- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-222/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Elena Vainienė (pran.), Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- A. Š., A. K.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus laisvės atėmimu 7 metams;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, paskirta griežtesne bausme apimant šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą švelnesnę bausmę, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
A. P. civilinis ieškinys dėl 9 000 Lt neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą S. D. apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 12 d., apie 23 val., kartu su A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė, (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą apiplėšti, užpuolė gulintį girtą, bejėgiškos būklės H. G. Užpuolimo metu A. Š. batu apauta koja ne mažiau kaip 5 kartus spyrė H. G. į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas, koja primynė kaklą ir kairįjį žandą, o A. K. batu apauta koja spyrė ne mažiau kaip 8 kartus H. G. į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas. Koja primynęs H. G. pilvą, A. Š. su A. K. apieškojo nukentėjusiojo rūbų kišenes. Surastą pakelį cigarečių „Klaipėda“, kurių vertė – 3,85 Lt, pakelį cigarečių „Partner“, kurių vertė – 3,59 Lt, pagrobė. Iš viso pagrobė svetimo turto už 7,44 Lt.
Suduodami H. G. daug smūgių į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, A. Š. ir A. K. padarė sužalojimus smūgių vietose, padarė masyvias susiliejančias kraujosruvas visose galvos smegeninės dalies projekcijose, dėl to kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių sferinių paviršių dangalais kaktinių ir smilkinių skilčių imtyse, į galvos smegenų skilvelius. Dėl smūgių į kairįjį smilkinį buvo sumuštos galvos smegenys, susidarė kairiojo smegenų pusrutulio žievinė kontūzija. Suduodant daugybinius smūgius į galvos kairiąją pusę (veido dalį) buvo padarytos daugybinės masyvios susiliejančios kraujosruvos kairės pusės kaktos–akies, vokų–paakio–žando–smilkinio–ausies kaušelyje–užausyje, muštinės žaizdos kairės pusės nosies šaknies, kairio paakio, lūpų kairiojo kampo gleivinėje, apatinės lūpos kairėje pusėje, lūžo apatinis žandikaulis kairiajame kampe, susidarė kraujosruvos liežuvio raumenyje, išsiliejo kraujas po dešinės akies obuolio jungine abiejuose kampuose. Dėl nuo ne mažiau kaip vieno traumuojančio poveikio į kaklo priekinio paviršiaus kairiąją pusę lūžo paliežuvio kaulo kairės pusės ragas, susidarė kraujosruva, dėl ne mažiau kaip dviejų traumuojančių poveikių į krūtinės ląstos abi puses susidarė izoliuoti abipusiai šonkaulių lūžiai ir poodinės kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse. Dėl patirtos sunkios galvos traumos komplikacijos – aspiracijos krauju (uždusimo, kraujui iš burnos žaizdų užpildžius kvėpavimo takus) – H. G. įvykio vietoje mirė.
Nuteistojo A. Š. atstovė pagal įstatymą S. D. apeliaciniu skundus prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Š. nuteisimo ir pastarąjį išteisinti.
Šalies argumentai
Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad apygardos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl A.Š. kaltės. Teigia, kad A. Š. yra nekaltas.
Apeliantės manymu, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog nukentėjusysis H. G. buvo mirtinai sužalotas ne skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku (2008-07-12, apie 23.00 val.), o žymiai vėliau, ir tai padarė ne nuteistasis A. Š., o kiti asmenys. Šias aplinkybes, apeliantės teigimu, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad H. G. dėl daugybinių sužalojimų mirė keletą valandų iki jo apžiūros įvykio vietoje, ir kad nuo sunkios galvos traumos patyrimo iki asmens mirties praėjo apie keletą valandų. Apeliantė mano, kad ši specialisto išvada leidžia teigti, jog H. G. buvo mirtinai sužalotas apie 4 - 5 val. ryto, tai yra tuo metu, kai A. Š. įvykio vietoje nebuvo. Apeliantė pažymi, kad teisme apklaustas ekspertas paaiškino, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ir 2008-07-12, apie 23 val., tačiau ekspertas tokių savo teiginių niekuo nepagrindė. Apeliantės manymu, šioje byloje yra būtina išsiaiškinti kuo tikslesnį nukentėjusiojo H.G. mirties laiką, todėl, esant prieštaravimams tarp specialisto išvados ir teisme duotų specialisto paaiškinimų, turėjo būti paskirta kita ekspertizė, kurią turėjo atlikti kitas ekspertas. Be to, apeliantės manymu, aplinkybę, kad nukentėjusysis H. G. mirtinai buvo sužalotas ne skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, o vėliau, patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja J. G. parodė, kad ji 2008-07-13, apie 4.30 val., lauke girdėjo didelį triukšmą. Liudytojai Ž. T. ir I. Č. parodė, kad jie H.G. įvykio vietoje paliko 2008-07-12, apie 20.30 val., pastarasis buvo girtas ir su savimi turėjo viena pilną butelį ir kito pusę butelio degtinės bei apie 70 litų. Įvykio vietoje šie daiktai nerasti. Įrodymų, kad juos paėmė A. Š. ar su juo kompanijoje buvę asmenys, byloje nėra. Be to, tyrėjai buvo paėmę nuteistųjų rūbus, avalynę, ir su jais atliko daug tyrimų, tačiau nei vienoje specialisto išvadoje nėra duomenų, kad ant paimtų objektų būtų rasta kokių nors mikrodalelių, ar kraujo pėdsakų.
Apeliantė skunde nurodo, jog nuteistasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu daug kartų keitė savo parodymus, o teisme jis neneigė žalojęs H. G.. Apeliantės manymu, tokie nuteistojo A. Š. parodymai turėtų būti vertinami neigiamai. A. Š. įvykio metu buvo labai jauno - tik (duomenys neskelbtini) metų - amžiaus, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl jis, patekęs į tokią aplinką, galėjo save apkalbėti. Apeliantė nurodo, jog A. Š. tiek susitikimų metu, tiek savo laiškuose teigia, kad jis yra nekaltas, ir kad kriminalinės policijos pareigūnai bei tyrėjai jam liepė duoti parodymus prieš save.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistojo A. Š. atstovė pagal įstatymą S.D., nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą S. D. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą S. D. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. Š. kaltu tyčia iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą apiplėšti, nužudžius bejėgiškos būklės H. G., rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, teigia, kad A. Š. yra nekaltas. Šis apeliantės skundo teiginys prieštarauja ne tik byloje surinktiems, teisme ištirtiems bei skundžiamame nuosprendyje aptartiems įrodymams, bet ir paties nuteistojo A. Š. parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad jis kartu su A. K. pamatę gulintį benamį, norėdami jį apvogti, pradėjo spardyti. Kadangi buvo nakties metas nematė kas jis toks. Paspardę, apieškojo nukentėjusiojo kišenes, paėmė du pakelius cigarečių ir nuėjo prie kompanijos. Nuteistasis A. Š. savo parodymuose detaliai nurodė, kokius smurtinius veiksmus jis atliko prieš nukentėjusįjį, kaip apieškojo pastarojo kišenes ir kokius nukentėjusiojo daiktus pagrobė (t. 3, b. l. 173-175).
Nors nuteistasis A. Š., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, vėl paneigė savo kaltę, teigdamas, kad jis nukentėjusiojo nemušė, o tik įvykdė vagystę, o ankstesni jo parodymai buvo išgauti prievartos būdu, tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus teismas vertina kaip nuteistojo bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme A. Š. parodymus apie savo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį H. G. davė dalyvaujant ne tik gynėjui, kuris jį gynė pagal susitarimą, bet ir dalyvaujant savo motinai, atstovei pagal įstatymą S. D., taip pat vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei (t. 3, b. l. 172), todėl teigti, kad nuteistasis A. Š. teisme buvo kokiu nors būdu verčiamas duoti save kaltinančius parodymus, yra tiesiog nelogiška ir neįtikima.
Neatitinka tikrovės ir apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, kad A. Š. galėjo save apkalbėti dėl jauno amžiaus, nes įvykio metu jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. Š. pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę. Tuo metu nuteistajam buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų (nuteistasis gimęs (duomenys neskelbtini), o teisme jis buvo apklaustas 2009-07-07). Dar vėliau, 2009-12-17, nuteistasis A. Š., sakydamas teisme paskutinį žodį, savo kaltės taip pat neneigė ir apgailestavo dėl padaryto nusikaltimo (t. 4, b. l. 96). Todėl teigti, kad nuteistasis apkalbėjo save dėl jauno amžiaus, nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajam A. Š. būtų daromas koks nors neteisėtas poveikis. Nei pats nuteistasis, nei jo atstovė pagal įstatymą, nei gynėjas tokio pobūdžio skundų nepateikė. Todėl apeliantės teiginiai, kad kriminalinės policijos pareigūnai bei tyrėjai nuteistajam liepė duoti parodymus prieš save, vertinami kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų dėl A. Š. kaltės.
Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo A. Š. parodymų kaitą, jo parodymus vertino kitų bylos duomenų kontekste, juos lygino su liudytojų (E. Š., E. Ž., E. L., N. T. Ž. T., I. Č.) parodymais, nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis, patvirtinančiomis nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, tikslą ir pasekmes, ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.
Nepasitvirtino apeliantės teiginys, kad nukentėjusysis H. G. buvo mirtinai sužalotas ne skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, t. y. 2008 m. liepos 12 d., apie 23.00 val., o žymiai vėliau, apie 4 - 5 val. ryto. Šios abejonės buvo pašalintos dar kartą teisme apklausus teismo medicinos ekspertą V. A.
Nagrinėjamoje byloje, specialisto išvada konstatuota, kad sužalojimus H. G. patyrė nedaug laiko (laikas matuojamas keletu valandų) iki biologinės mirties (t. 1, b. l. 28-30). Apklaustas pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas V. A., duodamas paaiškinimus dėl nukentėjusiojo sužalojimo laiko, paaiškino, kad nuo nukentėjusiojo patirtos traumos iki mirties praėjo keletas valandų ir tai nesutampa su lavono radimo laiku. Mirties laikas ir lavono radimo laikas yra skirtingi. Ekspertas patvirtino, kad sužalojimas mirusiajam galėjo būti padarytas liepos 12 dieną, apie 23 valandą (t. 4, b. l. 41-42). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliantės prašymą, teismo posėdyje dar kartą apklausė teismo medicinos ekspertą V. A. dėl nukentėjusiojo mirties laiko. Ekspertas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad yra fiksuojami trys laikai: sužalojimo momentas, mirties momentas ir lavono apžiūros momentas. Visi šie trys laikai yra netapatūs. Žmogus patyrė traumą ir mirė skirtingu laiku. Nuo traumos patyrimo iki asmens mirties praėjo, tikėtina, keletas valandų, o nuo mirties iki jo aptikimo dar keletas valandų, todėl tikėtiniausias traumos patyrimo laikas yra kūno tyrimo įvykio vietoje dienos išvakarės. Nukentėjusysis galėjo mirti 4 – 6 valandos iki jo lavono apžiūros, pridedant dar 4 – 6 valandas iki traumos patyrimo, tai yra nukentėjusysis traumą galėjo patirti prieš 8 – 12 valandų iki jo lavono apžiūros momento. Todėl sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti liepos 12 diena, apie 23 valandą (t. 5, b. l. 19-20). Taigi, tiek specialisto išvada, tiek teismuose duoti teismo medicinos eksperto paaiškinimai paneigia apeliantės teiginį, kad nukentėjusysis H. G. buvo mirtinai sužalotas ne skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku.
Apeliantės nurodyti liudytojos J. G. parodymai, kad ji 2008-07-13, apie 4.30 val., lauke girdėjo didelį triukšmą, yra mažai informatyvūs. Ši liudytoja nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nematė, ji tik girdėjo lauke triukšmą, tačiau kas konkrečiai triukšmavo nematė (t. 4, b. l. 42). Todėl liudytojos J. G. parodymai nėra reikšmingi nustatant nukentėjusiojo sužalojimo ir mirties laiką.
Apeliantė savo skunde teigdama, kad nuteistasis nekaltas, nurodo, jog įvykio vietoje nebuvo rasti nukentėjusiojo turėti daiktai: degtinė ir pinigai, bei kad ant paimtų nuteistojo rūbų, avalynės nebuvo rasta jokių nukentėjusiojo drabužių mikrodalelių, ar kraujo pėdsakų. Tačiau šios apeliantės nurodytos aplinkybės (nesurasti daiktai, mikrodalelių ir kraujo pėdsakai) nesukuria nuteistajam A.Š. alibi, paneigiančio jo kaltę. Byloje atlikta įrodymų analizė patvirtina, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų iš skirtingų šaltinių nuosekliai atitinkančių kaltinimo nustatytas bylos aplinkybes ir atskleidžiančių nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo paskatas ir kaltės turinį.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. Š. kaltės tyčia iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą apiplėšti, nužudžius bejėgiškos būklės H. G.. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamuosius įstatymus (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, 180 straipsnio 1 dalį) ir paskyrė jam tinkamas bausmes. Teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmes, BK 41, 54, 61, 80, 90, 91 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir paskyrė nuteistajam A. Š. tinkamas bausmes bei teisingai jas subendrino.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą S. D. apeliacinį skundą atmesti.