Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, gavęs D. C. skundą privataus kaltinimo tvarka ir su juo susipažinęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. skundu kreipėsi į teismą, prašydama pradėti baudžiamąjį persekiojimą P. L. atžvilgiu.

Skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas baudžiamasis privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str., apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi ir išsamus, bet tuo pačiu ir konkretus, aiškiai apibrėžtas nusikalstamos veikos, kuriuo yra kaltinamas asmuo, vaizdas ir būtų galima identifikuoti visus atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

BPK 412 str. 1 d. numatyta, kad skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. BPK 412 str. 2 d. įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas ar pareiškimas, paduodamas privataus kaltinimo bylose. Taigi, skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Įstatymas numato, kad minėto straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad D. C. savo skunde nurodo, jog internete buvo patalpinta melaginga ir ją šmeižianti informacija, taip pat, kad ji gavo grasinančią žinutę ir mano, kad šie asmenys ir toliau ją terorizuos. Tačiau skunde nėra nurodyta, kokia nusikalstama veika (veikomis) privati kaltintoja kaltina minėta asmenį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) straipsnis, jo dalis ir punktas, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Iš skundo turinio galima suprasti, kad ji kaltina P. L. padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 1 d., tačiau tokiu atveju turi būti skunde tiksliai aprašyta nusikalstama veika: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), o privačios kaltintojos pateiktame skunde trūkstant duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (veikas), kaltinamajai užkertamas kelias tiksliai žinoti, kuo ji yra kaltinama, pasirengti gynybai.

Be to, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos (BPK 168 str. 1 d.). Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą (BPK 168 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju prie skundo pateiktas tik 2015-12-28 Kauno apskr. VPK KP NNTV 1-ojo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog 2015-12-28 gautas atsakymas, kad melaginga informacija buvo patalpinta iš IP adreso, kuris priklauso P. L., ir kad D. C. dėl šmeižimo gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Tačiau nepridėtas nutarimas (jeigu iš viso buvo toks priimtas), iš kurio būtų matyti, kokie BPK numatyti proceso veiksmai gauto D. C. pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo atlikti (kaip buvo nustatytas IP adresas ir kad būtent jis priklauso P. L. ir pan.). Nepridėtas ir pats skunde minimas skelbimas, jo turinys.

Be to, D. C. nurodė, kad patyrė 3000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, bet nepateikė jokių patirtos žalos dydį patvirtinančių duomenų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad privačios kaltintojos D. C. skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. keliamų reikalavimų, todėl negali būti priimtas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis BPK 407 str., 412 str. 2 d., 3 d., 440 str. 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti D. C. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.