tėtis pasakė, kad jam reikėjo. Jis tada tėčiui pagrasino, kad paslėps jo kompiuterio failus. Jis vaikščiojo pirmyn atgal, nes jam buvo stresas. Jis buvo sustresavęs, kad išims tą spyną, nes, kai jis užsirakina, jaučiasi saugiai ir ramiai. Eidamas link tėčio, jis pasakė apie tuos failus, jis pasidėjo savo kepurę, tašę ir koridoriuje pradėjo jį pulti. Koridorius yra pirmame aukšte. Tiesiog tėtis smarkiai ėjo link jo, jis pradėjo eiti atbulas link virtuvės, jis užsimojo su kumščiu, bandė trenkti, jis pasitraukė ir gavo į kairį žandikaulį. Neprisimena, kuria ranka tėtis trenkė, bet logiškai turėjo trenkti dešine ranka. Kai jis trenkė, jis pasitraukė ir užsimerkė. Tada pajuto smūgį į žandikaulį. Buvo suduota vieną kartą. Gal dėl adrenalino tuo momentu skausmo nepajuto. Po savaitės pajuto, kad toje vietoje yra ištinę, žandikaulis traškėjo, sunku žandikaulį atidaryti. Savaitę palankius mokyklą, buvo labai sunku valgyti, matėsi, kad yra ištinę. Ramybės būsenoje skausmo nejuto. Iš karto po įvykio skausmo nejuto, tik po savaitės pajuto skausmą. Patinimas atsirado po 1-2 savaičių. Iš karto po smūgio galvoja, kad nieko nebuvo, nes ir pats nieko nepastebėjo nei pareigūnai kažką paveikslavo, nieko nematė. Skausmą vertintų 8 balais. Skaudėjo gal net iki kokio vasario mėnesio. Toks tas skausmas ir patinimas atsirado dėl tėčio smūgio. Pas gydytojus norėjo vežti mama, bet jis nevažiavo. Jam nebeskauda nuo vasario mėnesio pradžios. Kai traukėsi nuo tėčio po to smūgio, atbulas ėjo koridoriumi link salono, tėtis jį sekė. Praėjo virtuvę, ten nieko nebuvo. Įėjo į saloną, jis apėmė tėtį per pečius, jis bandė išsilaisvinti ir jie abu nuvirto. Kai jis apėmė tėtį per pečius, jie stovėjo vienas priešais kitą. Tėčio rankos liko nuleistos žemyn. Jis bandė išsilaisvinti. Neatsimena kaip, bet jie nuvirto abu. Jis nukrito ant nugaros. Tėtis nukrito ant kelėnų. Tėtis atsistojo pirmiau, jis atsistojo antras. Nukritęs ant nugaros, jis nieko nejuto. Nukrito ant grindų. Tėtis nukrito šalia jo prie dešinės kojos. Kai tėtis atsistojo, kažką pasakė, neprisimena, ką pasakė. Jis jį su abiem rankomis patraukė jam už abiejų kojų, viena ranka vieną koją paėmęs, kitą koją kita ranka paėmęs, ir tada jis nukrito ant nugaros, nukrito ant grindų. Nukritęs skausmo nejuto, bet po 10 minučių pradėjo pykinti, bet nugara neskaudėjo. Krisdamas daugiau be nugaros nieko nesusitrenkė. Greitai atsistojo. Mama pasakė, kad skambina policijai. Tada tėtis atsitraukė ir daugiau nebepuolė. Jis paėmė jam už kojų (nepilnametis rodo ties blauzdomis), kad jis nuvirstų, ir jam nukritus, jis paleido jam kojas. Galva neatsitrenkė į grindis, buvo palenkta į priekį, jis krito ant menčių. Kai mama pasakė, kad skambins policijai, tėtis vaikščiojo iš virtuvės link savo kambario, vaikščiodamas sakė, kad skambintų, o paskui sakė, kad nebeskambintų. Jis kai atsistojo, mama jau skambino policijai, ir jis atsisėdo salone ant sofos, jau girdėjo, kad mama kalba su policija. Tėtis vaikščiodamas daug kalbėjo, bet nepamena, ką kalbėjo, kažkokius priekaištus sakė. Daugiau jokių veiksmų jo atžvilgiu tėtis neatliko. Atvažiavo policija. Tėtį nuvedė atskirai. Pasikalbėjo su juo ir mama. Paskui mama išėjo į mašiną kažko pasirašyti. Vienas pareigūnas kalbėjosi su tėčiu, kitas bendravo su mama. Policininkė jo (T.) paklausė, kur viskas įvyko ir kur jis gavo, ką sužeidė? Nepamena, ar paveikslavo jo veidą, bet buvo įsijungusi telefone žibintuvėlį ir apžiūrėjo tą jo veido pusę. Policininkė nieko nesakė, kai apžiūrėjo jo veidą. Tėčiui liepė išvažiuoti kažkur kitur, tėtis susirinko daiktus ir išsivedė tėtį lauk. Apie šitą įvykį dar kalbėjosi su savo baba, su bočiumi, su dvyne sese, su Vaikų teisių specialistais kalbėjosi jų įstaigoje. Dar buvo susitikimas Vaiko gerovės centre, ten klausinėjo visko. Pirmas kartas kai tėtis ant jo puola, tai jis buvo šoke, nes buvo bjaurūs tokie žodžiai iš jo, kaip ne sūnui. Galvoja, kad nenormalu, kaip tėtis elgėsi. Jis padaro taip, kad jis jaustųsi kaltas. Jaučiasi taip, lyg būtų kaltas, būsena tokia, širdį skauda, sunku kvėpuoti. Jis pats nesijaučia kaltas, nes jis nepuolė. Mokykloje kalbėjosi su psichologe, bet reguliariai ten nesilanko. Buvo pasiūlyta lankytis, bet jis nesilanko. Tėtis kartu su jais namuose negyvena. Jeigu tektų kartu su tėčiu gyventi, mano, kad jie susitaikytų, bendrautų, bet dabar būtų sunku. Jis žino, kad tėtis nenusileis, jis negali nusileisti, pripažinti kaltės, nors ir pripažintų kaltę, bet to neparodys. Po to įvykio bendravo du kartus. Vieną kartą parašė žinutę per gimtadienį, palinkėjo gero gimtadienio. Dar paskui, kai sesė kalbėjosi telefonu su tėčiu, jis klausėsi, ką jie kalba, lyg apie tą įvykį kalbėjo, jis kažką pasakė, kad nenori girdėti tokių dalykų, tada tėtis pradėjo rėkti ant jo, kad jis pats kaltas. Tėtis jo nėra atsiprašęs. Tą konfliktą tarp jo ir tėčio, kuris įvyko sausio mėnesį, matė sesė R. ir mama. Mama viską matė, o sesė smūgio galėjo nematyti. Kompiuteris, iš kurio failus žadėjo paslėpti, yra nešiojamas. Kompiuteris priklauso tėčiui. Jis nežino, kur tėtis laiko kompiuterį. Sausio mėnesį tėčio kompiuteris nebuvo jo kambaryje. Pamatęs, kad tėtis, nusimovęs kepurę ir pasidėjęs tašę, eina link jo, jis ėjo atbulas. Salone daugiau nebuvo žmonių, kai jie su tėčiu įėjo. Tuo metu mama buvo virtuvėje. Sesė R. buvo arba už tėčio, arba už mamos virtuvėje. Kad tėtis patraukė jį už kojų, galėjo matyti mama. Mama tikrai matė, o dėl sesė nežino, ar matė. Apie tą įvykį kalbėjosi su baba ir bočiumi, baba ir bočius yra iš mamos pusės. Apie sausio mėnesio įvykius kalbėjosi su sese dvyne. Tėtis padaro taip, kad jis jaustųsi kaltas, čia iš senų laikų taip yra. Jeigu kažką padaro, tai nepripažįsta, sako, kad nežinojo. Tėtis sako, kad nekaltas, nes jis negalėjo kitaip reaguoti. Jis nėra girdėjęs, kad jis atsiprašytų. Tų visų įvykių metu tėtis visada buvo blaivus. Jeigu tėtis grįžtų namo ir vėl tektų gyventi su juo, savo saugumą įvertintų 4-5 balais, nes ne visada gyvendamas su tėčiu jautėsi saugiai. Spalio mėnesį vykę įvykiai vyko pirmas kartas 7-8 val. vakare. Kitas konfliktas buvo dieną, vidurdienį. O paskui kiti vėl vakarais. Sausio mėnesio įvykis vyko 6 val. vakare. Kai tėtis kalbėjo su sese telefonu, jis iš pradžių nekreipė dėmesio, bet kai priėjo ir pasiklausė, tai kalbėjo apie tą įvykį, kad jis nebuvo jo kambaryje, jam pasakius, kad jis meluoja, jis varė ant jo, kad jis nusišneka. Jis nejaučia pykčio, neapykantos tėčiui. Kad ir neatsiprašė jo, jis gali atleisti. Jis atleistų, bet šiuo metu negali to padaryti, nes tėtis yra pasisavinęs jo turtą, jis yra paėmęs jo ir sesės raktelius nuo motociklo. Atleistų, jeigu atiduotų raktelius. Jeigu tėtis jo atsiprašytų dėl smurto, jis jam atleistų ir taikytųsi su juo;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. Š. parodymais, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tas įvykis įvyko žiemą, buvo sausis. Gali būti, kad šių metų sausis. Įvyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Labai daug per stresą neatsimena. Jie jau prieš tai nesutarė, jiems neišeina sutarti. Ji su tėčiu grįžo iš parduotuvės, ji buvo virtuvėje. Brolis T. nulipo į apačią, jie apsikeitė su tėčiu žodžiais, kokiais žodžiais, neprisimena. Tada ji pamatė, kaip tėtis mušė brolį. Ji matė, kaip tėtis nuvertė brolį T. Mama bandė sustabdyti, nežino, ką sakė, bet bandė sustabdyti. Ir tada mama paskambino policijai. Brolis buvo nuverstas salone, salono pradžioje. Matė, kaip brolis bandė gintis, bet aišku, tėtis stipresnis. Brolis bandė gintis nuo tėčio, nes tėtis puolė brolį, jis stūmė. Išsamiau nepapasakos, nes neprisimena. Brolis bandė stumti atgal nuo savęs ir ėjo tolyn. Kaip brolis nukrito, nežino, jai baisu buvo žiūrėti. Ji matė tokį kaip susistumdymą tarp jų. Brolis nugriuvo ant grindų. Kai brolis nugriuvo, kur buvo tėtis, neprisimena. Mama šaukė, kad baigtų. Žodis buvo skirtas tėčiui, bet jis nesiklausė. Tėtis vėl puolė. Ji tiek išsigandusi buvo, kad ji tikrai neprisimins visų veiksmų. Ji buvo šoke. Jai žiauriai baisu buvo, buvo kaip sustingusi. Jai atrodo, kad prašė, kad tėtis baigtų. Paskui vėliau tėtis sureagavo. Mama skambino į policiją tada, kai tėtis puolė brolį, prieš baigiant pulti. Mama pasakė, kad skambins policijai, tai dar tėtis pastumdė, pastumdė brolį ir baigė. Mamai reikėjo kokius 5 kartus pasakyti, kad skambina į policiją, ir tada tėtis nustojo. Mama iškvietė policiją. Ji nubėgo į antrą aukštą, nes bijojo su policininkais susitikti. Ji matė, kad tėtis pradėjo ruoštis daiktus. Nežino, kodėl jis tuos daiktus ruošėsi. Brolis T. buvo ir pas ją į kambarį atbėgęs. Jie abu buvo išsigandę. Mama pirmame aukšte laukė policijos. Tą dieną tarp tėčio ir brolio ar kažkas įvyko, nežino. Jai tik pasakojo ir tėtis, ir T. pasakojo. T. išvažiavo su draugu į miestą, o ji miegojo, ir tada jai paskambino T. ir paklausė, ar tėtis nelindo į jo kambarį. Ji pasakė, kad nelindo, nes ji nematė, nes miegojo. O buvo taip, kad iš tikrųjų tėtis buvo įėjęs į T. kambarį. Jai tėtis apie tai pasakė, kai važiavo su mašina į parduotuvę. Tą dieną daugiau be to smurto, kuris vyko salone, smurto tarp tėčio ir brolio, nebuvo. Matė tik tai, kaip jie koridoriuje žodžiais vienas kitam kažką pasakė, stumdėsi, brolis gavo nuo tėčio į veidą. Besistumdydami iš koridoriaus persikėlė į saloną. Kai tėtis trenkė broliui su kumščiu į veidą, ji tada buvo virtuvėje. Jai atrodo, kad į veidą, į žandą, bet nežino į kurį. Tėtis trenkė iš rankos, kumščiu. Po įvykio ji žiūrėjo į brolį, bet ji buvo tiek išsigandusi, kad nieko nebeprisimena. Po to įvykio, kai brolis atėjo pas ją į kambarį, matė, kad jo veidas paraudęs. Jis sakė, kad skaudėjo. Ji matė tik vieną suduotą smūgį. Brolis po to įvykio daug ką sakė, bet ji nieko neprisimena. Dėl kito smurto nelabai klausėsi brolio, ką jis pasakojo. Tai ne vienintelis kartas, kai matė, kad tėtis smurtavo prieš brolį. Apie tai nepasakos. Brolis yra buvęs susižalojęs koją, kai su motoroleriu nukrito. Gali papasakoti vieną dalyką, kai vieną kartą brolis ir tėtis susipyko, tėtis užsipuolė brolį ir broliui palenkė koją, tai jam skaudėjo. Tai įvyko po nukritimo nuo motorolerio. Nežino, kaip ji sutaria su tėčiu. Tėtis yra prieš ją smurtavęs vieną kartą, bet ji jau yra buvusi čia dėl to. Jai daugiau nėra buvę, kad tėtis smurtautų prieš ją. Brolis po to įvykio, kuris įvyko salone, labai stresavo, nelabai norėjo, kad skambintų policijai, kad tėtis išvažiuotų. Bet skambino, nes nebuvo kitos išeities. Su tėčiu bendrauja. Dabar tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), ne kartu su jais. Su tėčiu buvo 2-3 kartus susitikę, bet šiaip per „messendžerį“ bendrauja. Su broliu kalbėjosi apie tą įvykį, kai tėtis jam sudavė į žandą, bet ką kalbėjo, neprisimena. Brolis į savo kambario duris buvo įsidėjęs spyną, dabar nebėra. Įsidėjo dėl to, kad tėtis pastoviai įeidavo į jo kambarį, bandydavo paimti kompiuterį, visada nepatenkintas būdavo, prikimba prie visko, kad nesusitvarkęs, nors ji pati padėdavo broliui susitvarkyti, bet jam vis tiek nepatikdavo ir priekaištaudavo. Kompiuterį paimdavo, nes ilgai žaisdavo. Yra mačiusi, kad ateidavo tėtis, brolis neleisdavo įeiti į kambarį, jie susistumdydavo. Ji nežiūrėdavo ir nematė, ar brolis buvo nukritęs po tų susistumdymų. Kažkas yra buvę salone, kai jie susistumdydavo, tada tėtis paėmė už kojos broliui ir jam skaudėjo. Tai buvo ne vienintelis atvejis, apie kurį pasakojo, kai jie stumdėsi salone, jų yra buvę ir daugiau. Tėtis pastoviai paima brolio motociklo raktus. Kam tą motociklą tėtis nupirko, jeigu prieš T. visą laiką naudoja. Ką nuperka, viską atima. Ji taip pat turi motociklą. Jos raktelius irgi paėmė tėtis. Pirma atėmė T. raktelius, tada ji leido T. su savo motociklu važiuoti, tada tėtis ir iš jos paėmė raktelius dėl to, kad davė T. važiuoti pas močiutę. Žiemą niekas nevažiuoja su motociklu, tas galėjo būti rudenį. Tėtis pastoviai atima tuos raktelius. Nežino, kodėl atimdavo iš brolio tuos raktelius. Gal dėl to, kad su kompiuteriu ilgai žaidžia ar kad pas draugus išvažiuoja. Nesupranta, kodėl atima. Įvykis, apie kurį plačiau papasakojo, buvo paskutinis kartas. O tie kiti įvykiai, kai tėtis su broliu susistumdydavo, ir vasarą buvo, ir šiais mokslo metais, ir 2024 m. buvo. Kai jie parvažiavo su tėčiu iš parduotuvės, brolis T. tėčiui sakė kažką apie lindimą į jo kambarį ir kažką apie kompiuterį, bet ką, nežino. Tėtis sakė, kad jo kompiuteris buvo virtuvėje ant stalo, bet ji neprisimena. Jis taip sakė, kai policija atvažiavo. Išvažiuodamas tėtis nerado kompiuterio. Neprisimena to, ar dabar, kai tėtis gyvena atskirai, ir ji kalbėjo su tėčiu telefonu, kad būtų priėjęs T. Nežino konkrečiau, kada broliui įvyko avarija gal vasarą. Prisimena, kad tą dieną buvo išsilaikęs motociklo teises, bet nukrito nuo mopedo, ne nuo motociklo. Kai tą dieną važiavo su tėčiu į parduotuvę, ar tėtis buvo ant kojos kažką užsidėjęs, neprisimena, bet jis dažnai užsideda ant kelėno, nes jam skauda kelėną. Jam skauda dėl to, kad kažkas darbe nutiko;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. Š. parodymais, kur ji parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru G. Š. ir dviem nepilnamečiais vaikais, t. y. R. Š. ir T. Š., gim. (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 4 d. ji buvo išvažiavusi pas savo mamą, o vyras su vaikais buvo pasilikęs namuose. Tą pačią dieną apie 17.10 val. grįžo namo, jai duris atidarė sūnus T. ir jai pradėjo sakyti, kad jis yra labai piktas. Jai paklausus, kodėl jis toks piktas, sūnus pasakė, kad tėvas sugadino jo kambario duris. Ji nuėjo į namo antrą aukštą apžiūrėti sūnaus kambario durų. Vizualiai pažiūrėjus jos neatrodė sugadintos, tačiau įkišus raktą į spyną, nebuvo galima užrakinti, kadangi užraktas buvo sugadintas ir raktas tiesiog sukosi ratu. Ji su T. laiptais nusileido į apačią ir kaip tik tuo metu į namus grįžo vyras G. ir dukra R. Sūnus T. iš kart paklausė tėvo G., kodėl jis sugadino jo kambario duris, vyras atsakė, kad jis turi žinoti, ką sūnus daro savo kambaryje. Sūnus priekaištavo tėvui, kad jis neturi teisės, o vyras nusijuokė ir atsakė, kad čia jo namai, todėl turi teisę. Sūnus stovėjo koridoriuje prie įėjimo į virtuvę, o vyras koridoriuje rengėsi. Toliau tarp sūnaus ir vyro vyko žodinis ginčas, kurio metu sūnus kažką pasakė tėvui, tačiau nepamena ką, po tų žodžių vyras labai susinervino ir iškart sparčiai nuėjo prie sūnaus ir jam vieną kartą kumščiu trenkė į kairės pusės žandą arti akies, tačiau tiksliai negali pasakyti, su kuria ranka vyras trenkė, nes nepamena. Po smūgio sūnus nugriuvo ant žemės, ant nugaros. Tuo metu ji pasakė, kad vyras baigtų, nes kvies policiją, vyras pasakė, kad kviesk ir vėl ėjo link sūnaus. Ji iškart pasiėmė telefoną ir skambino į policiją, o tuo metu vyras priėjo prie sūnaus, kuris bandė keltis nuo žemės, vyras sūnui sugriebė už rūbų, ties krūtine, šiek tiek pakėlė ir iš jėgos sūnų paleido į žemę. Dukra R. šaukė, kad tėvas liautusi ir pasitrauktų, ji dukrai pasakė, kad nusiramintų, nes jau iškvietė policiją, o vyras, tai išgirdęs, iškart nuėjo į virtuvę ir prie stalo atsisėdo. Ji su dukra ir sūnumi taip pat nuėjo į virtuvę laukti, kol atvyks policijos pareigūnai. Sūnus verkė ir sakė, kad jam spaudžia krūtinę, matė, kad sūnui buvo raudona žymė po kaire akimi. Atvykus policijai, pareigūnai paklausė, ar tėvas smurtavo, tai sūnus parodė, kur vyras trenkė, tačiau pareigūnams pasakė, kad jam fizinio skausmo nesukėlė. T. pareigūnams užsiminė, kad jam spaudžia krūtinės srityje, todėl pareigūnai pasiūlė iškviesti greitąją. Ji taip pat pritarė, kad reikia, tačiau sūnus paprieštaravo, sakydamas, kad jam tiek nespaudžia krūtinės, jog reikėtų greitosios. Vyras pareigūnams tada paaiškino, kad sūnus labai sunervino, todėl jam ir trenkė. Policijos pareigūnai vyrui paskyrė orderį. Po įvykio, t. y. 2025 m. sausio 6 d. sūnus T. jai pasakė, kad jam skauda kairėje pusėje prie ausies, apžiūrėjo, tačiau jokios mėlynės ar sužalojimo nesimatė. Sūnui sakė reikia važiuoti pas gydytojus, kad patikrintų, tačiau jis griežtai atsisakė vykti, teigdamas, kad nenori jokių reikalų su gydytojais, jam savaime praeis. Ji negali sūnaus nuvežti per prievartą pas gydytojus patikrinti. Sūnus duris pradėjo rakintis nuo 2024 m. vasaros pabaigos, kadangi negali turėti savo kambaryje privatumo, vyras pastoviai pas jį vaikšto į kambarį ir jį taip trikdo. Sūnus mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau jam yra ribojamas laikas, taip pat yra nustatyta, kad vakare 22.00 val. namuose visuose įrenginiuose atsijungia internetas ir sūnus tikrai negali žaisti kiek nori. Ji yra pasipiktinusi vyro elgesiu, kad smurtavo prieš sūnų T. ir nori, kad vyro atžvilgiu būtų pradėta byla ir jis atsakytų už savo poelgį.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. Š. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. tris- keturias dienas ne mažiau dešimties atskirų kartų abiem rankomis stūmė į kairį petį, dešinį petį, į krūtinę kartu gyvenusiam nepilnamečiui sūnui T. Š., dėl ko nukentėjusysis nuvirto ant dešinės kojos kelėno, nugaros, kartu nuvirtus ant grindų, kairės rankos alkūne atsirėmė nukentėjusiajam į krūtinę, stūmė į sieną, patempė nukentėjusįjį už rankos nuo kėdės, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2025 m. sausio 4 d. apie 17.30 val. tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę - žandikaulio srityje, suėmęs rankomis už abiejų kojų, pargriovė ant nugaros, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui, savo sūnui T. Š., fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, G. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, asmens, įvykio vietos apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. kovo 20 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. Š. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam G. Š. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis – (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)nesilankė.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. nepilnametį sūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinosi į savo sūnaus sveikatą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam G. Š. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis)

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

G. Š. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista 2025 m. sausio 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei 2025 m. sausio 22 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau kaip 100 m. atstumu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. Š. atstovės: atstovė pagal įstatymą A. Š. ir advokatė Kristina Adomavičienė pateikė civilinį ieškinį, prašydami iš G. Š. priteisti T. Š. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2025 m. kovo 20 d. nukentėjusysis T. Š. ir jo įstatyminė atstovė A. Š. dalies civilinio ieškinio atsisakė, sutiko, kad jam būtų atlyginta 700 Eur dydžio neturtinė žala. G. Š. 2025 m. kovo 18 d. į nukentėjusiojo T. Š. atstovės pagal įstatymą A. Š. sąskaitą atliko 700 Eur bankinį pavedimą, t. y. žalą atlygino visiškai.

G. Š. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu G. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 22 d. G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau kaip 100 m. atstumu.

Bausmės pradžią G. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti G. Š., jog nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti G. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti G. Š..

Išaiškinti G. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.