Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2015-04-08 nutarimu R. B. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., ir jam paskirta nuobauda 210 EUR ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

R. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu ginčijama pažeidėjo veiksmų pagal ATPK 124² str. 1 d. kvalifikavimas ir keliamas papildomos nuobaudos –teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, individualizavimo klausimas. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.

ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių

Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124² str. 1 d. ginčija, teigdamas, jog jo vairavimas nebuvo piktybinis ir chuliganiškas, priešingai, kelyje važiavo kitas automobilis su priekaba, kuris pavojingai manevravo ir jis pats turėjo saugotis tokio manevravimo pasekmių, be to, policijos pareigūnai taip pat elgėsi netinkamai, dėl jų automobilio važiavimo paskui jį, jis buvo priverstas padidinti greitį. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Aukštesnysis teismas, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinę medžiagą, liudytojų parodymus, su tokiais R. B. teiginiais nesutinka ir konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo nesiremti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei teisme jų duotais parodymais. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidimą fiksavusių pareigūnų nurodytos aplinkybės sutampa. Pareigūnai L. V. ir R. A. pažeidimo aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, kad pastebėjo greitai važiuojantį automobilį, pasivijo jį, pamatavo greitį, kuris viršijo 100 km per valandą, be to, kad važiavo greitas, tas automobilis rikiavosi iš vienos juostos į kitą nerodydamas posūkio signalų, persirikiavęs staigiai stabdė, dėl ko paskui važiuojantis automobilis taip pat turėjo staigiai stabdyti. Abu liudytojai patvirtino, kad taip, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jis persirikiavo kelis kartus. Jokių esminių skirtumų, kurie leistų abejoti liudytojų parodymų teisingumu, nebuvo užfiksuota, o tai, kad pareigūnai aplinkybes nurodė ne identiškais žodžiais, neleidžia teigti, kad jų parodymai skiriasi ir laikyti juos prieštaringais.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų L. V. ir R. A. parodymus laikė teisingais ir vadovavosi jais priimant skundžiamą nutartį. Minimų liudytojų parodymai nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Be to, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių ir nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų siekę apkalbėti R. B. ir nepagrįstai jį apkaltinti padarius teisės pažeidimą.

Nepagrįstas ir faktinių aplinkybių neatitinkantis skundo argumentas, kad vienintelis įrodymas, galėjęs patvirtinti jo kaltę - vaizdo ir garso įrašas, kurio pagrindu pareigūnai ir fiksavo pagal faktą pažeidimą, jo kaltės nepatvirtino, todėl jis neturėjo būti pripažintas kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo. Kaip minėta, byloje yra visetas patikimų ir teisingų, R. B. kaltę patvirtinančių duomenį, tai jau minėta policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pats apeliantas nurodė pripažįstąs savo kaltę ir paaiškinęs, kad viskas vyko per skubėjimą, greičio matuoklio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad pažeidėjo vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas tinkamai. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Todėl tai, kad vienas iš byloje pateiktų įrodymų–vaizdo ir garso įrašas, teismo vertinimu, yra nepakankamai informatyvus, kad būtų pripažintas R. B. kaltė patvirtinančiu, neduoda pagrindo išvadai, kad apskritai nėra jo kaltę nepatvirtinančių duomenų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda R. B. paskirta įvertinus visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes. R. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką ne kartą yra baustas, už padarytus KET pažeidimus teisės vairuoti transporto priemones šį kartą prarado jau yra netekęs 6 kartą. Jau vien 2015 metais už KET pažeidimus baustas du kartus. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nors apeliantas ir baudžiamas už padarytus pažeidimus, tačiau iš paskirtų nuobaudų nepasimoko ir toliau pažeidinėja nustatytas taisykles, ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Už apelianto padarytą pažeidimą, įstatymo sankcijoje be baudos skyrimo, numato ir privalomąją papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Institucija, skirdama R. B. nuobaudą, tinkamai įvertino jo padaryto pažeidimo pavojingumą, pobūdį, jo asmenybę ir teisingai nemato aplinkybių, kurios leistų taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir netaikyti papildomos nuobaudos.

Skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl šios papildomos nuobaudos skyrimo pagrįstumo R. B., teismas sutiko, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, gali pažeidėjui sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nelaikė, pagrįstai konstatavęs, kad neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis ir darydamas tokį pažeidimą, asmuo pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, jų nei Institucijai, nei teismams su skundais nepateikė ir pats apeliantas, dėl kurių būtų galima jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir šios nuobaudos apskritai neskirti. Paskirtos nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atitinka ir ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015-06-16 nutartį nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.