Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko A. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-13 Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko A. B. 2015-07-10 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM direktoriaus pavaduotojo V. P. ir individualios įmonės savininko T. A. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad T. A. individuali įmonė turi dvi žvejybos grandis – žvejybą vykdo 19 ir 21 žvejybiniame bare. 2015-02-17 – 2015-03-01 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 19 žvejybos bare gramzdino gruntą. Už priverstinai sustabdytą žvejybą kiekvienai įmonei išmokėta kompensacija – po 3476,46 eurų kiekvienai grandžiai. T. A. individuali įmonė pateikė 2 grandžių 2 žvejybos žurnalų duomenis, o VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagal tai išmokėjo kompensaciją už dvi žvejybos grandis. Remiantis tuo, skunde daroma prielaida, kad V. P. ir T. A. galimai iš anksto susitarę užvaldė 3476,46 Eur.

Lietuvos Respublikos STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio skyriaus specialisto 2015-07-27 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. B. pareiškimą. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015-08-06 nutarimu A. B. skundas atmestas motyvuojant tuo, kad tiriant skundą gauti duomenys rodo, jog kompensacija T. A. individualiai įmonei buvo išmokėta pagrįstai, be to, atsakomybė pagal BK 182 str. kyla tik tada, kai yra nukentėjusiojo asmens ar jo atstovo pareiškimas. Prokuroras taip pat pažymėjo, kad byloje susiklostė sutartiniai santykiai tarp šalių dėl kompensavimo už patirtus nuostolius, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra nukentėjęs asmuo arba viena iš sutarties dėl kompensavimo už patirtus nuostolius šalis. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi A. B. skundo netenkino. Ikiteisminio tyrimo teisėja be kita ko pažymėjo, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teismas sutiko su prokuroro nutarime išdėstytais argumentais dėl baudžiamojo proceso inicijavimo ir padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225, 228, 300 ir 182 str. Spėjimai, pastebėjimai ir prielaidos, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti laikomi pagrindu baudžiamajam persekiojimui pradėti.

Skundu A. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-08-25 nutartį. Nurodo, kad visos žvejybos įmonės, kurioms buvo sustabdyta žvejyba tuo laikotarpiu, turi teisę žvejoti tik šioje Baltijos jūros dalyje (t. y. 18-19 žvejybos baruose). Tačiau T. A. įmonė, vienintelė iš aukščiau išvardintų, turi teisę žvejoti 19 ir 21 žvejybos baruose bei turi 2 žvejybines grandis. Todėl viena grandimi gali žvejoti 19, o kita grandimi 21 žvejybiniame bare, arba vienu metu abiem grandimis žvejoti 19 arba 21 baruose. Mano, kad netekdama galimybės žvejoti 19 žvejybiniame bare, kuriame dėl grunto gramzdinimo stabdoma žvejyba, ši įmonė turėjo teisę žvejoti 21 žvejybos bare (bent jau viena grandimi). Todėl, pareiškėjo nuomone, šiai įmonei kompensacija galėjo būti mokama tik už 1 žvejybos grandį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuostolių kompensavimo tvarka yra patvirtinta 2008-12-03 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-659, Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veiklos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklėmis. O T. A., sustabdžius žvejybą 19 žvejybos bare, turėjo galimybę žvejoti (ir žvejojo) 21 žvejybos bare. Todėl negalima teigti, kad jis neteko žvejybos galimybių. Pažymi, kad jis, kaip Lietuvos pilietis, pastebėjęs korupcijos apraiškas, kreipiasi į teisėsaugos institucijas, nes VĮ KVJUD yra valstybės turto dalis, o permokėta kompensacija gali būti laikoma valstybės turto pasisavinimu. VĮ KVJUD privalėjo kontroliuoti, ar teisingai pateikti duomenys iš Žuvininkystės tarnybos. Šis neskaidrus pinigų išmokėjimas sukėlė didžiulį žvejų bendruomenės nepasitenkinimą dėl vienos žvejybinės įmonės protegavimo, nes nė viena sąžininga žvejybos įmonės draudžiamu žvejybos laikotarpiu nežvejoja ir dvigubų pajamų negauna. Viešasis interesas privalo būti ginamas.

Skundas atmestinas.

BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas A. B. pareiškimu prašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl valstybinio turto grobstymo, dokumentų klastojimo, kas atitinka veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., o taip pat V. P. atžvilgiu dėl galimai korupcinių veikų, kad atitinka veikas, numatytas BK 225 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., nes antra T. A. grandis įsteigta galimai neteisėtai. Iš surinktos medžiagos matyti, jog T. A. individuali įmonė turi du laivus – „B“ ir „K“, bei leidimą žvejoti 2 grandimis 19 ir 21 žvejybos rajonuose. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išmokėjo T. A. individualiai įmonei 6952,93 Eur kompensaciją pagal Kompensacijos išmokėjimo žuvų išteklių naudotojui (žvejybinei įmonei) sutartį Nr. 34-2015-294, vadovaudamasi Žemės ūkio ministro 2008-12-03 įsakymu Nr. 3D-659 patvirtintomis Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veiklos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklėmis. Šiose taisyklėse numatyta, jog kompensuojami yra nuostoliai, patirti netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veiklos, kuriuos patyrė asmenys, vykdantys verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje ir netekę galimybių ją vykdyti. Kadangi verslinė žvejyba buvo sustabdyta 19 priekrantės žvejybiniame bare, t. y. įmonė prarado galimybę abiem grandimis žvejoti 19 bare, dėl to kompensacija T. A. IĮ ir buvo išmokėta. Teisė vykdyti žvejybą 21 priekrantės žvejybiniame bare sustabdyta nebuvo, todėl ja ir buvo pasinaudota, o tai patvirtina Europos Bendrijų laivo (laivas „B“) žvejybos žurnalo lapų įrašai už laikotarpį 2015-02-17 - 2015-03-01, kuriuose nurodyta vykdyta žvejyba 21 bare bei Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, kaip numatyta įmonės turimame verslinės žvejybos Baltijos jūroje leidime.

Įvertinusi šias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnė padarė išvadą, kad nuostoliai, patirti netekus žvejybos galimybių vykdyti verslinę žvejybą priekrantės 19 žvejybiniame bare T. A. IĮ buvo kompensuoti tinkamai, ir nurodytais veiksmais nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. l d. bei 300 str. l d., nepadarytos. Tyrėja nenustatė jokių duomenų dėl galimai korupcinių veikų, vertindama pareiškėjo prielaidas subjektyvia, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta pareiškėjo nuomone ir konstatuodama, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BK 225 ir 228 str. Apygardos teismas sutinka su tokiu susiklosčiusios situacijos vertinimu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar tik dalinis patenkinimas, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas išvengti būtinumo vykdyti minėtą prievolę, ir dėl to suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo teisių apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ar toks gynimas yra labai apsunkintas. Nusikalstamos veikos padariniai sukčiavimo sudėtyje apibrėžiami tokiais pat požymiais, kaip ir veika, t. y. įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ir pan. Šie požymiai faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam. Nusikalstami padariniai suprantami kaip nukentėjusiojo turto aktyvo sumažėjimas ar turto pasyvo padidėjimas. Sukčiavimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento, išvengiant turtinės prievolės – kai nukentėjęs asmuo negali ginti pažeistų teisių įprastinėmis teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju T. A. IĮ VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išmokėjo kompensaciją pagal Kompensacijos išmokėjimo žuvų išteklių naudotojui (žvejybinei įmonei) sutartį Nr. 34-2015-294, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2008-12-03 įsakymu Nr. 3D-659 patvirtintomis Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veiklos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklėmis: buvo sustabdyta žvejyba 19 priekrantės žvejybiniame bare, dėl ko T. A. IĮ prarado galimybę abiem grandimis žvejoti šiame žvejybos plote, dėl ko kompensacija T. A. IĮ ir buvo išmokėta. Nors skunde A. B. nurodo, kad sustabdžius žvejybą 19 žvejybos bare, T. A. IĮ turėjo galimybę žvejoti 21 žvejybos bare, todėl negalima teigti, kad įmonė neteko žvejybos galimybių, tačiau pažymėtina, kad minėtose nuostolių apskaičiavimo taisyklėse nenurodoma, kad įmonei turint galimybę žvejoti kitame bare kompensacija mažinama ar išvis nemokama. Be to, minėtų taisyklių 10 p. nurodoma, kad jeigu žuvų išteklių naudotojai ir asmenys, dėl kurių veikos nutraukta galimybė žvejoti, nesusitaria dėl kompensacijos sumos, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju tarp šalių susiklostė santykiai, kurie yra reguliuojami civilinės teisės normomis. Baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraštutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan. – Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad kompensaciją išmokėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kompensuojant T. A. IĮ patirtus nuostolius, buvo panaudotas šios valstybinės įmonės turtas, taigi ir žalą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų galėjo patirti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri nelaiko patyrusi kokią nors žalą ir dėl nurodytų aplinkybių su pareiškimu į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

Aukštesniojo teismo vertinimu, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko A. B. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra įžvelgiami nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. (Sukčiavimas), 225 str. (Kyšininkavimas), 228 str. (Piktnaudžiavimas) ir 300 str. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) požymiai. Iš aukščiau aptarto matyti, jog tarp T. A. IĮ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nagrinėjamu klausimu yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie sprendžiami civilinio proceso tvarka, o pareiškėjas net nėra šio santykio šalis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl aukštesnysis teismas jį atmeta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.