Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (įkeisto turto savininko) J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko J. A., suinteresuoti asmenys ir įkeistų daiktų savininkai V. A. ir S. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkas J. A., užtikrindamas prievolės įvykdymą, hipotekos lakštais įkeitė skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. 4110-08-00-0766, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-09-19-7584, taip pat suinteresuotiems asmenims V. A. ir S. A. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. 8903-003-0108, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 8996-1004-2011, su kitais tame pačiame žemės sklype esančiais pastatais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėjas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skolininkas nėra su juo atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko ir suinteresuotų asmenų įkeistą turtą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, jog kredito davėjas nepateikė jokių duomenų, jog skolininkui buvo tinkamai pranešta apie Kredito sutarties nutraukimą. Mano, jog tokie banko veiksmai pažeidžia skolininko teises, kadangi Kredito sutarties įvykdymo terminas įvykdyti skoliniu įsipareigojimus iki 2044-01-21 nėra suėjęs. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pagal Kredito sutarties specialiąją skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l.43). Skolininkas dėl prievolės netinkamo vykdymo buvo įspėtas deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu, t.y., pranešimai išsiųsti (duomenys neskelbtini) (b.l. 55, 58-59, 60), be to apeliantas minėtą adresą nurodė ir atskirajame skunde (b.l. 102). Šios nustatytos aplinkybės įrodo, jog banko pranešimas skolininkui buvo siunčiamas adresu, (duomenys neskelbtini), jis pasiekė skolininką, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, jog kreditorius nepateikė įrodymų, jog tokie pranešimai buvo įteikti skolininkui. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 75 p. šalys apie pasikeitusius adresus viena kitai turi informuoti nedelsiant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorius skolininkui siuntė įspėjimus apie susidariusią skolą ir pareigą ją sumokėti, ir tik skolininkui skolos nepadengus, bankas išsiuntė įspėjimą skolininkui dėl kredito sutarties nutraukimo .Skolininkui buvo žinoma apie tai, kad jis nevykdo tinkamai sutarties ir nemoka sutartimi prisimtų kasmėnesinių mokėjimų. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (LR CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (LR CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Todėl apelianto elgesys, žinant jam apie susidariusią skolą ir kredito sutarties nevykdymą, žinant kredito sutarties sąlygas ir bei jos nutraukimo tvarką, negali būti pateisinamas, kai jis neatsiėmė jam siunčiamų kreditoriaus laiškų, o po to atsikirtinėja netinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą. Toks apelianto elgesys yra nesąžiningas ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis ir pareigomis. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie kredito sutarties nutraukimą. Kredito sutarties 58 ir 59 p. numatyta sutarties nutraukimo, 75 p.numatyta infomavimo tvarka nebuvo pažeistos, LR CK 6.218 str. 1 d. numatyta informavimo tvarka nėra pažeista. Skolininkui nepateikus įrodymų apie pasikeitusį adresą, bei tai, jog buvo pranešta kreditoriui apie tai, laikytina, kad kreditorius tinkamai siuntė pranešimus paskutiniu žinomu apelianto adresu. Kreditoriui nutraukus vienašališkai kredito sutartį ir skolininkui neįvykdžius prievolės, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė hipoteka įkeistam turtui areštą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.