Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam skirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeičiant Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bauda subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausme, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 28 dienoms, ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 6, 8, punktus, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. lapkričio 17 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 20 d.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, negeba savęs suvaldyti, nepaiso moralinių nuostatų, reikalaujančių gerbti įstatymo saugomas vertybes, nelinkęs pasitaisyti, nevertina savo netinkamo elgesio kritiškai. Atsižvelgdama į tai Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo, todėl takyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad A. A. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nuteistojo gynėjo skunde tvirtinama, kad neteisingai buvo vertinta aplinkybė, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nedirba, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) yra daroma įvertinus su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių, tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo klausimą buvo įvertintos, o advokato akcentuojama aplinkybė dėl darbinės veiklos nebuvo vienintelė, lėmusi teismo sprendimą netenkinti nuteistojo skundo.

10. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, A. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl būtina lygtinio paleidimo taikymo sąlyga šiuo atveju yra akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas. Vis tik teismui pateiktos bylos medžiaga neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės dėl sąlyginai trumpo bausmės atlikimo laiko. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, be statinių yra nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniais: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto/privartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima nusikalstama veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Taigi nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, esant nemažam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių ir siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, reikalauja tikslinės intervencijos, siekiant koreguoti riziką nusikalsti pakartotinai didinančias kriminogenines sritis.

11. Siekiant pirmiau nurodytų tikslų, nuteistajam buvo sudarytas individualus resocializacijos planas, jame numatant įvairias priemones: individualūs pokalbiai su Resocializacijos, Saugumo valdymo skyrių specialistais, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais; individualūs motyvaciniai pokalbiai; siekti įsidarbinti bausmės atlikimo metu, dengti finansinius įsipareigojimus iš gaunamo atlyginimo; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologus; išklausyti teisinio-socialinio švietimo programą. Plane numatytas priemones nuteistasis vykdo iš dalies, kadangi šiuo metu nedirba, nėra išklausęs teisinio-socialinio švietimo programos. Dėl darbinės veiklos būtina pažymėti, kad advokatas teisus nurodydamas, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje įsidarbinimo galimybės yra labiau ribotos, nei laisvėje. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nesiekė įsidarbinti. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. A. būtų kreipęsis dėl darbo suteikimo, kas sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis stengiasi vykdyti visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Vienas iš nuteistajam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susijęs su turimomis skolomis ir menkomis jų apmokėjimo galimybėmis, taigi nuteistojo pastangos įsidarbinti šiuo atveju turi svarbią reikšmę, o tokių pastangų nebuvimas teikia pagrindą išvadai, jog nuteistasis nėra suinteresuotas vykdyti į kriminogeninių veiksnių valdymą orientuotas resocializacijos priemones. Jau minėta, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės. Šiuo atveju spręsti dėl efektyvaus kriminogeninių veiksnių valdymo, o tuo pačiu ir dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pagrindo.

12. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas ir neskatintas, socialinio tyrimo išvadoje nurodytos su mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, gyvenimo stiliumi ir draugais susijusios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad resocializacijos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytas kriminogenines sritis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nusikalto ne pirmą kartą, teistas 6 kartus, antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalto ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – smurtiniai nusikaltimai. Visa tai rodo nuteistojo pastangų keisti savo elgesį bei netinkamą gyvenimo būdą nebuvimą. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nepilnai supranta bausmės paskirtį, nelinkęs pasitaisyti, savo netinkamo elgesio kritiškai nevertina. Nuteistasis su savo įvykdytais nusikaltimais susijusių probleminių situacijų linkęs nepripažinti, atsakomybę perkelia aukoms, aplinkai, įžvelgiami nepakankami gebėjimai išlaikyti prosocialų elgesį, gerbti kitų visuomenės narių teises bei įstatymų normas.

13. Įvertinus šias aplinkybes su jau pirmiau aptartais duomenimis dėl nuteistajam nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos, dinaminių kriminogeninių veiksnių bei nuteistojo pastangų valdyti kriminogenines sritis, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų. Priešingo vertinimo nuteistojo gynėjo subjektyvi nuomonė dėl likusios bausmės dalies neveiksmingumo nesuponuoja. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo atlikti visą jam nuosprendžiu skirtą bausmę ir tik esant BVK nurodytoms lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygoms, nuteistojo padėtis gali būti lengvinama taikant mažiau ribojančias probacijos priemones. Teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą ir tik įvertinęs visus reikšmingus duomenis, teismas gali daryti išvadą apie tai, yra ar nėra pagrindai lygtinio paleidimo instituto taikymui. A. A. atveju toks pagrindas nenustatytas, kadangi esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nenustatyta akivaizdi pažangą ją mažinant.

14. Teismui pateiktoje medžiagoje yra ir nuteistajam palankių aplinkybių: nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi įgijęs pakankamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, palaiko gerus santykius su artimaisiais. Vis tik nurodytos aplinkybės buvo ir iki nusikalstant, jų buvimas nuo teisei priešingo elgesio nuteistojo nesulaikė, todėl jos nelaikytinos paneigiančiomis skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. A. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat buvo vieninga, visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai balsavo prieš A. A. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat nekilo abejonių dėl to, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai pakankamo poveikio nuteistajam dar neturėjo.

16. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai A. A. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.