- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-660-544/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01891-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB Swedbank
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-660-544/2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui V. P., atsakovei I. K., jos atstovei advokatei N. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-825/2010 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo vaikui ir sutuoktiniams priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo, dėl neturtinės žalos priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių reikalavimų padalijimo, tretieji asmenys - AB SEB bankas, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB Swedbank, institucija, teikianti išvadą byloje - Kėdainių rajono sav. VTAT.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nutraukti šalių 2006-12-30 sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nepilnametės dukters M. K., gim. 2006-01-19, gyvenamąją vietą nustatyti su motina jos gyvenamojoje vietoje, nustatyti bendravimo tvarką su dukra iki ji sulauks penkerių metų amžiaus, materialinį išlaikymą dukrai priteisti periodinėmis kas mėnesį mokamomis 250 Lt dydžio išmokomis (atsižvelgiant į ateityje galimus indeksavimus), uzufrukto teise materialinį išlaikymą pavesti tvarkyti atsakovei, už kilnojamąjį turtą įgytą santuokoje: skalbimo mašiną – 800 Lt vertės, šaldytuvą - 1000 litų vertės, namų kino sistemą su televizoriumi ir staliuku – 2000 Lt vertės, puodus, indus, patalynės komplektus (kurių turėtų tekti po 1/2 kiekvienam) 1000 Lt vertės, virtuvinį komplektą - 6000 Lt vertės įpareigoti atsakovę išmokėti jam kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį - 5400 Lt per 30 dienų nuo teismo sprendimo dėl ištuokos įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti tarp šalių 2006-12-30 sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš ieškovo jos naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti nepilnametės dukters Medos gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, priteisti iš ieškovo jos naudai: 419,50 Lt pagal 2008-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 1650818050024 - 06 su AB SEB banku; 709,48 Lt pagal 2009-03-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850918050167 - 74 su AB SEB banku; 573,71 Lt pagal 2009-06-17 skolos grąžinimo sutartį; 212,50 Lt pagal Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. PZU LT 1076702 su PZU Lietuva; pripažinti paskolos sutartį 07 - 031250 - EG su AB Swedbank asmenine R. K. prievole.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-05-24 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių 2006-12-30 sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nepilnametės šalių dukters M. K. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš R. K. materialinį išlaikymą dukrai po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-10-01 iki dukros pilnametystės, nustatė bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, priteisė ieškovui iš atsakovės 400 Lt kompensaciją, o atsakovei iš ieškovo - 2851,12 Lt, taip nustatė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad šalys nepateikė įrodymų, kad priešinga šalis nuolat geria, nesirūpina šeima, pažeidžia savo, kaip sutuoktinio pareigas, naudojo prieš priešingą šalį psichinį, fizinį smurtą, netinkami ir neatsakingai elgėsi, siekdavo sukelti muštynes, kad nuo priešingos šalies išpuolių ne kartą teko gintis. Liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, kaip norą padėti juos pakvietusiam giminaičiui ar draugui, nes dauguma liudytojų yra šalių giminės artimi draugai. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas įrašas kaip ieškovas ateina pasimatyti su vaiku, teismo nuomone tik patvirtina, kad abiem proceso šalims trūksta pagarbos vienas kito atžvilgiu, jiems nepakankamai rūpi mažamečio vaiko interesai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, kad išdėstyti faktai leidžia pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu. Teismas sprendė, jog pažyma apie priimtą skundą, policijos atsakymas ieškovui, šalis charakterizuojanti medžiaga, pažymėjimas apie valdomą meditacinį autotreningą ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, LR CK 3.61 str. 2 d. pagrindu teismas atmetė šalių reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo. Nesant ginčo vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Dėl vaiko išlaikymo dydžio teismas padarė išvadą, kad atsakovė įrodė savo reikalavimą dėl vaiko išlaikymui reikalingų 400 Lt per mėnesį pagrįstumą, o vaiko būtini ir pagrįsti vaiko poreikiai yra 800 Lt. Todėl iš ieškovo teismas priteisė išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodė, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Dėl bendravimo su vaiku tesimas sprendė, jog bylos aplinkybės nepatvirtina, kad būtų pagrindas ieškovui nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą nustatyti su dukra M. K. bendravimo tvarką, bet nurodęs, jog vadovaudamasis protingumo principu, siekdamas, kad šalys ateityje išvengtų bereikalingų ginčų, atsižvelgdamas į vaiko interesus, kad tarp tėvų nusistovėtų pastovūs santykiai, atsižvelgdamas į tai, kad ji ir taip jau beveik penkių metų amžiaus, ją lyginant su ieškinio reikalavimais patikslino. Spręsdamas dėl turtinių reikalavimų, teismas nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus, kad šaldytuvas Samsung RC - 33EBMS yra įgytas 2006-07-24 už jos asmenines lėšas, televizorius Vido ir staliukas, namų kinas su kolonėlėmis buvo jos įsigyti pagal 2005-07-02 pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 507344377, o už šį turtą buvo sumokėta iki 2006-07-14, t. y. iki santuokos sudarymo. Todėl šio turto teismas neįtraukė į dalintiną turtą. Teismas konstatavo, jog šalys nepateikė įrodymų kada įgytas puodų komplektas, indai, patalynes komplektai, kokios jų kainos. Todėl teismas nurodė, kad negali pasisakyti dėl menamo (gal ir egzistuojančio) turto, ir šį ieškovo reikalavimą padalinti minėtą turtą priteisinat kompensaciją atmetė. Teismas nustatė, kad skalbyklė Beko WMD 65125 yra įgyta 2009-02-04 pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 902839896. Atsakovė nurodė, kad už šį turtą iki šiol nėra pilnai atsiskaityta, o įmokos yra nuskaičiuojamos nuo jos asmeninės sąskaitos SEB banke, kad atsakovas nėra sumokėjęs įmokų. Tačiau atsakovė nepasirinko nuosavybės teisės pripažinimo gynimo būdo: turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir neįrodė, kad šio turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Skalbyklę Beko WMD 65125 teismas priteisė atsakovei, o iš jos už jai tenkantį turtą, kadangi skalbyklės vertė šalių pareiškimais 800 Lt, ieškovui priteisė 400Lt kompensaciją. Teismas, vadovaudamasis motyvu, kad sudarius santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia bendraturčiai, tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 419,50 Lt pagal 2008-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 1650818050024 - 06 su AB SEB banku; 709,48 Lt pagal 2009-03-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850918050167 - 74 su AB SEB banku; 573,71 Lt pagal 2009-06-17 skolos grąžinimo; 212,50 Lt pagal Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. PZU LT 1076702 su PZU Lietuva, pripažino, kad paskolos sutartis 07 - 031250 - EG su AB Swedbank yra asmeninė R. K. prievolė, priteisė 935,93 Lt, viso – 2851,12 Lt. Atsakovė prašė pripažinti paskolos sutartį 07 - 031250 - EG su AB Swedbank asmenine R. K. prievole. Ieškovas su tuo sutiko, tretysis asmuo tam neprieštaravo, todėl paskolos sutartį 07 - 031250 - EG su AB Swedbank pripažino asmenine R. K. prievole.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priimti naują sprendimą - pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, priteisti neturtinę žalą, pakeisti sprendimą dalyje dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo momento, nustatant, kad išlaikymas priteistinas nuo 2009-07-01 dienos, panaikinti sprendimą dalyje dėl 400 Lt kompensacijos priteisimo už skalbyklę "Beko" ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo pagrindu nurodo šiuos motyvus:
Atsiliepimas
1. Atsakovė teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltes, kadangi netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Nesutinka, kad neįrodė ieškovo kaltės. Dėl liudytojų parodymų vertinimo nurodė, kad būtų nelogiška, jog į teismą būtų pakvietusi asmenis, kurie nėra susiję su jų šeima, nes jie jų nepažinotų ir nežinotų aplinkybių. Teismas šių liudytojų parodymus vertino atskirai nuo kitos bylos rašytinės medžiagos, kas prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Tai, kad ieškovas nesirūpino šeima, jos nerėmė, buvo nelojalus, patvirtino ne tik jos į bylą pakviesti liudytojai: N. U., I. K., R. C., K. C., R. J., tačiau ir kiti bylos duomenys. Teismas pripažino, kad atsakovas palikdamas šeimą paliko skolas, kurias sumokėjo ji viena ir kurias teismas priteisė atgręžtine tvarka. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad gyvenant santuokoje ieškovui du kartus buvo pradėtos bylos dėl išlaikymo vaikui neteikimo, o tai patvirtina, kad ieškovas buvo nelojalus šeimai ir ja nesirūpino kaip pridera, neteikė išlaikymo vaikui. Tai, kad jai auginant vaiką ieškovas buvo dingęs beveik dviems savaitėms ir palikęs ją su kūdikiu be lėšų pragyvenimui, patvirtino į bylą pakviesti liudytojai N. U., I. K., R. C., kurie paaiškino, kad pirko jai maistą, kitaip materialiai rėmė, patvirtino ieškovo dingimo iš namų faktą. Būtent tuo metu (2006-04-05) ji pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovė nurodo, kad šie duomenys sutampantys ir nuoseklūs, todėl teismas nepagrįstai šių duomenų nevertino jos naudai. Ieškovo girtavimo faktus įrodė, nes tai patvirtino liudytojai: R. D., N. U., I. K., V. P., Z. B., R. C., R. J., K. C., ir 2009-10-26 psichologinė išvada, kuri pateikta teismo iniciatyva atlikto vaiko psichologinio tyrimo metu. Joje nurodyta, kad "prieš susitikimą su tėčiu mergaitė nerimauja dėl to, ar tėtis nėra išgėręs, kas patvirtina, kad mažametė duktė, kaip ir ji pati, išgyveno baimę, nes būdamas girtas ieškovas elgėsi agresyviai, žemindavo, smurtaudavo prieš ją vaiko akivaizdoje. Teismas šia psichologų išvada rėmėsi tik spręsdamas bendravimo su vaiku tvarką, tačiau dėl jos kitose sprendimo dalyse visiškai nepagrįstai nepasisakė ir jos nevertino. Todėl teismo padaryta išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Panaikinus teismo sprendimą dėl abipusės kaltes, jai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
2. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad išlaikymas nepilnametei dukteriai priteisiamas nuo 2009-10-01, o motyvuojamojoje – kad nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystes. Rezoliucinė dalis yra nepalanki vaikui, nes išlaikymas priteistas nuo vėlesnio termino, nei nurodyta motyvuose. Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2009-08-24. Nustatydamas išlaikymo priteisimo momentą teismas neatsižvelgė į tai, kad 2009-07-10 ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo teismo įsakymu, kuris buvo panaikintas dėl ieškovo pareikšto prieštaravimo. Ieškinio nebeteikė, nes sužinojo apie šios bylos ieškinį. Šie duomenys patvirtina, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas jau nuo 2009 metų liepos mėnesio. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas gindamas vaiko interesus išlaikymą privalėjo priteisti nuo to momento, nuo kurio ieškovas jo nebeteikė, t.y. nuo 2009-07-01, o jeigu teismas manytų kitaip, tai bent jau nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2009-09-01.
3. Skalbyklė "Beko" buvo įgyta pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 902839896. Iki 2009-07-01, kuomet ieškovas išėjo iš namų ir pradėjo gyventi skyrium, dėl ko tarp šalių ginčo nėra, už skalbyklę buvo sumokėta 399,69 Lt. Šios įmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe. Kai ieškovas išėjo gyventi atskirai, jis visiškai neskyrė lėšų šeimos poreikių patenkinimui, todėl ji viena sumokėjo likusias įmokas pagal lizingo sutartį, kas sudaro 788,37 Lt. Ieškovas šias jos nurodytas aplinkybes pripažino. Todėl teismas nepagrįstai dalino skalbyklę ir priteisė ieškovui 400 Lt kompensaciją, kai gyvenant kartu už šį turtą buvo sumokėta tik 399,69 Lt. Be to, mano, kad skalbyklė iš viso negalėjo būti dalijama, kadangi šis prietaisas priskirtinas prie pirmo būtinumo daiktų, skirtų vaiko poreikių tenkinimui (3.120 str. 1 d.), kadangi duktė yra maža, ji nuolat susitepa. Jeigu teismas manytų kitaip, tai mano, kad teismas galėjo padalinti tik už šią skalbyklę sumokėtas įmokas, o ne patį turtą. Mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja CK 3.118 str., 3.119 str., 3.127 str. 1 d., protingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 str.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimas keistinas dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo pradžios momento nustatymo bei dalyje dėl santuokoje įgyto turto (skalbyklės) padalijimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiose dalyse netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą virš nurodytoje dalyje (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinio skundo argumentai pripažintini iš dalies pagrįstais. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinio skundo ribos - ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria nutarta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo pradėjimo gyventi skyrium dienos turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui bei kad be pagrindo kaip santuokoje įgytas turtas tarp šalių yra padalinta skalbyklė, o ne santuokoje gyvenant atliktos įmokos už ją.
Byloje nustatyta, kad šalys 2006-12-30 buvo sudarę santuoką, kurioje 2006-01-19 gimė dukra M. K.. Nuo 2009-07-01 šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, šeimyninių ryšių nepalaiko. Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metu visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Nurodytais pagrindais kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Atsakovės teigimu, ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nuolatinai girtavo, girtas netinkamai agresyviai elgėsi, nesirūpino šeima, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, naudojo prieš ją psichinį ir fizinį smurtą, netinkamai ir neatsakingai elgėsi. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti minėtas aplinkybes. Pagrįstos pirmosios instancijos išvados, kad atsakovė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, neįrodė. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog preziumuoti santuokos nutraukimo tik dėl ieškovo R. K. kaltės nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovo teiginius apie priežastis, lėmusias šeimos iširimą ir iš atsakovės pusės. Byloje esančių įrodymų pagrindu buvo pagrindas pripažinti, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip abu pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas ir šalims nepateikus įtikinamų kaltės įrodymų sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), su kuo teisėjų kolegija nesutikti neturi pagrindo. Kadangi buvo pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai nepatenkinti šalių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CK 3.61 str. 2 d.)
CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Šioje byloje nustatyta, kad šalys nuo 2009 metų liepos mėnesio ėmė gyventi atskirai ir bendro ūkio nebevedė. 2009-08-24 ieškovas pateikė ieškinį, o 2009-11-18 - atsakovė pateikė priešieškinį ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Iš ieškovo pateiktų pašto perlaidų matyti, kad ieškovas nepilnametei dukrai išlaikymą pradėjo siųsti nuo 2009-08-11, kas iš esmės patvirtina apeliacinio skundo argumentą, kad nuo 2009 m. liepos mėnesio iškilo ginčai dėl vaiko išlaikymo ir jo dydžio. Todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje pripažintini pagrįstais ir išlaikymas nepilnametei dukrai priteistinas nuo 2009-07-01. Į ieškovo išsiųstas paštu sumas pagal pateiktus kvitus šalys ar priverstine tvarka teismo sprendimą vykdantis antstolis turi atsižvelgti nustatydami išlaikymo įsiskolinimo dydį, jei toks būtų apskaičiuotas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto turto – skalbyklės „Beko“ WMD 65125 – padalijimo nepakankamai įvertino konkrečias aplinkybes šiuo klausimu. Dėl kitų turto objektų tarp šalių iš esmės ginčo nėra ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje neskundžiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad minėta skalbyklė įgyta pagal 2009-02-04 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 902839896. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad iki 2009-07-01, kuomet ieškovas išėjo iš namų ir pradėjo gyventi skyrium ir jie nebevedė bendro ūkio, už skalbyklę buvo sumokėta 399,69 Lt. Šį faktą pripažįsta ir ieškovas. Taigi tik ši 399,69 Lt suma, o ne 800 Lt vertės skalbyklė, už kurią tuomet dar nebuvo pilnai sumokėta ir ji dar nebuvo sutuoktinių nuosavybė, turėjo būti pripažinta santuokoje įgytu turtu ir padalinta tarp šalių. Ieškovas neginčijo, kad likusią išmokų dalį pagal lizingo sutartį sumokėjo viena atsakovė. Todėl ieškovui priteista kompensacija iš atsakovės šioje dalyje mažintina nuo 400 Lt iki 199.84 Lt. Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai apie tai, kad skalbyklė negalėjo būti dalijama, kadangi ji skirta nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.120 str. 1 d.), nes skalbyklė tenkina visų, o ne tik nepilnamečių šeimos narių, poreikius.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dalyje dėl išlaikymo momento pradžios nustatymo (nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas), dėl piniginės kompensacijos dydžio ją sumažinant nuo 400 Lt iki 199,84 Lt, tai atitinkamai nuo 12 iki 6 Lt sumažinamos iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir priteisiamo išlaikymo momento pakeitimo ir netenkinamas dėl pripažinimo, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, daroma išvada, kad apeliacinis skundas tenkinamas 50 procentų. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 800 Lt, o ieškovas – 600 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 400 Lt, iš atsakovės ieškovui – 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi už apeliacinį skundą, kuris tenkinamas 50 procentų, atsakovė sumokėjo 199 Lt, tai jai iš ieškovo priteisiama 99,50 Lt žyminio mokesčio. Iš šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.
Iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinį išlaikymą M. K. priteisti nuo 2009 m. liepos 1 dienos.
R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 400 Lt kompensaciją sumažinti iki 199 (vieno šimto devyniasdešimt devynių) Lt 84 ct, o priteistą žyminį mokestį nuo 12 Lt sumažinti iki 6 (šešių) Lt.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš) 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 99 (devyniasdešimt devynis) Lt 50 ct žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10 (dešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.