Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) savininku, 2010 m. rugpjūčio 16-26 d. leido dirbti miško ruošos darbus darbuotojams M. A., V. B., R. J. ir D. B., nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius (toliau – ir apeliantas, VDI) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 87). Apelianto manymu, byloje pakanka duomenų nustatyti, kad tarp Įmonės savininko V. Ž. ir M. A., V. B., R. J., D. B. buvo darbiniai santykiai. Apeliantas pažymi, kad teisme duotus liudytojų parodymus reikia vertinti kritiškai, nes šiuo metu minėti asmenys dirba Įmonėje ir jie nėra suinteresuoti liudyti prieš darbdavį, saugodami savo darbo vietas, o Varėnos rajono apylinkės teismas nesirėmė pirminiais liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi: byloje esančiuose darbuotojų paaiškinimuose nurodyta, kad dirbti Įmonėje jie pradėjo 2010 m. rugpjūčio 16 d., susitarus dėl 830 litų darbo užmokesčio (b. l. 8-10), tačiau paaiškinimuose matyti darbo pradžios datos taisymai iš 26 d. į 16 d. Posėdžio metu apklausti liudytojais minėti asmenys paaiškino, kad pataisyti datą liepė darbo inspektorius (b. l. 77-78), tačiau liudytojas S. L. nurodė, jog paaiškinimai buvo pildomi savarankiškai (b. l. 63). Kaip matyti iš Nelegalaus darbo tyrimo akto, apklausos metu M. A., V. B. ir R. J. nurodė, jog darbą Įmonėje pradėjo 2010 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 5-6), byloje taip pat pateikti minėtų asmenų 2010 m. rugpjūčio 16 d. prašymai atlyginimą už darbą mokėti vieną kartą per mėnesį bei tos pačios datos prašymai taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (b. l. 37-40, 41-44). Prieštaravimų byloje nustatyta ir analizuojant kitus byloje pateiktus įrodymus: darbo sutartys su M. A., V. B., R. J. ir D. B. sudarytos 2010 m. rugpjūčio 25 d., darbą pradedant nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 24-35), VSDFV Varėnos skyriui apie minėtų asmenų įdarbinimą pranešta 2010 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 18). Tačiau remiantis darbo sutarčių registracijos žurnalo duomenimis, M. A., V. B., R. J. ir D. B. darbo sutartys sudarytos 2010 m. rugpjūčio 26 d., matomi taisymai iš 16 d. į 26 d. (b. l. 36), 2010 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad M. A., D. B., R. J., V. B. dirbo 4 d. (b. l. 46-47, 71-74). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog net pripažįstant, kad darbo sutarčių registracijos žurnalo duomenys yra teisingi ir pataisymai juose atlikti pagrįstai, liktų prieštaravimas tarp darbo sutartyse nurodytos darbo sutarties sudarymo datos (2010 m. rugpjūčio 25 d.) ir darbo sutarčių sudarymo datos, nurodytos darbo sutarčių registracijos žurnale (2010 m. rugpjūčio 26 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale bei Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale yra padaryti įrašai, kad darbuotojams M. A., V. B., R. J., D. B. 2010 m. rugpjūčio 16 d. atlikti įvadinis ir darbo vietoje instruktavimai (b. l. 48-49), teismo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė, jog visas darbo priemones jam suteikė Įmonės savininkas 2010 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 78).

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyta, jog asmenys pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir minėtų asmenų santykiai turėjo darbo sutarties požymių: darbas buvo dirbamas V. Ž. ir M. A., V. B., R. J., D. B. susitarus dėl būsimo darbo sąlygų ir funkcijų, atlyginimo, asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbdaviui suteikus darbo priemones, nustačius darbo valandas (b. l. 3-6, 8-10, 77-78). Ginčas byloje kilęs dėl realaus darbo pradžios fakto. Nors byloje nustatyta, kad Įmonė kreipėsi į Lietuvos darbo biržą 2010 m. rugpjūčio 16 d., prašydama leisti įdarbinti bedarbius (b. l. 50), ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo priimtos Lietuvos darbo biržos rekomendacijos įdarbinti konkrečius asmenis, pagal kurias buvo priimti sprendimai dėl asmenų įdarbinimo Įmonėje, nurodant, kad asmuo įdarbinamas nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 69-70, 66-68), tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad M. A., D. B., R. J., V. B. dirbti pradėjo 2010 m. rugpjūčio 26 d. Priešingai, įsitikinimą, jog minėti asmenys pradėjo dirbti 2010 m. rugpjūčio 16 d., sustiprina byloje pateikti pirminiai M. A., V. B., R. J. paaiškinimai (b. l. 8-10), duomenys, gauti pirminėje minėtų asmenų apklausoje (b. l. 3), bei įrodymai, jog M. A., V. B., R. J., D. B. 2010 m. rugpjūčio 16 d. atlikti įvadinis ir darbo vietoje instruktavimai (b. l. 48-49), tą pačią dieną jiems buvo suteiktos darbo priemonės bei užpildyti prašymai atlyginimą už darbą mokėti vieną kartą per mėnesį bei tos pačios datos prašymai taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (b. l. 37-40, 41-44). V. Ž. argumentas, jog datų prieštaravimai galėjo atsirasti dėl aplaidaus Įmonės buhalterijos tvarkymo (b. l. 63), vertintinas kritiškai kaip galimas administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei nesiėmė visų įmanomų priemonių esamiems prieštaravimams pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo apklausti neplaninę miško ruošos darbo kontrolę atlikę pareigūnai S. L. bei M. A. dėl pirminiuose M. A., V. B., R. J. paaiškinimuose atliktų taisymų bei jų pirminių parodymų apie darbo pradžios datą. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtus taisymus laikė pakankamu pagrindu pripažinti, jog pirminė paaiškinimuose nurodyta data, t. y. 2010 m. rugpjūčio 26 d., laikytina asmenų darbo Įmonėje pradžia. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis abejoja pirminių paaiškinimų teisingumu bei galimu neplaninę miško ruošos darbų kontrolę atlikusių pareigūnų šališkumu bei jų įtaka minėtiems asmenims surašant pirminius paaiškinimus. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo teismo posėdžio metu pateiktų parodymų, jog darbuotojai buvo instruktuoti tik priimti į darbą, t. y. 2010 m. rugpjūčio 26 d., (b. l. 77-78). Teisėjų kolegijos nuomone, šie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kritiškai, kaip asmenų, dirbančių pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, suinteresuotumu bylos baigtimi.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė priemonių esantiems prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.