- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-36-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukta;
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. balandžio 19 d. J. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁷ str., už tai, kad jis, būdamas advokatų kontoros l. e. p. vadovaujančiuoju partneriu, 2013 m. kovo 15 d. raštu atsisakydamas suteikti informaciją pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau Inspekcija) 2013 m. kovo 6 d. raštą Nr. 2R-782(2.13.) trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, bei nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo duomenų apsaugos srityje – pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas inspekcijos nurodytu laiku.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – J. G. pripažinti kaltu pagal ATPK 214¹⁷ str. ir skirti pastarajam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos išvada, kad Inspekcija, nagrinėdama I. B. 2013 m. vasario 6 d. skundą, turėjo kreiptis tiesiogiai į advokatą S. G. ir išsiaiškinti jai rūpimus klausimus. Nurodoma, kad I. B. pagal VĮ Registrų centro pateiktus 2013 m. sausio 18 d. duomenis apie asmenis, kurie domėjosi jos turimomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, matydama, kad duomenų gavėjas buvo Advokatų kontora („L. P. V. ir partneriai“) (toliau – Kontora), teisingai skunde nurodė šią Kontorą kaip skundžiamą asmenį. Nors duomenys apie I. B. priklausančias daiktines teises į nekilnojamąjį turtą buvo žinomos ir advokatui S. G., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. G. yra įgaliotas minėtos Kontoros duomenų gavėjo vardu atsakyti už advokatų kontoros įgalioto asmens veiksmus.
Pažymima, kad pagal ATPK 214¹⁷ str. dispoziciją, už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą atsako ne tik duomenų valdytojas, ar kaip konstatavo apylinkės teismas – duomenų tvarkytojas, tačiau bet kuris asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus. Pabrėžiama, kad Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 str. 1 p., nemokamai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas, nuorašus, duomenų kopijas, taip pats susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas, iš ko seka, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog aptariama Kontora, nebūdama duomenų tvarkytoja, neprivalėjo teikti Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštu Nr. 2R-782(2.13.) reikalaujamos pateikti informacijos, o laikinai einantis Kontoros vadovaujančio partnerio pareigas J. G., už tai atsakyti, yra nepagrįsta.
Apelianto vertinimu, asmens duomenų rinkimo iš VĮ Registrų centro kontekste, Kontora negali būti laikoma tik „darbo vieta“, kaip paaiškino J. G. ir patvirtino apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, bet yra teisinių santykių subjektas, prisiėmęs pareigą užtikrinti veiksmų, renkant duomenis iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, teisėtumą ir už tai atsakyti. Dėl šios priežasties būtent Kontora privalėjo atsakyti už tai, kad buvo renkami I. B. asmens duomenys iš Nekilnojamojo turto registro. Pabrėžiama ir tai, kad 2011 m. birželio 28 d. Kontoros prašymu, gautu VĮ Registrų centre 2011 m. birželio 30 d., Informacijos valdymo vadybininkei V. S. buvo suteiktas prisijungimo vardas. Pagal 2011 m. gegužės 13 d. darbo sutarties Nr. 311, sudarytos tarp darbdavio - advokatų kontoros („L. P. V. ir partneriai“) – ir V. S., 1.2. punktą, viena iš pastarosios funkcijų – atlikti duomenų paiešką registruose, o jos pareiga – laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Kontoros vidaus reglamentų ir valdymo organų sprendimų. Darbo sutarties 10.9 punkte taip pat numatytas draudimas V. S. be išankstinio rašytinio Kontoros vadovaujančio partnerio (seniūno) sutikimo, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai skelbti išvadas, faktus ar medžiagą, bendrauti su žiniasklaidos atstovais ar trečiosiomis šalimis apie advokatų kontoros veiklą, reikalus, darbuotojus, klientus, tiekėjus, platintojus, agentus ar partnerius. Įvertinus faktą, kad advokatų kontora yra Nekilnojamojo turto registrų duomenų gavėja, kad I. B. duomenis iš šio registro rinko Kontoros įgaliota darbuotoja V. S., kurios veiklą kontroliuoja darbdavys, ir kuri be vadovaujančio partnerio žinios negali teikti jokios informacijos trečiosioms šalims, darytina išvada, kad laikinai ėjęs vadovaujančiojo partnerio pareigas J. G., galėjo ir privalėjo pagal Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštą Nr. 2R-782(2.13.) išsiaiškinti, ar V. S. 2013 m. sausio 18 d. teisėtai rinko I. B. asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir pateikti Inspekcijai reikalaujamą informaciją nurodytu laiku.
Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad, nepaisant to, jog J. G. atsisakė Inspekcijai suteikti informaciją, savo sprendimą motyvuodamas advokato profesine paslaptimi, tačiau, jis, gavęs 2013 m. kovo 6 d. Inspekcijos raštą Nr. 2R-783(2.13.), nepasidomėjo, nei kokiu tikslu, nei kokiu pagrindu V. S. 2013 m. sausio 18 d. rinko I. B. asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kas suponuoja išvadą, jog J. G., atsisakydamas teikti informaciją Inspekcijai remdamasis advokato profesine paslaptimi, neturėjo tam jokio pagrindo, nes nebuvo išsiaiškinta, ar šie duomenys apskritai buvo rinkti advokato funkcijoms vykdyti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. apygardos teismui pateikė atsiliepimą į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi Kontora nėra juridinis asmuo, o joje dirbantis advokatas J. G. – nėra juridinio asmens vadovas, todėl nėra ir norminio teisės akto arba individualaus administracinio akto, kuriame būtų pateiktas nurodytas tinkamam asmeniui ir kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pažeisti.
Pažymima, kad atmestini Inspekcijos apeliacinio skundo argumentai, jog J. G. turėjo pareigą pateikti Inspekcijos prašomą informaciją, kadangi 2013 m. kovo 6 d. Inspekcijos raštas buvo adresuotas ne J. G., bet Kontorai, be to prašoma informacija nebuvo jam prieinama dėl advokato paslapties bei Kontoros vidaus taisyklių. Iš rašto turinio matyti, kad Inspekcija J. G., kaip advokatui, nepateikė jokių nurodymų ir atitinkamai nenustatė jokių teisinių pareigų. Jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tariamų nurodymų nevykdymą, kai jam tokie nurodymai iš viso nebuvo pateikti. Atmestini ir apelianto argumentai, kad J. G. turėjo domėtis, kokiu pagrindu buvo renkami I. B. asmens duomenys, nes tokia pareiga jam nustatyta nebuvo.
Atsiliepime pažymima, kad nors Inspekcija ir turi teisę gauti reikiamą informaciją ne tik iš duomenų valdytojų, bet ir iš kitų juridinių bei fizinių asmenų, tačiau tokiu atveju Inspekcija, prašydama pateikti jai reikalingą informaciją, privalo aiškiai nurodyti asmenį, iš kurio prašo informacijos, ir jam pateikti nurodymus, o šis asmuo turi turėti galimybę juos įgyvendinti. J. G., kaip laikinai einančiam vadovaujančiojo partnerio pareigas, nesuteikiama teisė kištis į Kontoroje dirbančio advokato ir jo kliento santykius, kurie gali apimti ir veiksmus, Kontoros advokatų pavestus atlikti kitiems Kontoros darbuotojams.
Pabrėžiama, kad, kaip matyti iš Kontoros partnerystės sutarties, vadovaujantysis partneris nevykdo jokių funkcijų, susijusių su Kontoroje dirbančių advokatų komunikacija su valstybės institucijomis, neprisiima atsakomybės už tokią veiklą, negali reikalauti iš Kontoroje dirbančių advokatų pateikti informaciją apie savo santykius su klientu ar kitaip į tuos santykius kištis. V. S., rinkdama duomenis, veikė advokato S. G. pavedimu, todėl šie jos veiksmai taip pat galėjo būti advokato santykių su jo klientu dalis.
Atsiliepime, be viso ko, nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra ne tik administracinio teisės pažeidimo subjekto, bet ir J. G. neteisėtų veiksmų bei kaltės, kadangi Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštas negali būti laikomas teisėtu nurodymu – juo buvo prašoma pateikti informaciją, kurią pagal Advokatūros įstatymą pateikti draudžiama, dėl to nagrinėjamu atveju negali būti neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip administracinės atsakomybės sąlygų.
Pabrėžiama, kad Inspekcijos 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. kovo 6 d. raštais buvo prašoma pateikti informaciją apie tai, kam ir kokiomis aplinkybėmis Kontoroje dirbantys advokatai teikia teisines paslaugas, su klientais sudarytų sutarčių nuorašus, paaiškinimus, kokią informaciją ir kodėl advokatai renka savo veikloje ir kaip ją naudoja. Ši informacija patenka į Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. nustatytą advokato paslapties apibrėžimą. Pateikdamas Inspekcijai nurodytą informaciją, advokatas turėtų įvardinti klientą, santykių su juo sąlygas, savo atliekamus veiksmus bei surinktus duomenis – taip jis neabejotinai atskleistų advokato paslaptį, kaip ji suprantama pagal teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką.
Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Inspekcija neištyrė esminių bylos aplinkybių.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą J. G. atžvilgiu pagal ATPK 214¹⁷ str., motyvuodamas tuo, kad Inspekcija turėjo kreiptis tiesiogiai į advokatą S. G. siekdama išsiaiškinti I. B. skunde nurodytas aplinkybes, o Kontora nėra juridinis asmuo, joje dirbantis advokatas J. G. nėra juridinio asmens vadovas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kontora yra duomenų tvarkytoja.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) bei pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remiantis teismas sprendė, kad J. G. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, sutinka su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas J. G. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas Advokatų kontoros („L. P. V. ir partneriai“) l. e. p. vadovaujantysis partneris, 2013 m. kovo 15 d. raštu atsisakydamas suteikti informaciją pagal Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštą Nr. 2R-782(2.13.), trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t.y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, bei nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo – pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku, tokiais savo veiksmais pažeisdamas ATPK 214¹⁷ str. nuostatas (b. l. 2-3)
Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. numatyta administracinė atsakomybė už Inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje, telekomunikacijų srityje nevykdymą, žinomai melagingų duomenų pateikimą arba trukdymą Inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 str. nuostatas, Inspekcija turi teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas. Įstatymo 50 str. numatyta, kad duomenų valdytojai ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimu nedelsdami pateikti informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis, įranga, susijusia su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas. Taigi, pagal Įstatymą minėtos pareigos yra įtvirtintos ne tik duomenų valdytojams, bet ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. B. 2013 m. vasario 6 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriuo prašė ištirti Kontoros veiksmų, kurių atlikimo metu buvo domėtasi pareiškėjos nekilnojamuoju turtu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, teisėtumą. Šiame skunde minimas ir Kontoros advokatas S. G. (b. l. 5-6).
Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog I. B. nekilnojamojo turto duomenimis 2013 m. sausio 18 d. domėjosi Kontoros darbuotoja V. S. (b. l. 8, 11-14).
Remiantis 2011 m. gegužės 11 d. darbo sutartimi, sudaryta tarp darbdavio – Kontoros, ir darbuotojos – V. S., viena iš šios darbuotojos funkcijų – duomenų paieška registruose laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Kontoros vidaus reglamentų ir valdymo organų sprendimų (b. l. 70-74). Šiuo pagrindu Kontora 2011 m. birželio 28 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama suteikti darbuotojai V. S. prisijungimo prie VĮ Registrų centro informacinės sistemos, vardą (b. l. 42).
Inspekcija 2013 m. kovo 6 d. raštu Nr. 2R-782(2.13.), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 str. nuostatomis, kreipėsi į Kontorą, siekdama gauti informaciją dėl asmens duomenų, susijusių su I. B. nuosavybės teise priklausančiu turtu, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, rinkimu bei tvarkymu (b. l. 19). Tačiau, J. G., pasirašydamas l. e. p. vadovaujančiuoju partneriu, 2013 m. kovo 15 d., atsakydamas į 2013 m. kovo 6 d. Inspekcijos raštą, nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo atitinkamomis nuostatomis, advokatas privalo saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Profesinės paslapties neatskleidimas yra pagrindinis advokatų veiklos principas (b. l. 24-25). Vertinant tokius J. G. argumentus, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. G., atsakydamas Inspekcijai, žinojo, jog rinkti I. B. duomenys iš Nekilnojamojo turto registro yra susiję su kurio nors Kontoroje dirbančio advokato vedama byla, šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gavęs Inspekcijos raštą, nesiaiškino. Tai atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą patvirtino ir pats J. G., nurodydamas, kad pareiga išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo renkami I. B. duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, jam nebuvo nustatyta. Tai rodo, kad J. G. savaime prilygino Inspekcijos prašomą pateikti informaciją advokato profesinei paslapčiai, tuo net neįsitikindamas. Todėl J. G. atsakymas į Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštą Nr. 2R-782(2.13.) laikytinas formaliu. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog ne bet kokie advokato veiksmai pripažįstami advokato profesine paslaptimi, o šios paslapties atitinkami aspektai įtvirtinti Lietuvos Respublikos advokatūros 45-46 str. Neleistina, kad informacijos, kurios gavimas nėra tiesiogiai susijęs su advokato funkcijų atlikimu, nepateikimas būtų siejamas su neva advokato profesine paslaptimi, taip trukdant valstybės institucijoms tinkamai atlikti savo funkcijas.
Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G. argumentus bei pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo motyvus, kuriais remiantis nustatyta, kad J. G. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 214¹⁷ str. nuostatas, pažymėtina, kad paiešką dėl I. B. nekilnojamojo turto duomenų 2013 m. sausio 18 d. atliko Kontoros darbuotoja V. S., kuriai tokia teisė suteikta pagal darbo sutartį, sudarytą tarp jos ir Kontoros. Tačiau šioje vietoje akcentuotina tai, kad, kaip matyti iš 2013 m. birželio 18 d. VĮ „Registrų centras“ rašto, prisijungimas prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės yra suteiktas ne atskirai kiekvienam Kontoros darbuotojui, o pačiai Kontorai (b. l. 32-33). Kaip matyti iš I. B. 2013 m. vasario 6 d. skundo, jame, kaip subjektą, kurio veiksmų teisėtumą asmens duomenų teisinės apsaugos srityje buvo prašoma patikrinti asmens duomenų teisinės apsaugos srityje, pastaroji nurodė Kontorą, kas suponuoja išvadą, jog Inspekcija turėjo teisę kreiptis į Kontorą pateikdama atitinkamus klausimus dėl I. B. duomenų rinkimo ir gauti reikalingą informaciją, o Kontora turėjo pareigą pateikti tokią informaciją Inspekcijai. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog I. B. skunde ir prie jo pridėtuose prieduose minimas Kontoros advokatas S. G., kuris galimai pasinaudojo pareiškėjos duomenimis. Analizuojant bylos medžiagą nors ir sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad Kontora nėra prilyginama juridiniam asmeniui, tačiau tai nereiškia, jog Kontora apskritai negali būti teisinių santykių subjektu. Tai patvirtina aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra suteikta naudotis būtent Kontorai. Be to, Kontora yra sudariusi darbo sutartį su V. S.. J. G., kaip Kontoros vadovaujantysis partneris, 2013 m. kovo 15 d. oficialiame Kontoros blanke atsakė į Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. Nr. 2R-782(2.13.) raštą ne remdamasis tuo, jog jis nėra kompetentingas subjektas atsakyti į pateiktus klausimus, o motyvuodamas advokato profesine paslaptimi. Tokiu savo veiksmu J. G. preziumavo, kad rinkti I. B. duomenys yra advokato profesinė paslaptis, t. y. sudarė įspūdį, kad jis žino šį faktą kaip atitinkantį tikrovę, tačiau, ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad 2013 m. kovo 15 d. J. G., kuris tuo metu buvo advokatų kontoros l.e.p. vadovaujančiu partneriu, atsakymo Inspekcijai į jos 2013 m. kovo 6 d. raštą Nr. 2R-782(2.13.) pobūdis leidžia pripažinti tą aplinkybę, jog buvo trukdoma Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, bei nebuvo vykdomas teisėtas Inspekcijos nurodymas asmens duomenų apsaugos srityje - pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku, kas atitinka ATPK 214¹⁷ str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę. Kadangi J. G. atsakė Inspekcijai kaip Kontoros atstovas, jis pripažintinas ATPK 214¹⁷ str. įtvirtinto teisės pažeidimo subjektu.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ str., įvykio ir sudėties, yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintinas Inspekcijos apeliacinio skundo motyvais ir J. G. atžvilgiu priimamas naujas nutarimas, pripažįstant jį kaltu pagal ATPK 214¹⁷ str. nuostatas.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (duomenų, apie tai, kad jis praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn, nėra). Įvertinus šias aplinkybes, J. G. skirtinas administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ATPK 214¹⁷ str. sankcijoje, vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: J. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. ir paskirti jam 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Išaiškinti J. G., kad jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6407.