Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

2. 1999 m. lapkričio 5 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metai pataisos darbų su 1/2 turto konfiskavimu;

3. 2004 m. balandžio 7 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį - 4 MGL (500 Lt) bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., 2024 m. gegužės 13 d. apie 21 val., Vilniuje, Tujų g., ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,77 promilių alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 21 val. atvažiavo į kiemą neblaivus. Norėjo perstatyti mašiną iš kitos vietos. Buvo išgėrinėjimas mašinoje, išgėrinėjo vyną. Padauginęs nusprendė vairuoti mašiną pats, pasielgė neatsakingai. Pakeliui, važiuojant Tujų gatve, prasilenkė su BMW mašina, kurioje sėdėjo 2 jaunuoliai, persimetė žodžiais su jais, lygtais kliudė jų veidrodėlį su savo mašinos veidrodėliu. Po to nuvažiavo į kiemą, sėdėjo mašinoje, kai atvažiavo pareigūnai. Tada patikrino blaivumą. Vartojo alkoholį tą pačią dieną, išgėrė vyno 4 butelius. Buvo problemų, taip atsitiko, norėjo nuimti stresą. Gėrė mašinoje Buivydiškių gatvėje. Buvo užmigęs mašinoje ir, nesupratęs kas vyksta, nusprendė atsisėsti už vairo. Jam pasirodė, kad palikti mašiną ten nesaugu. Nesijautė gerai, pervertino savo galimybes. Savo poelgį vertina blogai ir labai gailisi. „Toyota“ automobilis priklauso jam. Pavėžėjimas buvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Dabar nežino, kaip gyvens, tas pusmetis, kai neturi vairuotojo pažymėjimo, kažkas baisaus. Nemano, kad turi priklausomybę alkoholiui. Visus mokė, kad nedarytų taip. Negalvojo, kad pats taip pasielgs. Atėmė pats sau darbą, liko be pajamų, vienas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 15 d., 2024 m. gegužės 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. apklaustas įtariamuoju V. B. parodymus duoti atsisakė, pozicijos dėl kaltinimo neišsakė (b. l. 74-76, 87-89, 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 14 d. apklaustas liudytoju S. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos skyriuje. Dirba pamaininį darbą. 2024 m. gegužės 13 d. apie 21.00 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. K., iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus m., Tujų g., prie 11 daugiabučio namo, pranešėjas pastebėjo galimai neblaivų automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris pastatė savo vairuotą automobilį ir liko sėdėti jame. Minėtas automobilis buvo pastebėtas stovintis tarp 11 ir 13 daugiabučių namų. Paaiškėjo, kad automobilį galimai vairavo V. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, paaiškino, kad jis nieko blogo nepadarė, asmuo sunkiai suvokė, kur yra, su kuo ir apie ką bendrauja. Bendraujant su asmeniu, kuris buvo prie automobilio vairo, jis paaiškino, kad galimai šiandien vairavo automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vakar, tai yra 2024 m. gegužės 12 d., vartojo alkoholinius gėrimus, kokius alkoholinius gėrimus vartojo, nepasakė, bet automobilio viduje (salone) matėsi aštuoni tušti buteliai nuo vyno. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, asmuo sutiko tai padaryti. Patikrintas alkotesteriu Drager 7510, Nr. ARFM-0002, patikros sertifikatas Nr. 2066633, pirmu tikrinimu 21.55 val. asmeniui nustatytas 3.02 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.17 val. asmeniui nustatytas 2.77 promilių girtumas. Jie patys su kolega vairavimo fakto nematė. Jų akivaizdoje jis alkoholio nevartojo. Kada jie atvyko į įvykio vietą, automobilio viduje, apart vairuotojo V. B., daugiau nieko nebuvo. A. T. Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Sudervės g. 2E, Vilniaus r., nes numatyta galima automobilio konfiskacija. Vairavimo faktą gali paliudyti įvykio liudytojas E. G., kuris dėl minėto vairavimo fakto parašė paaiškinimą. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 28-31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 29 d. apklaustas liudytoju E. C. parodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 21 val., jis su draugu Ž. B., jo vairuojamu automobiliu BMW5, valstybino numerio tikrai nežino ir nurodyti negali, važiavo Tujų gatve, Vilniuje, ties pastatu, Tujų g. 2. Važiuojant ilga tiesiąja šia gatve, pastebėjo priešais, jų link važiuojantį T. P. automobilį, pilkos spalvos, valstybinio numerio jau tikrai neprisimins. Jį vairavo jiems su draugu nepažįstamas vyras, kuris važiavo gan greitai, mano, kad greitis buvo stipriai viršytas. Prasilenkiant, minėto automobilio vairuotojas nestabdė, draugas sunerimo, kad gali įvykti eismo įvykis dėl to vairuotojo kaltės, todėl ėmė sukti į kelio dešinę pusę. Tuo metu minėtas vyras, vairuodamas jo apklausoje nurodytą automobilį, prasilenkdamas su draugo automobiliu, savo automobilio kairės pusės veidrodėliu nežymiai kliudė draugo automobilio kairės pusės veidrodėlį, buvo girdimas plastmasės į plastmasę labai minimalus garsas. Tuomet to automobilio vairuotojas sustojo. Draugui atsidarius durelių langą, tikslu tą vyrą pakalbinti, šis taip pat atsidarė savo automobilio vairuotojo pusės durelių langą. Draugas vyro paklausė, ar jis nemato kelio, klausė, ar jis ne girtas. Vyras atsakė: ai, jus čia dėl to. Tuomet pamatę, kad jo kalba buvo nerišli, iš jo išvaizdos kilo įtarimas, jog jis galimai yra tikrai neblaivus arba apsvaigęs nuo kitų draudžiamų priemonių, todėl draugo paprašytas jis dalį pokalbio su tuo vyru nufilmavo savo turimu mobilaus ryšio telefonu. Pats pokalbis buvo trumpas, iki 1 minutės laiko kažkur. Draugas jam pasakė, kad apie šį vairuotoja reikia pranešti policijai, todėl, galimai, vyras tai išgirdęs, iš karto išvyko. Matė, kad tas vyras automobilyje tikrai buvo vienas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Vyras minėtu automobiliu nuvažiavo toliau Tujų gatve link 9-10 daugiabučių, tikrai žino, kad išvažiavimo iš to kiemo tikrai nėra, ten yra aklakelis. Tuomet abu su draugu išlipo iš mašinos, jis iš savo įrenginio bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, nurodė įvykio aplinkybes, automobilio markę, valstybinį numerį, kurį tuo metu buvo užsirašęs. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja jį informavo, kad policija yra informuota, prašė palaukti pareigūnų, nurodė, jog su juo dėl šio įvykio susisieks kelių policijos pareigūnas. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodžius, kad įtartinas vyras nuvyko Tujų gatve daugiabučių link, su draugu nutarė nueiti iki tos vietos, kur galimai yra jo apklausoje nurodytas vyras su automobiliu. Kai atėjo prie Tujų 11 namo, ant šaligatvio pamatė stovintį, užgesintu varikliu T. P. automobilį, prie kurio vairo sėdėjo tas pats vyras. Kol laukė atvykstančių pareigūnų, tas vyras taip ir prasėdėjo iki jų atvykimo. Ar jis automobilyje vartojo alkoholį, nurodyti negali, su draugu to nematė. Sulaukus pareigūnų, matė, kaip vienas iš pareigūnų siūlė automobilio viduje sėdinčiam vairuotojui pasitikrinti blaivumą, šis iš pradžių kategoriškai tai daryti atsisakė. Girdėjo, kad pareigūnas jį įspėjo, jog atsisakymas tikrintis bus traktuojamas kaip sunkus girtumo laipsnis. Po kurio laiko tas vyras vis gi išlipo iš automobilio, pareigūnui dar kartą ar kelis kartus pasiūlius pasitikrinti blaivumą, šis sutiko. Iš vyro svirduliavimo buvo galima įtarti, jog šis galimai tikrai yra neblaivus. Ar jam buvo nustatytas neblaivumas, jis nurodyti negali, nes tuo metu rašė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Tai yra viskas, ką gali nurodyti (b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 6 d. apklaustas liudytoju Ž. B. parodė, kad žino, dėl kokio įvykio pareigūnė iškvietė jį į apklausą, sutinka nurodyti visas teisingas įvykio aplinkybes. Datos jau tikslios nepamena, nes nuo įvykio praėjo tam tikras laikas, mėnuo buvo gegužės, apie 21 val. Jis minėtu laiku jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Tujų gatvę, nes turėjo susitikti ten su draugu E. C.. Turėjo kartu važiuoti į sporto klubą. Kai atvyko į minėtą gatvę, joje susitiko su minėtu draugu, kuriam įsėdus į automobilio priekinę keleivio pusę, apsisuko ir ėmė važiuoti Tujų gatve link išvažiavimo į pagrindinę gatvę. Apsisukus, pavažiavo maždaug apie 100-200 metrų, kai pamatė, kaip Tujų gatve, kiemo keliu, jų pusės link atvažiuoja T. P. automobilis, spalvos jau nepamena, nurodyti negali. Pamena, kad minėtam automobiliui priartėjus, pamatė, kad jį vairuoja vyras, kuris buvo apsirengęs oranžinės spalvos maikute, važiavo vienas. Kadangi iš dešinės kiemo kelio pusės buvo priparkuotų kitų gyventojų automobilių, o kitoje kiemo kelio pusėje (kairėje) buvo įrengtas šaligatvis, jis nutarė pasukti dešiniau, laisvoje vietoje, kur nebuvo palikto automobilio, ir atvažiuojantį T. P. vairuotoją praleisti. Jam privažiuojant minėtą laisvą vietą, jam susidarė toks įspūdis, kad Toyota automobilio vairuotojas, pamatęs jo vairuojamą automobilį, lyg tyčia ėmė didinti greitį ir tada jis ėmė staigiai stabdyti, nes bijojo, kad įvyks eismo įvykis, nes trauktis neturėjo kur. Taip gavosi, kad jo automobilis nuo Toyota automobilio sustojo per maždaug dvi pėdas. Tada lygtais minėto automobilio vairuotojas kažką bandė sakyti, ką nesigirdėjo, po ko jis pavažiavo atbulomis per kelias mašinas, nes Toyota vairuotojas nesitraukė, ten jis įsiparkavo prie kitų priparkuotų automobilių, leisdamas Toyota automobilį vairuojančiam vyrui pravažiuoti. Kai minėtas vyras ėmė važiuoti, jis privažiavęs prie tos vietos, kur jis buvo sustojęs, ėmė kažką sakyti, norėdamas jį išgirsti, jis atsidarė vairuotojo pusės langą, po ko to automobilio vairuotojas, vairuodamas Toyota automobilį, tarsi tyčia suktelėjo trumpam vairą kairiau, po ko savo automobilio kairės pusės veidrodėliu kliudė kairės pusės BMW automobilio veidrodėlį jį užlenkdamas, po ko pavažiavo nežymiai dešiniau ir ten sustojo. Tada jis jo paklausė, ar jis nemato kelio. Ką jis tiksliai pasakė, jis negali nurodyti, nes iš pažiūros jis tikrai atrodė neblaivus, tai matėsi iš jo akių, sulėtintos elgsenos, nerišlios, nesuprantamos kalbos, toks buvo įspūdis, kad jam net sėdėti automobilyje buvo sunku. Tuo metu jo draugas jau jį filmavo, mano, pamatęs, kad yra filmuojamas, pagreitinęs greitį nuvažiavo toliau Tujų gatve, į kiemus. Išlipus iš automobilio, nusprendė su draugu pažiūrėti, kur jis nuvažiavo, baiminosi, kad gali apgadinti kitus automobilius, ar dar blogiau, kažką suvažinėti. Einant, draugas bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė apie šį galimai neblaivų vairuotoją, kol draugas kalbėjo su operatoriumi, ieškojo minėto vairuotojo, galiausiai surado minėtą automobilį, kuris jau buvo priparkuotas, vairuotojo vietoje sėdėjo tas pats vyras, kuris buvo nuleidęs galvą, sėdėjo su atidarytu vairuotojo pusės langu. Juos pamatęs, kažką dar sumurmėjo, po ko jie atsisėdo ant suoliuko prie laiptinės ir ten buvo, kol į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas. Kol laukė pareigūnų, buvo priešais minėto automobilio vairuotoją, jis visą laiką taip ir prasėdėjo automobilyje tai nulesdamas, tai pakeldamas galvą. Tikrai žino, kad jis nieko nevartojo, išlipęs iš automobilio nebuvo, ir pas jį niekas atėjęs iki pareigūnų atvykimo nebuvo. Pareigūnams atvykus, draugas surašė paaiškinimą dėl įvykio, po ko, leidus pareigūnams, išvyko. Dar gali nurodyti, kad pamena, jog minėtas vyras iš pradžių atsisakė pareigūnui lipti iš automobilio, tada pareigūnai dar ilgą laiką bandė gražiuoju jį įtikinti išlipti, po ko pareigūnai padėjo jam išlipti, bet nenaudodami prievartos. Tada atsimena, kai jis išlipo, matėsi, kad vos pastovi ant kojų, pareigūnas jam dar sakė, ko jis čia griuvinėja, ragino jį stovėti. O tada buvo vyras skatinamas pasitikrinti blaivumą, jis atsisakinėjo, kaip ten toliau buvo, jau nepamena, ar sutiko pūsti, ar ne. Tai yra viskas, ką jis pamena ir gali nurodyti (b. l. 40-42).

2024 m. gegužės 14 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad V. B., 2024 m. gegužės 13 d. apie 21 val., Vilniuje, Tujų gatvėje, ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).

2024 m. gegužės 13 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio kvitais nustatyta, kad pirmu patikrinimu, kuris atliktas 21:55 val., V. B. nustatytas 3,02 prom. girtumas, antru tikrinimu, kuris atliktas 22:17 val., V. B. buvo nustatytas 2,77 prom. girtumas. Nustatyti požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali (b. l. 43-44).

2024 m. gegužės 13 d. Apžiūros protokole nurodoma, kad atlikta automobilio "T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilio priekinėje dalyje, keleivio vietoje, ant kilimo yra du tušti buteliai vyno. Ant galinės automobilio sėdynės yra 6 tušti buteliai vyno (b. l. 18-25).

Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo apžiūra. Naudojami sutrumpinimai: bendrojo pagalbos centro darbuotojas - BPC, pranešėjas – V.

BPC - 112.

V - Eee, sveiki.

BPC - Sveiki.

V - žiūrėkite, čia tokia situacija, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) T. P. būtų, vairuotojas, nežinau, žinokite, labai panašu, kad jis girtas, vos neįvažiavo į mašiną, su draugu dar su juo pakalbėjom ir jau taip neblaiviai atrodo, šneka, visas atrodo nesigaudo, kur viska, veidrodėlį kabina ..

V - Tujų gatvė čia gaunasi, jis link Tujų 9 kažkur nuvažiavo T. P. būtų.

V - Jo, jis nuvažiavo kažkur į kiemus giliai.

BPC - Numerį pasakykite žodžiais.

V – (duomenys neskelbtini).

BPC – (duomenys neskelbtini). Ir vos neatsitrenkė į kitą automobilį?

V - Į mus atsitrenkė, realiai veidrodėlį kabino. Jis čia pradėjo lakstyti Tujų gatvėj. Realiai jis visai durnai važiavo su savo tuo Priusu.

BPC - Supratau, o Jus jam dar kažkokių priekaištų turėsite dėl to veidrodėlio?

V - Tuo pasižiūrės draugas, palaukite minutėlę.

BPC - Mhm.

V - Ne, veidrodėliui viskas gerai, panašu, kad tiesiog prilietė pravažiuojant.

BPC - Supratau. Tai norėsite informuoti, kad vairuotojas galimai neblaivus važinėja?

V - Taip, taip, taip, tikrai taip.

V - E.

V - C. Aš dar turiu tokią trumpą filmuotą medžiagą, jeigu prireiktų su juo, biški čia pakalbėjom.

BPC - Mhm. Supratau. Pakartokite dar pavardę savo.

V – C.

BPC - Gerai, mes perduodame informaciją pareigūnams.

V - Okei, dėkui.

BPC - Mhm, viso gero.

V - Viso (b. l. 59-61).

Iš 2024 m. birželio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas - PSS-20240513-213702. Vaizdo įraše užfiksuoti policijos pareigūnai, bendraujantys su asmenimis, kurie užfiksavo vaizdo įrašu, kaip neblaivus asmuo miega automobilyje. Vaikinai pasakoja, kad tiesioje gatvėje vaikinai važiuoja, o asmuo važiuoja tiesiai į juos, tuomet asmuo pradeda stabdyti ir įvažiuoja į veidrodėlį, taip jį apgadindamas. Pareigūnas užfiksuoja liudininkų asmens duomenis. Matyti, jog kitas pareigūnas kelis kartus klausinėja asmens, ar jis tikrinsis blaivumą. Asmuo kurį laiką nesitikrina. Galiausiai sutinka pasitikrinti. Nustatomas 3.02 promilių girtumas. Transporto priemonė priklauso V., asmeniui, kuriam ir buvo iškviesta policija. Asmuo teigiantis, jog automobilio jis nevairavo. Pareigūnas prašo pateikti automobilio raktelį. Asmuo vis šneka apie tai, kad jis nevairavo. Pareigūnas nurodo, kad bus atliktas antras putimas. Pareigūnas pastebi, jog automobilyje yra alkoholio. Vaikinai, filmavę asmenį, pateikia paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas - PSS-20240513-220712. Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnus, bendraujančius su asmeniu, kuris yra neblaivus. Asmeniui pirmu putimu nustatyta 3.02 promilių girtumas. Asmuo teigiantis nesuprantąs, kodėl yra vykdomas patikrinimas. Pareigūnas paaiškina, kad asmuo apgadino kito automobilio veidrodėlius. Vykdomas antras putimas, jo metu nustatomas 2.77 promilių girtumas. Asmuo vis klausinėja, ar yra galimybė, jog automobilis nebūtų išvežamas, pareigūnas paaiškina, kad toks yra procesas ir tai būtina procesinė priemonė. Asmuo klausia, ar kažkas pamatė, kaip jis vairavo. Taip pat sako, kad nieko blogo neatsitiko. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas - PSS-20240513-221035. Vaizdo įraše matyti pareigūną, kuris kompiuteriu pildo duomenis apie įvykį. Toliau vaizdo įraše visa situacija, jau aprašyta ir yra analogiška PSS-20240513-220712 vaizdo įrašui. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 55-57)

2024 m. rugsėjo 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta vaizdo įrašo, kurį el. paštu pateikė liudytojas, apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašo fragmentas pavadinimu - 20240513-210556.mp4. Įrašo trukmė - 14 sekundžių. Atidarius šį vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašas filmuojamas "BMW" markės automobilyje, kuriame sėdi du vaikinai. Kamera yra nukreipta į priešais, kita kelio kryptimi, sustojusį automobilį ,,TOYOTA PRIUS", pilkos spalvos, automobilyje - įjungtos priekinių žibintų šviesos. "T. P." markės automobilio priekyje, vairuotojo pusėje, sėdi geltonos spalvos marškinėlius vilkintis vyras, kitų asmenų automobilio viduje nesimato. Fone girdimas "T. P." automobilio viduje sėdinčio vyro balsas, vyras kažką sako BMW markės automobilyje sėdintiems vaikinams, tačiau ką jis sako, tiksliau nesigirdi, galimai "ramiai, darykit, kaip jus ten darot", po ko BMW markės automobilyje vienas iš sėdinčių vaikinų jo paklausia, ar jis nemato kelio, toliau sako: jo, jo. Užfiksuota, kaip vaizdo įrašo pabaigoje vaizdo įrašą daręs vaikinas atsidaro automobilio keleivio pusės prekines dureles ir pradeda lipti iš automobilio, sakydamas: "ai, ble", po ko vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 50-53).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, duomenimis nustatyta, kad automobilio „T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas - V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47, 48).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „T. P.“, kategorija – M1-AB, kėbulo tipas – hečbekas, pasirinkti metai 2009, kaina Lietuvoje be PVM 4 479,30 eurų, su PVM 5 670,00 eurų (b. l. 99).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2024 m. gegužės 13 d. apie 21 val., Vilniuje, Tujų g., ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,77 promilių alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent liudytojų S. K., E. Č., Ž. B. parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, automobilio apžiūros protokolas, Kitų objektų apžiūros protokolai, kita rašytine bylos medžiaga.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

V. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra (b. l. 95-107). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti V. B. paskyrus prokuroro siūlomą ir straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui – 54 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,77 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, transporto priemonę vairavo kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl sutiktina su prokuroro prašymu skirti V. B. uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų terminui, jį skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 15 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Skirti trumpesnį, nei nurodyta aukščiau, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog V. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,77 promilių neblaivumas, alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, važiavo Vilniaus mieste, paaiškinti, kodėl buvo neišvengiama būtinybė vairuoti transporto priemonę tokios būklės, negalėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam priklausančiu automobiliu „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, ir jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Aptariamu atveju byloje aktualus turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia, atimti galimybę dar kartą šį turtą panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems asmenims. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Todėl konstatuotina, kad aptariamu atveju nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje esantis pagrindas taikyti turto konfiskavimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad V. B. vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo (jam nustatytas 2,77 promilių girtumo laipsnis), taigi jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos išskirtinėmis, panaikinančių BK 72 straipsnio nuostatų taikymą, teismas nenustatė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.

Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, V. B. priklausanti transporto priemonė – automobilis „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

Dėl kitų klausimų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

V. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

2024 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis saugojimui perduotas VPK Vilniaus m. 5 PK. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vieną kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Teismo nuosprendžiu paskirta bauda (1 800 Eur) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-3233-1055/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.