- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-817-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė, Valteris Alekna
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., ieškovės atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovui A. Š., atsakovo atstovui advokatui Valteriui Aleknai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo ir 2012 m. gruodžio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6026-192/2012 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1452-657/2011 tenkino ieškovės J. Š. pateiktą atsakovui A. Š. ieškinį iš dalies, nutraukė santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, padidino išlaikymą nepilnamečiams vaikams, padalino santuokoje įgytą turtą. Dėl priimto teismo sprendimo atsakovui pateikus apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir dėl nekilnojamojo turto padalinimo grąžino bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas nebuvo pasisakęs dėl žemės sklypo padalinimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 85-86, II t.) prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypo 785/1732 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (pavėsinė, šulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. nuosavybe, nurodytą turtą tarp šalių padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, priteisiant J. Š. 2/3 nekilnojamojo turto dalis, A. Š. - 1/3 nekilnojamojo turto dalį, visą nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovei J. Š., kadangi turtas nėra dalus, be to su ja kartu gyvena du nepilnamečiai vaikai, o gyvenamasis namas yra labai mažas, priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovui A. Š. 56333 Lt piniginės kompensacijos už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, priteistos 56333 Lt piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstyti dalimis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad gyvendama su atsakovu santuokoje 1996-05-08 įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1998-09-23 pardavė ir tą pačią dieną įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2001-05-25 butą, esantį (duomenys neskelbtini), iškeitė į namą, žemės sklypą, 2 ūkinius pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau mainus pas notarą įformino kaip dovanojimą. Gyvenamasis namas, gavus vartojimo kreditą, buvo pagerintas. Atsakovas su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, kadangi turtas yra jo asmeninė nuosavybė, priklausanti jam dovanojimo sutarties pagrindu. Ši sutartis nėra nuginčyta teismine tvarka ir ji yra galiojanti. Be to, ieškovė neprisidėjo prie šio namo pagerinimo, jis pats su tėvu jį remontavo, prižiūrėjo ir rūpinosi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b.l. 145-151, t.II) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei J. Š. iš atsakovo A. Š. 19000 Lt kompensaciją, nustatė J. Š. uzufrukto teise naudotis gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. Š., iki vaikų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė J. Š. iš A. Š. 400 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovės J. Š. naudai 570 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. papildomu sprendimu (b.l. 152, t.II) priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovės J. Š. naudai 7600 Lt kompensaciją. Teismas nustatė, kad skolos rašteliai, pasirašyti J. Š., patvirtina, kad J. Š. davė, o ne paskolino asmeniškai A. Š. pinigus nusipirkti butą pagal visapusišką susitarimą kaip paveldėjimo dalį nuo močiutės A. J., su sąlyga, kad ji eina gyventi pas močiutę ir dalis buto už jam (A. Š.) nuo jos duotus pinigus, priklausys jai, o kita buto dalis bus jos paveldėjimo dalis nuo močiutės. Raštelis rašytas 1996-05-08 dieną, jis šalių nei trečiųjų asmenų nėra nuginčytas. Kitas raštelis, rašytas J. Š., taip pat patvirtina 8000 dolerių davimo faktą. Teismas įvertinęs raštelių turinį, paties atsakovo paaiškinimus, atsakovo motinos liudytojos O. U. parodymus, padarė išvadą, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas išimtinai už A. Š. asmeniškai duotus sesers J. Š. pinigus ir beveik atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vertę 29000 litų. Aplinkybę, kad už likusius pinigus buvo remontuojamas butas ir pirkti baldai, patvirtino atsakovas. Buto remontavimo faktą patvirtino liudytojas V. Š., kuris būdamas statybos darbų vadovu, prisidėjo pinigais ir darbu, patvirtino, kad baldų įsigijimui sūnui davęs 2000-3000 litų. 1998-08-13 atsakovas A. Š. pardavė butą (duomenys neskelbtini), ir pirko iš močiutės A. J. butą (duomenys neskelbtini). Butas parduotas už 32800 Lt, o pirktas už 40000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad pirkdamas naują butą A. Š. prisidėjo 7200 Lt, kurie laikytini šeimos lėšomis ir pusė jų 3600 Lt turi būti kompensuota ieškovei. Teismas nusprendė, kad ieškovės vardu iš banko paimta 19000 Lt paskola panaudota namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Atsakovas taip pat neneigė, kad stogo remontui panaudota 14000 Lt, kiti pinigai - taip pat rekonstrukcijai, todėl 19000 Lt priteisė ieškovei kaip kompensaciją. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad ieškovė gavo lėšų iš brolio D. P. 4000 Lt, nes liudytojo parodymams atsakovas neprieštaravo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei priteistina 3600 Lt kompensacija ir 4000 Lt, viso 7600 Lt priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Ieškovė visiškai neįtraukė į dalintino turto balansą automašinų ir namų apyvokos daiktų, patikslintu ieškiniu jų net neprašė dalinti, todėl teismas dėl jų kompensacijos nepasisakė. Ieškovei buvo išaiškinta teisė ginčyti sandorius, tačiau ieškovė savo teise nepasinaudojo, nei dovanojimo sutarties, nei paskolos raštelių neginčijo. Todėl, esant nenuginčytai 2001-05-02 dovanojimo sutarčiai ir paskolos rašteliams, nekilnojamasis turtas, įregistruotas A. Š. vardu, negali būti dalijamas, nes tai yra A. Š. asmeninė nuosavybė. Teismas, užtikrindamas nepilnamečių vaikų interesus, nustatė J. Š. uzufrukto teise naudotis gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), iki vaikų E. Š. ir A. Š. pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 7-16, t.III) ieškovė J. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio nuostatas, todėl nekilnojamąjį turtą žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nepripažino bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Tiek šalys, tiek liudininkai patvirtino, kad formaliai gautasis dovanų, o faktiškai įgytas mainų būdu nekilnojamasis turtas - pastatai, buvo apgailėtinos būklės, šalys jį iš esmės remontavo, pagerino, rekonstravo, iš paskolos dengė stogą, likusius pinigus naudojo smulkiam einamajam remontui. Šiuo metu gyvenamajame name įvestas centrinis šildymas kieto kuro katilu, pakeisti langai į medinius rėmus su stiklo paketais, padaryta vietinė kanalizacija, išvedžiotos komunikacijos, įrengtas sanitarinis mazgas, perdengtas ir apšiltintas stogas, baigiama įrengti mansarda, įstatytos laukinės šarvuotos durys, pristatytas priestatas (padidėjo pastato tūris), kuriame įrengta katilinė, sanitarinis mazgas, įrengtos papildomos 3 neinventorizuotos patalpos, pakeista grindų danga į laminuotą, įrengtas židinys. Pastatų rekonstrukcijai ir remontui buvo panaudotos tiek banko paskola, tiek šalių darbas ir pajamos. Akivaizdu, kad formaliu dovanojimo, o faktiniu mainų sandoriu šalių santuokoje įgytas, o atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės, pagerinimai atlikti santuokos metu, ir pagerinti abiejų sutuoktinių lėšomis. Todėl buvo įrodytos visos sąlygos tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl nepagrįstai teismas nurodė, kad esant nenuginčytai 2001-05-02 dovanojimo sutarčiai, paskolos rašteliams, nekilnojamasis turtas, įregistruotas A. Š. vardu negali būti dalijamas, nes tai A. Š. asmeninė nuosavybė. 1996-05-08 sutartimi įgytas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksą, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 1998-08-13 sutartimi bendroji sutuoktinių nuosavybė - butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 32800 Lt. 1998-09-23 sutartimi A. Š. pirko iš A. J. dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40000 Lt. Tam buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini). 2001-05-02 buvo darytas lygiavertis keitimas, įformintas dvejomis dovanojimo sutartimis, kuriomis A. Š. šalių bendrosios nuosavybės turtą - butą (duomenys neskelbtini), dovanojo savo motinai O. R., o motina O. R. dovanojo savo sūnui A. Š. ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad 2001-05-02 dienos dovanojimo sutartys, sudarytos tą pačią diena, pas tą patį notarą, apsikeičiant lygiavertį turtą, yra niekinės - apsimestinės, nes yra sudarytos kitam sandoriui - mainų sandoriui -pridengti. Net jei laikyti, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninis atsakovo turtas, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad šiam turtui įsigyti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, gautos pardavus anksčiau santuokos metu įsigytus nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė ir nepadalijo dalies šalių turto - registruotinų daiktų - transporto priemonių. Nors 2012-02-29 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-05 sprendimo dalis, kuria padalintas ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. santuokoje įgytas turtas. Kauno apygardos teismui panaikinus 2011-09-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, iš principo nebuvo sudarytas turto balansas, ir santuokinis turtas buvo padalintas grubiai pažeidžiant CK 3.118 straipsnio nuostatas. Nors ieškovė prašė patikslintą ieškinį (dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo) nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu (b.l. 84-86, t.II), ieškovės reikalavimas padalinti transporto priemones, nurodytas pradiniame ieškinyje, nebuvo išspęstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, matydamas, kad nepareikštas reikalavimas dėl transporto priemonių padalijimo, privalėjo nustatyti pakankamą terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovę nurodyti visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pareikšti reikalavimą dėl viso bendro turto padalijimo, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutu nepasinaudojo. Teismas apribojo ieškovei CPK 184 straipsnyje nustatytą teisę patikrinti atsakovo teikiamus įrodymus, ir pažeidė CPK 12 str. ir 13 str. nustatytus dispozityvumo ir rungimosi principus, ir bylą sprendė vertindamas galimai suklastotus įrodymus. Teismas sprendimą grindė rašytiniais įrodymais - rašteliais, tariamai rašytais 1996-05-08 atsakovo sesers J. Š., 1998-09-20 atsakovo tėvo V.-A. Š., kaip tariamai patvirtinančiais buto (duomenys neskelbtini) įsigijimą už atsakovo asmenines lėšas, gautas iš atsakovo sesers J. Š. ir atsakovo tėvo prisidėjimą prie nekilnojamojo turto gerinimo. Šie rašteliai į bylą buvo pateikti tik 2012-04-26, t.y. praėjus 2 metams po bylos iškėlimo su atsiliepimu į patikslintą ieškinį, o V.-A. Š. tariamasis dovanojimo raštelis į bylą buvo pateiktas tik 2012-08-28, kai byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo buvo iškelta dar 2010-05-03, ir iki tol į bylą nebuvo teikiami jokie rašteliai. Todėl buvo ir yra pagrįstas pagrindas manyti, kad atsakovo po dviejų metų bylinėjimosi teikti įrodymai - 1996-05-08 J. Š. rašytas raštelis apie tariamą 8000 JAV dolerių davimą A. Š., 1998-09-20 V.- A. Š. rašytas raštelis apie tariamą 2000 JAV dolerių dovanojimą A. Š. buvo ir yra surašyti ne tuo laiku, t.y. suklastoti. Ieškovės atstovas 2012-06-06 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė, kad pateikti rašteliai yra suklastoti, prašė skirti ekspertizę, tikslu nustatyti, kada buvo surašyti šie rašteliai, tačiau teismas prašymą ignoravo, jo niekaip neišsprendė. 2012-08-28 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartotinai pareiškė, kad byloje pateikti rašteliai yra suklastoti ir prašė paskirti ekspertizę dėl raštelių surašymo datos. Tačiau teismas prašymo netenkino, argumentuodamas, kad nėra užvestos atskiros bylos dėl raštelių ginčijimo. Teismas taip pat neišreikalavo kitokių įrodymų (tariamai dovanojusių asmenų turto deklaracijų, tariamai dovanas gavusio atsakovo pajamų ir turto deklaracijų ir pan.), nors tokią teismo teisę numato CPK 184 str., todėl teismas pažeidė CPK 184 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažindamas santuokoje įgytą turtą - butą (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe, nors tokio reikalavimo nebuvo reiškusi nei viena šalis, išėjo už ieškinio ribų. Kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Skolos rašteliai, pasirašyti J. Š., kuriuos teismas vertino kaip patvirtinančius pinigų davimą atsakovui, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, nes jie į bylą buvo pateiktas praėjus 2 metams po bylos iškėlimo. Šie įrodymai nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Neaišku, ar pagal šiuo raštelius J. Š. įsipareigoja duoti 8000 dolerių, ar jau perdavė. Prie žodžių „Pinigus gavau“ nėra A. Š. parašo. Neaišku, ar J. Š. tą pačią dieną surašyti rašteliai yra sukurti vienam veiksmui „įforminti“, ar kaip du atskiri dokumentai, dviem atskiriems tariamų pinigų davimams „įforminti“. Ieškovės atstovui pareikalavus pateikti raštelio originalo, originalas nebuvo pateiktas. Taip pat negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas 1998-09-20 tariamas dovanojimo raštelis. Atsakovo pateikti rašytiniai tariamų sandorio sudarymo įrodymai - sesers J. Š. parašyti rašteliai, tėvo V. Š. rašytas raštelis, negali būti vertinami kaip kitokie rašytiniai, nors ir netiesioginiai sandorio sudarymo įrodymai CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme, kadangi šiuos raštelius pasirašę asmenys - tėvas ir sesuo yra akivaizdžiai tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Be to rašteliai pateikti į bylą jau po to, kai tarp šalių prasidėjo teisminis procesas dėl turto padalijimo jau grąžintoje nagrinėti iš naujo į pirmąją instanciją, byloje, ir tik po to, kai atsakovas gavo nepalankų pirmosios teismo sprendimą ir byla buvo sugrąžinta į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo, todėl ir dėl šios priežasties jie negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Teismas, vertindamas V. Š. ir D. U. parodymus, nepagrįstai nustatė, kad atsakovo tėvai visuomet rėmė pinigais atsakovo šeimą. Teismas, neturėdamas duomenų apie D. U. pinigų perdavimą įrodančių duomenų, neturėdamas duomenų apie šalių turėtas ir uždirbtas pajamas, neturėdamas duomenų apie V. Š. pajamas, esant įrodymams nevienareikšmiams ir nepakankamiems.
Apeliaciniu skundu (b.l. 4-5, t.III) ieškovė J. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. papildomą sprendimą. Nurodė, kad skundo argumentai pateikti apeliaciniame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo.
Apeliaciniu skundu (b.l. 1-2, t.III) atsakovas A. Š. prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista 7600 Lt kompensacija. Nurodė, kad atsakovas įrodė ir pagrindė, kad butus pirko už savo asmenines lėšas ir už dovanotas lėšas jį remontavo. 1998-08-13 atsakovas A. Š. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1998-09-23 už savo asmenines lėšas ir tėvo V. Š. dovanotus pinigus nupirko butą iš savo močiutės A. J., esantį (duomenys neskelbtini). Už šį butą buvo sumokėti 32800 Lt, gauti už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalis pinigų gautų pagal dovanojimo sutartį, kuriuos dovanojo V. Š.. Šių faktinių aplinkybių ieškovė J. Š. neginčija, nors teismas buvo jai tokią teisę išaiškinęs. 2012-08-28 teismo posėdžio metų ieškovė J. Š., duodama parodymus, nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui 1000 JAV dolerių davė jos brolis, dalį pinigų davė mama ir ieškovės seserys (b.l. 114, t.II). To paties posėdžio metu, atsakinėdama į atsakovo atstovo užduotą klausimą, ieškovė nurodė, kad 1000 JAV dolerių davė sesuo, tačiau nenurodė paties fakto datos, bei prie kokių aplinkybių buvo perduoti pinigai (b.l. 115, t.II). Tai tik patvirtina, kad pati ieškovė nežino, kas jai davė pinigus ar sesuo, ar brolis ir, ar iš viso jie buvo duoti. Liudytojas D. P. nurodė, kad ieškovei davė 1000 JAV dolerių ir tai buvo 1996-1997 m., tačiau nepatvirtino, kad ši pinigų suma buvo duota ieškovei bendram buto įsigijimui ar jo remontui. Nei liudytojas, nei pati ieškovė negalėjo nurodyti aplinkybių, kaip ir kada šie pinigai buvo panaudoti. Teismas, nenurodydamas ir neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, be jokių motyvų, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 7600 Lt kompensaciją. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, pirkdamas naują butą, A. Š. prisidėjo 7200 Lt, kurie laikytini šeimos lėšomis ir ieškovei pusė jų turėtų būti kompensuojama. Tai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 30-33, t.III) atsakovas A. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji prisidėjo pinigais ar savo darbu prie nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl negalima teigti, kad gyvenamasis namas, priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis, buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Nors ieškovės brolis teisme patvirtino, kad jis savo seserims davė po 4000 Lt, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad tie pinigai buvo investuoti į namą. Kadangi atsakovo ir ieškovės santykiai buvo blogi, ji tuos pinigus greičiausiai išleido savo poreikiams tenkinti. Ieškovė skunde nurodo, kad nei viena iš šalių neteikė jokio reikalavimo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine A. Š. nuosavybe. Kadangi butas buvo registruotas tik atsakovo vardu, pati ieškovė niekada to neginčijo ir tam neprieštaravo, todėl atsakovui ir nebuvo jokios būtinybės reikšti reikalavimą pripažinti šį butą atsakovo asmenine nuosavybe. Daugiau nei 10 metų tarp atsakovo ir ieškovės jokio ginčo dėl to, kam priklauso nekilnojamasis turtas, nekilo. Tuo labiau, kad ieškovei ne kartą buvo išaiškinta teisė patikslinti savo ieškinį arba užsivesti kitą bylą dėl šių sandorių nuginčijimo, tačiau ieškovė šia savo teise nepasinaudojo. Teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ginčyti sandorius, todėl esant nekilnojamam turtui, žemės sklypui, namui, 2 ūkiniams pastatams ir kitiems statiniams, įsigytiems A. Š. dovanos aktu, jis negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir todėl, kad vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, neesant viešame registre įrašo, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu ir nenurodyta kaip bendras sutuoktinių turtas, yra nedalintinas, o laikytinas asmeniniu A. Š. turtu. Kadangi ieškovė nepareiškė reikalavimo padalinti transporto priemones, teismas šio klausimo ir nesprendė. Be to, transporto priemonės buvo padalintos bylą nagrinėjant pirmą kartą, o teismo sprendimas panaikintas tik dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovė niekada neginčijo, kad atsakovo sesuo davė pinigų buto įsigijimui, duodama parodymus teisme ji pripažino, kad atsakovo sesuo davė dolerių, kad atsakovas įsigytų butą. Kadangi ieškovė šio fakto neginčijo, atsakovas kaip įrodymų neteikė raštelių teismui.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. papildomo sprendimo (b.l. 34-36, t.III) ieškovė prašo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė atsiliepime nurodė argumentus, išdėstytus jos pateiktame apeliaciniame skunde, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek ir jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nenustatė.
Apeliaciniai skundai paduoti dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo ir 2013 m. gruodžio 14 d. papildomo sprendimo, kuriais teismas išsprendė šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą. Išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su abiejų apeliantų nurodytais argumentais, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas apie turto priklausomybę, netinkamai sudarė sutuoktinių turto balansą, priėmė nepagrįstą sprendimą, o taip pat išnagrinėjo ne visus pareikštus reikalavimus, dėl ko apskųstųjų teismo sprendimo ir papildomo sprendimo negalima laikyti pagrįstais.
Ieškovė byloje pateiktu ieškiniu bei jos reikalavimus patikslinančiu patikslintu pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (b.l.85-86, t. II) prašė padalinti gyvenant santuokoje su atsakovu santuokoje įgytą turtą, kartu nurodė, kad patikslintą pareiškimą prašo nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu. Taigi ieškovė prašė padalinti ir nekilnojamąjį turtą, ir tris automobilius, o ne tik nekilnojamąjį turtą, kaip kad nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas.
Nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės prašomo padalinti nekilnojamojo turto priklausomybės bei padalijimo būdo, šalys susitarė, kaip pasidalina kitą turtą – automobilius.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmasis ieškovės reikalavimas pripažinti, kad nekilnojamas turtas - turtas yra jos ir atsakovo A. Š. bendroji jungtinė nuosavybė yra pagrįstas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl tokiu priežasčių.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi tokie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, iki nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus tarp sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 05 08 A. Š. pirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 27, t. I). Šis butas buvo įgytas šalims nuo 1993 06 26 gyvenant santuokoje, šeimos poreikiams tenkinti, todėl nors butą šeimai įsigyti ir padėjo atsakovo sesuo, butas buvo bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Atsakovo sesers ne dovanoti, o duoti šeimos būstui įsigyti pinigai negalėjo būti laikomi atsakovo asmenine nuosavybe.1998 09 23 A. J. sudarė su savo vaikaičiu atsakovu A. Š. Sutartį (b.l.26, t. I), kuria A. Š. pardavė dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino šalys, šis butas buvo nupirktas už pinigus, gautus pardavus anksčiau įsigytą butą (duomenys neskelbtini), taip pat panaudojant šalių turėtus pinigus. Kadangi ir šis butas buvo įgytas šeimos reikmėms, buvo vienintelis šeimos būstas, įgytas už santuokoje šalių įgytas lėšas, jis buvo bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. 2001 05 02 butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas A. Š. padovanojo motinai O. R., o ši tą pačią dieną sudaryta dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui A. Š. dalį žemės sklypo su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.2 ir 25, t. I).
Tai, kad 2001 05 02 A. Š. įgijo iš motinos dovanojimo sutartimi dalį žemės sklypo su jame esančiais pastatais, tikslu šeimai gyventi, ir tą pačią dieną pats kita sutartimi padovanojo motinai šeimos turėtą butą, leidžia teisėjų kolegijai sutikti su ieškovės teiginiais , kad šiomis dovanojimo sutartimis buvo siekiama pridengti gyvenamųjų patalpų mainus. Šalių turėtas šeimos gyvenamąsias patalpas atsakovas padovanojo motinai, tą pačią dieną gaudamas dovanų ekvivalentiškos vertės kitas gyvenamas patalpas, dėl šalių vaiko sveikatos problemų labiau atitinkančias šeimos poreikius, todėl akivaizdu, kad ieškovas su motina mainė pastarosios turėtą turtą į ieškovės ir atsakovo šeimos turimą butą. CK 1.87 str. 1 d. nustato, kad jei sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tad nėra pagrindo vertinti, kad 2001 05 02 dovanojimo sutartimi žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini), tikrai buvo padovanotas atsakovui ir tapo jo asmenine nuosavybe, o ne po mainų tapo bendrąja jungtine šalių nuosavybe.
Pagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė teigia, kad pagrindas pripažinti atsakovui 2001 05 02 sutartimi dovanotus pastatus yra ir tai, kad šie pastatai, jei juos laikyti asmenine atsakovo nuosavybe, buvo iš esmės pagerinti santuokos metu šalių lėšomis. CK 3.90 straipsnis nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Byloje šalių teismo posėdžiuose teiktais paaiškinimais apie atliktus po 2001 05 02 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus, liudytojų parodymais apie tai, fotonuotraukomis, taip pat turto vertės žymiu padidėjimu dėl atliktų rekonstrukcijos darbų, kaip vertina teisėjų kolegija, yra įrodyta, kad tikrai turtas buvo iš esmės pagerintas. Kadangi turtas buvo pagerintas ieškovei ir atsakovei gyvenant santuokoje, tam panaudotos šalių lėšos, yra pagrindas vertinti, kad gyvenamasis namas su pastatais ir žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsakovo paaiškinimai, kad nekilnojamas turtas, kurį padalinti prašo ieškovė, buvo įgytas ir pagerintas gavus paramą iš atsakovo giminaičių, padedant jo tėvams, seseriai ir draugams, neleidžia pripažinti, kad šis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Turto objektus įgyjant ar gerinant šalys gyveno santuokoje, šeimos būstui įsigyti ar pagerinti giminaičių suteikta parama vertintina kaip parama šeimai.
Pripažinus, kad žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, laikytina, kad šalys santuokoje įgijo turto už 172000 Lt (169000 Lt vertės nekilnojamojo turto ir trys automobiliai, kurių bendra vertė 3000 Lt).
Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).
Ieškovė prašo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo nuosavybė, nukrypstant nuo lygių dalių, paskirti jai 2/3 šio turto dalis. Teisėjų kolegija vertina, kad padalinti šalių santuokoje įgytą turtą nelygiomis dalimis, paskiriant ieškovei didesnę turto dalį dėl to, kad su ja po santuokos nutraukimo liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, kurių vienas jau sulaukė pilnametystės, nėra pagrindo. Todėl turtas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis, pripažįstant kiekvienam asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį turto, kuris šiuo metu yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.
Ieškovė prašo visą nekilnojamąjį turtą natūroje paskirti jai, iš jos priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad atsakovas neturi kito gyvenamo būsto, ieškovė nepajėgi iškart sumokėti turto vertę atitinkančią kompensaciją, todėl nekilnojamąjį turtą palieka natūra abiem šalims. Taip kolegija nusprendžia atsižvelgdama ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, įvertinus šalių nuostatas apie nekilnojamojo turto priklausomybę, nebuvo realiai svarstomos galimybės pasidalinti nekilnojamąjį turtą natūra.
Automobiliai tarp šalių padalijami taip, kaip šį turtą prašo padalinti abi šalys, t.y. pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į vieną automobilį, kurio vertė 1500 Lt, atsakovui – į du automobilius, kurių bendra vertė 1500 Lt.
Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdama naują sprendimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 ir 98 straipsniais, išsprendžia ir šalių turėtų nagrinėjant bylą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Ieškovė nagrinėjant bylą sumokėjo paduodama ieškinį 1030 Lt žyminį mokestį (b.l. 8, 58 ir 63, t. I), nuo 1032 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, taip pat sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį, paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo (b.l.19, t.III), o 2182 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas jai buvo atidėtas. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas ir ieškinys patenkinami, jai iš atsakovo priteistinas sumokėtas 1432 Lt žyminis mokestis, o žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista arba žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas, dalys į valstybės biudžetą išieškotinos iš atsakovo. Taip pat ieškovė turėjo 2120 Lt išlaidų advokatų, atstovavusių ją pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pagalbai apmokėti ( b.l.7, t. I; b.l. 17, 37, 74 ir 121, t. III). Šios išlaidos jai taip pat priteistinos iš atsakovo.
Atsakovas nagrinėjant bylą yra sumokėjęs 300 Lt žyminį mokestį, paduodamas apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, kuris buvo panaikintas dalyje dėl turto padalijimo (b.l. 146, t. I), 1556 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas jam buvo atidėtas (b.l. 171, t. I). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo iš esmės patenkintas, atsakovui iš ieškovės priteistinos turėtos 300 Lt bylinėjimosi išlaidos, o 1556 Lt priteistini į valstybės biudžetą iš ieškovės. Taip pat atsakovas turėjo 2500 Lt išlaidų advokato, atstovavusio jį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pagalbai apmokėti (b.l.137, t. II it b.l. 71, t. III).
Kadangi iš atsakovo ieškovei priteistina išviso 2552 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui 300 Lt tokių išlaidų, įskaičius tarpusavyje šias sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 2252 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė ir atsakovas, padavę apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. papildomo sprendimo, sumokėjo po 228 Lt žyminio mokesčio kiekvienas. Patenkinus šiuos skundus ir panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. papildomą sprendimą, iš atsakovo ieškovei ir iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista po 228 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas teisėjų kolegija įskaito tarpusavyje ir iš šalių nepriteisia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą bei 2012 m. gruodžio 14 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: 785/1732 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai (pavėsinė, šulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. nuosavybė.
Ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. santuokoje įgytą turtą padalinti tarp šalių lygiomis dalimis:
Pripažinti J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į ½ (vieną antrąją) dalį 169000 Lt vertės (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto: 785/1732 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris: Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (pavėsinė, šulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir 1500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į ½ (vieną antrąją) dalį 169000 Lt vertės (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto: 785/1732 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris: Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (pavėsinė, šulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir 1000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 2252 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 3214 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1556 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).