- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-444-112-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. sausio 8 d. D. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą paskyrė 100 Lt baudą už tai, kad jis 2008 m. sausio 8 d. vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais, tačiau jų neprisisegęs. Nutarime nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 240 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
D. G. skundu prašė nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė, kadangi, vairuodamas automobilį neprisisegęs saugos diržų, nekėlė kitiems grėsmės, nepažeidė kitų asmenų teisėtų interesų, rizikavo tik savo sveikata ir gyvybe, be to, įstatymai nenumato administracinių nuobaudų už rizikingesnes veikas.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės atstovas prašė skundą atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi skundo nepatenkino. Teismas konstatavo, jog tai, kad D. G. padarė pažeidimą, nustatyta nutarimu, paties D. G. paaiškinimu teismo posėdžio metu, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atstovo paaiškinimu, kurie pagal ATPK 256 straipsnį pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę. Šiais įrodymais teismas nenustatė pagrindo abejoti, jie pripažinti patikimais. Nuspręsta, jog nutarimas (kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas) surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų, norminio akto nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose, paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažymėta, jog patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo neginčijo, kad jis važiavo neprisisegęs saugos diržų, o pagal KET 240 punktą, važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, juos būtina prisisegti. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens argumentai dėl reikalavimo prisisegti saugos diržus neteisėtumo atmesti kaip neturintys įtakos jo administracinės atsakomybės klausimui išspręsti. Padaryta išvada, kad D. G. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
III.
Apeliaciniu skundu D. G. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Esant būtinybei, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar ATPK 134 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą. Pažymi nesikėsinęs į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, kitų piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką. Remiasi ATPK 9 straipsnyje aptarta administracinio teisės pažeidimo sąvoka, teigdamas, jog administraciniu teisės pažeidimu gali būti laikomas tik toks veikimas arba neveikimas, kuris yra susijęs su kitų piliečių teisėmis bei laisvėmis. Šiuo atveju nustatytas faktas susijęs tik su juo pačiu. Todėl, apelianto teigimu, paskiriant jam baudą, nusižengta Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nepagrįstai suvaržytos jo prigimtinės teisės ir laisvės. Apeliantas mano, kad nenustačius nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, nepagrįstai palikta nepakeista švelniausia įstatymo numatyta nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 134 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija), pagal kurią apeliantui D. G. paskirta administracinė nuobauda, nustato, kad naudojimosi saugos diržais <...> tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams <...> baudą nuo 100 iki 200 litų.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog D. G. padarė ATPK 134 straipsnio 1 dalyje aptartą pažeidimą, pažeidė KET 240 punktą, nustačiusį, kad važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Apeliantas neneigia vairavęs automobilį, neprisisegęs saugos diržų, tačiau, jo teigimu, jis tuo nesikėsino į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, kitų piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką, todėl, vadovaujantis ATPK 9 straipsnyje aptarta administracinio teisės pažeidimo sąvoka, pažeidimo nepadarė.
Konstatuotina, kad ATPK aptartos veikos, numatant atitinkamų administracinių nuobaudų paskyrimą, kuriomis kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką (ATPK 9 straipsnis). Tai, kad ATPK (134 straipsnyje) naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas numatytas kaip administracinis teisės pažeidimas, rodo, jog įstatymų leidėjo požiūriu, aptariamas apelianto padarytas pažeidimas laikytinas tokiu kėsinimusi.
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atitinkama nuostata, tik adresuota teismui, yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Iš Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalies bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. D. G. ginčija ATPK 134 straipsnio 1 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nenurodydamas, kokioms konkrečiai jos nuostatoms ši teisės norma prieštarauja. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtinta Kelių eismo taisyklių nauja redakcija numato privalomą reikalavimą užsisegti saugo diržus (KET 60 ir 202 punktai). Tokį reikalavimą numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei 2003 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/20/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/671/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių privalomą saugos diržų naudojimą mažiau kaip 3,5 t sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo, kuri yra įgyvendinta Lietuvos Respublikoje KET. Teisėjų kolegija mano, jog reikalavimas užsisegti saugos diržus padeda užtikrinti didesnį kelių eismo dalyvių saugumą, prisideda saugant eismo dalyvių sveikatą bei neįžvelgia apelianto nurodomo ATPK 134 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.
Nustatyta, jog D. G. veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda jam paskirta nepažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančių teisės normų, atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o D. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.