Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-16 · Administracinė byla Nr. A-4338-415/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
A-4338-415/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00556-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4338-415/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00556-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. H. A. A., jos atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjaujant Azad Shilani ir Jūratei Bernotienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) pilietei S. H. A. A.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei S. H. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietė), ir jos nepilnamečiams vaikams M. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, bet ne ilgiau iki Užsienietė bus grąžinta arba išsiųsta iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietė, kartu su vyru bei savo 2 nepilnamečiais vaikais, į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 11 d., veikdama asmenų grupėje, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Užsienietė buvo pateikusi prieglobsčio prašymą ir 2020 m. gruodžio 12 d. buvo apgyvendinta Centre.

Žemesnės instancijos teismas

3. Užsienietė 2021 m. liepos 28 d., kartu su vyru bei savo 2 vaikais, buvo sulaikyta bandanti išvykti į Lenkijos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu Užsienietei buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 28 d.

4. 2021 m. balandžio 8 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 12PR-55 nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietė sprendimą apskundė, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. skundą atmetė, todėl sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje įsiteisėjo.

5. Centras pažymėjo, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdama jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, buvo išvykusi iš apgyvendinimo vietos ir bandė neteisėtai pabėgti iš Lietuvos Respublikos, jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, ji šiuo metu apgyvendinta kartu su savo šeima, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, Centras prašė pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

6. Užsienietė teismo posėdyje su teikimu iš dalies sutiko, paaiškino, jog išsigando, todėl bandė išvykti. Jų dokumentai pateikti, tapatybės nustatytos. Gydytojai sakė, kad vaikams reikia daugiau laisvės. Centre turėjo galimybių pabėgti, tačiau nebėgo. Prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę su galimybe laisvai judėti. Užsienietės atstovas advokatas taip pat prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes Užsienietė turi rūpintis vyru ir vaikais, viena be vyro nebėgtų.

II.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino – pratęsė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre apgyvendinant ją kartu su jos mažamečiais vaikais M. A. S. ir M. A. S., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki Užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, o sprendimas nesuteikti prieglobstį įsiteisėjo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nebuvo duomenų, kad Užsienietė galėjo kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji atvyko kartu su savo sutuoktiniu ir dviem mažamečiais vaikais. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas Užsienietei nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 116 straipsniu, Teikimą tenkino.

III.

9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

10.2. Teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, nes ypatingai griežtai ribojama Užsienietės ir jos vaikų judėjimo laisvė. Teismas nevertino kokiomis sąlygomis bus priversti gyventi vaikai, jie negalėtų laisvai žaisti, pažinti aplinką, kas tokio amžiaus vaikams yra reikalinga. Kokybiškos gyvenimo sąlygos yra svarbios vaiko raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi. Teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant ir į tai, kad Užsienietė alternatyvios sulaikymui priemonė taikymo laikotarpiu laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė ir yra nusipelniusi teismo pasitikėjimo.

10.3. Teismo keliamus tikslo galima pasiekti Užsienietę apgyvendinus Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Minima alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrintų Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikoje, būtų sudarytos sąlygos jai ir vaikams išeiti apsipirkti, pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Tokiu būdu jos ir nepilnamečių vaikų judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsienietės kaip prieglobsčio prašytojo ir motinos, jos vaikų interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsienietės, jos vaikų interesus naudotis asmens laisve.

Atsiliepimas

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, jos atžvilgiu yra įsiteisėjęs Migracijos departamento 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas, todėl pasikeitė jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

12.2. Nėra nustatytas Užsienietės bendradarbiavimo faktas su Lietuvos institucijomis sprendžiant jos teisinės padėties klausimą. Užsienietė kartą bandė pasišalinti iš Centro, tačiau buvo sulaikyta netoli Lenkijos Respublikos sienos. Teismas atsižvelgė į Užsienietės šeimos ir vaikų interesus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

12.3. Užsienietė apgyvendinta kartu su šeima Centre, jie gyvena pastate, skirtame tik sulaikytoms šeimoms ir moterims, pastate nėra grotų, jis nėra rakinamas. Vaikų užimtumu rūpinasi ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pratęsti Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, apgyvendinant ją kartu su jos mažamečiais vaikais, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki ji bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tenkino Centro Teikimą padaręs išvadą, kad Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Teismas nenustatęs Užsienietės keliamos grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko su savo sutuoktiniu ir dviem mažamečiais vaikais, sprendė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas Užsienietei nėra išnykęs ar pasikeitęs.

15. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė. Teismas nevertino kokiomis sąlygomis bus priversti gyventi vaikai, jie negalėtų laisvai žaisti, pažinti aplinką, kas tokio amžiaus vaikams yra reikalinga. Prašo skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietės manymu, prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga ir adekvati.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą patikrina priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

18. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-55 nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietė Migracijos departamento sprendimą apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Užsienietės skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, todėl Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje įsiteisėjo. Užsienietė, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, prarado prieglobsčio prašytojos statusą. Ši aplinkybė buvo žinoma pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės Užsienietei taikymo terminą vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris savo esme taikomas tik asmenims, turintiems prieglobsčio prašytojo statusą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą teisinį pagrindą spręsdamas Užsienietei taikomos priemonės pratęsimo klausimą.

19. Tačiau Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.), vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali būti skirta ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą pagrindą spręsdamas Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimą, tačiau iš esmės, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas Užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nes, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, jos siekis buvo nelegali migracija į kitas ES šalis, todėl ir šiuo metu, kai sprendžiamas klausimas dėl jos išsiuntimo į kilmės šalį, išlieka realus pavojus, kad ji gali vengti išsiuntimo, o suteikus laisvo judėjimo galimybę – bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip apsunkindama Migracijos departamento sprendimo vykdymą.

21. Vertinant tą teisinę situaciją, kuri buvo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, jos sutuoktinis, esantis tame pačiame Centre, turėjo teisę laisvai judėti, todėl buvo reali galimybė užtikrinti tinkamą Užsienietės ir jos sutuoktinio vaikų poreikių patenkinimą. Tai, kad Užsienietė siekia, jog ji pati ir jos vaikai turėtų galimybę būti vietinėje socialinėje aplinkoje, bendrauti su vietos gyventojais ir pan., proporcingumo požiūriu nėra tiek reikšminga, kaip sąlygų įvykdyti Migracijos departamento sprendimą užtikrinimas ir nelegalios migracijos pavojaus užkardymas.

22. Šio apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose tuo pat metu iš esmės yra nagrinėjamas Centro teikimas, pateiktas Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies pagrindu, dėl Užsienietei taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės.

23. Tai suponuoja, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas pasibaigia tuo momentu, kai bus priimtas teismo sprendimas dėl Centro teikimo, pateikto Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies pagrindu.

24. Nurodyti argumentai yra pagrindas teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas keičiant tik argumentus, kuriais remiantis pareiškėjai pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės S. H. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasStasys GagysGintaras Kryževičius