Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140str. 2d., 284str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2011 m. rugsėjo 15 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmo aukšto koridoriuje, viešoje vietoje, be priežasties, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, suduodamas kumščiu vieną smūgį mažamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, šiam parkritus, spirdamas vieną kartą į pilvą, tuo sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nes anksčiau čia mokinosi ir pasiilgo mokyklos. Mokykloje susitiko su draugais ir su jais kalbėjosi. Jam stovint, jį staiga mažametis moksleivis (vėliau sužinojo, kad tai D. K.) pastūmė iš už nugaros. Jis atsisukęs D. K. taip pat pastūmė. Tuomet D. K. prieš jį pradėjo mojuoti rankomis, o jis gynėsi. Vieną kartą nesusivaldęs jis sudavė D. K. į veidą ir iš mokyklos išėjo. Nepripažįsta, kad dar būtų spyręs D. K. į pilvą, bei nepripažįsta, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes jis „žolės“ parūkė tik tuomet kai išėjo iš mokyklos. Kitą dieną jį sulaikė policija.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. A. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. visiškai įrodyta:

Nuketėjusiojo D. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuri yra (duomenys neskelbtini) gimnazijoje per pertrauką jam nematytas vaikinas pakišo koją, kad jis pargriūtų, bet jis nepargriuvo. Tas vaikinas iš jo juokėsi. Jis susitiko auklėtoją A. J. ir jai papasakojo kas atsitiko bei parodė vaikiną, kuris jam kišo koją. Daugiau jis nieko neprisimena, kai atsigavo pamatė seselę, jam skaudėjo akys. Kitą dieną taip pat pajautė skausmą pilvo srityje, todėl jam buvo išduotas siuntimas į Vilniaus vaikų chirurgijos centrą.

Gimimo liudijimu, iš kurio matyti, kad D. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo dienai D. K. buvo 12 metų amžiaus, t.y. buvo ir šiuo metu dar yra mažametis.

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2011-09-16 buvo atlikta D. K. kūno apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad D. K. dešinės akies vokuose nustatyti nubrozdinimai bei poodinė kraujosruva.

Specialisto išvada (2011-09-19 Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodoma, kad D. K. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Šis sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršiumi turinčiu daiktu, galimai suduodant į veidą kumščiu. Dėl šio sužalojimo D. K. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Liudytojos A. J. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje per pertrauką sutiko auklėtinį D. K.. Jis pasakė, kad jam vaikinas kaišioja kojas. D. K. parodė į koridoriuje stovėjusį buvusį mokyklos moksleivį R. A.. Praeidama pro R. A. paprašė jo neskriausti mažesniųjų. Tuo metu D. K. ėjo jai iš už nugaros. R. A. jai nieko neatsakė, žiūrėjo į ją abejingom akim, į jos pasakymą niekaip nesureagavo, jai pasirodė, kad R. A. nesuvokia ką ji sako. Prasilenkiant su R. A. pastebėjo, kad jis sumosavo rankomis ir atsisukusi pamatė, kad jai iš paskos ėjęs D. K. parkrito ant grindų (suprato, kad R. A. sudavė smūgį D. K.). R. A. tuomet dar vieną kartą spyrė D. K. į pilvą. Po to R. A. atsitraukė nuo D. K. ir išbėgo iš mokyklos. Jai toks išpuolis buvo netikėtas, šį įvykį matė daug mokinių, mokyklos įprastas darbas buvo sutrikęs, buvo kviečiama medicinos darbuotoja.

Liudytojos B. T. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną mokykloje pertraukos metu į jos kabinetą įbėgo mokytoja A. J. ir sušuko „vaiką primušė“. Išbėgusi į koridorių pamatė gulintį ant grindų, susirietusį bei susiėmusį veidą mokinį D. K.. Jis verkė. Aplink jį stovėjo daug mokinių. Kažkas iš vaikų sušuko „išbėga“ ir ji pro langą pamatė lauke nubėgantį kažkokį vaikiną su juoda striuke. D. K. nuvedė į mokyklos medicinos kabinetą. D. K. skundėsi skausmu pilvo šone, jo akis buvo sumušta (paraudusi). A. J. jai sakė, kad ji matė, kad D. K. sumušė (sudavė ranka, o po to spyrė) buvęs jų mokyklos mokinys R. A.. Dėl šio incidento buvo sutrikdytą įprasta mokyklos tvarka.

Liudytojos G. M. parodymais. Ji parodė, kad 2011-09-15 apie 11.40 val. ji (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo iškviesta suteikti medicininę pagalbą nukentėjusiam mokiniui. Atėjusi pamatė, kad mokinys D. K. labai verkė ir drebėjo, matėsi, kad ištiktas šoko. Jį apžiūrėjusi pamatė, kad jam sumušta akis. Kažkas jai pasakė, kad D. K. buvo spirta ir į pilvą, bet ant pilvo žymių nesimatė. Kažkas taip pat sakė, kad D. K. sumušė A.. Kai D. K. šiek tiek atsigavo jis sakė, kad jam spyrė.

Specialisto išvada (2011-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodoma, kad 2011-09-16 11.40 iš R. A. paimtame šlapimo mėginyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties.

Aukščiau išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, pilnai patvirtina, kad R. A. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokykloje pertraukos metu, matant kitiems asmenims sudavė smūgį ranka mažamečiam D. K. į veidą (paakį) ir jam parkritusiam dar spyrė koja į pilvą ir tuo jam nežymiai sutrikdė sveikatą. Toks R. A. elgesys laikytinas įžūliu sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką bei padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Nors R. A. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, t.y., kad jis gindamasis sudavė smūgį D. K., kai šis jį puolė, tačiau, teismo nuomone, tokius jo parodymus paneigia tiek pats nukentėjusysis D. K., tiek liudytoja A. J. bei tai, kad D. K. yra mažametis, todėl neįtikėtina, kad nei iš šio būtų užpuolęs dvidešimtmetį R. A. ir jam būtų reikėję gintis nuo mažamečio. R. A. parodymus paneigia ir ta aplinkybė, kad D. K. taip pat buvo suduotas spyris koja į pilvą (ko R. A. nepripažįsta) ir D. K. skundėsi skausmais pilvo srityje ir net dėl galimų sveikatos sutrikimų vyko į Vilniaus vaikų kliniką.

R. A. taip pat nepripažįsta kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų teigdamas, kad narkotines medžiagas vartojo po įvykio. Teismo nuomone, aplinkybę, kad R. A. veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų patvirtina tai, kad jo šlapime (paimtame kitą dieną po įvykio) atlikus tyrimą buvo rasta narkotinių medžiagų (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties) bei šią aplinkybę patvirtina liudytoja A. J., iš kurios parodymų žinoma, kad jai sudrausimus R. A. neskriausti mažesniųjų jis jai nieko neatsakė, žiūrėjo į ją abejingom akim, į jos pasakymą niekaip nesureagavo, jai pasirodė, kad R. A. nesuvokia ką ji sako. Tokia liudytojos nupasakota kaltinamojo būsena įvykio metu leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. A. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad R. A. 2011 m. rugsėjo 15 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmo aukšto koridoriuje, viešoje vietoje, be priežasties, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, suduodamas kumščiu vieną smūgį mažamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, šiam parkritus, spirdamas vieną kartą į pilvą, tuo sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl tokia R. A. veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d.

R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad R. A. nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas, teismo nuomone, turėjo įtakos šios veikos padarymui. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. jis padarė prieš mažametį asmenį. (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.)

Parenkant bausmės rūšį R. A. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl jam parinktina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu (LR BK 55 str.).

Parenkant bausmės dydžius už kiekvieną nusikaltimą atskirai, atsižvelgtina į tai, kad R. A. padarė baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, R. A. kaip asmenybė yra charakterizuojamas daugiau iš neigiamos pusės (nedirbantis, nesimokantis, du kartus baustas administracine tvarka, iš Interpolo biuro pateiktos informacijos žinoma, kad užsienyje (Geteborge, Švedija) po šių veikų padarymo buvo įvykdęs vagystę ir dėl to atiko dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir iš šios šalies buvo deportuotas), R. A. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes R. A. parinktini bausmės dydžiai už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą atskirai, didesni nei parinktos ir straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiai. (LR BK 61 str. 2 d.)

R. A. padarė du nusikaltimus, juos padarė esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl jam paskirtos bausmės už kiekvieną nusikaltimą atskirai, subendrintinos LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. pagrindu, apėmimo būdu.

R. A. padarė nesunkius nusikaltimus, jis anksčiau pagal Lietuvos duomenų bazės informaciją nėra teistas, administracine tvarka baustas už nešiukščius KET pažeidimus, padarytą žalą nukentėjusiajam pripažįsta, jis dar yra jauno amžiaus, laikytina, kad dar galėjo tinkamai nesuvokti savo veikos pavojingumo, todėl teismo nuomone R. A. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. dar neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtinas, laikant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 str. 1 d.) Atsidedant bausmės vykdymą R. A. parinktini įpareigojimai, kurie darytų teigiamą bei prevencinę įtaką jo tolimesniam elgesiui.

Byloje ieškinį dėl 301,14 Lt turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą J. K.. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl patirto sužalojimo jis D. K. pirko vaistus, vežė sūnų į Vilnių bei į Panevėžį pas gydytojus bei medicinos ekspertą. Šį ieškinį pagrindžia prie ieškinio pateikti dokumentai (2011-09-15 receptas bei vaistų pirkimo kvitas, 2011-09-16 ir 2011-09-19, t.y. tų dienų kuriomis D. K. buvo vežamas į Vilnių ir į Panevėžį, čekiai patvirtinantys kuro išlaidas). R. A. ieškinį pripažįsta. Laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai. Kadangi turtinę žalą patyrė J. K., todėl jam ir priteistina turtinė žala iš kaltinamojo R. A..

Byloje ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškė D. K. atstovas pagal įstatymą J. K. ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė gindamas viešąjį interesą. Vertinant prašomą priteisti neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad mažamečiui D. K. dėl jam suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, išgąstį, jam buvo sužalotas kūnas ir jis dėl to patyrė nepatogumus, nes buvo gydomas, vežamas pas gydytojus, patyrė baimę bei išgyvenimus, todėl, teismo nuomone, D. K. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. (LR CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris išnyko ir nebuvo susijęs su sunkesnėmis pasekmėmis, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad smurtas buvo pavartotas prieš mažametį asmenį, todėl jo patirti išgyvenimai ir baimė yra didesni nei suaugusio žmogaus, išliekantys jo atmintyje ir įtakojantys jo elgesį pakankami ilgą laiko tarpą. R. A. ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta ir jo neginčija. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra realus, todėl jį laiko tinkamu ir tenkina pilnai. Kadangi D. K. yra mažametis, todėl priteistos neturtinės žalos administratoriumi iki kol D. K. sulauks pilnametystės skirtinas jo atstovas pagal įstatymą J. K..

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (21,20 Lt), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. A. valstybei. (LR BPK 103 str., 105 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d., teismas

nuspren d ė:

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir jį nuteisti 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir jį nuteisti 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę R. A. skirti 1 (vienerius) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant R. A. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 301,14 Lt (tris šimtus vieną litą 14 cnt.) turinės žalos atlyginimą;

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimą, šių lėšų administratoriumi iki D. K. pilnametystės paskiriant jo tėvą (atstovą pagal įstatymą) J. K.;

Valstybei 21,20 Lt (dvidešimt vieną litą 20 cnt.) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.