Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) , traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2016-12-03, apie 09.05 val., Vilniuje, Rasų gatvėje, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (po paklaidos nustatytas 0,96 prom. girtumas). Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

J. B., atvykęs į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltę pripažįsta visiškai. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, ateityje pasižada daugiau taip nesielgti. J. B. išreiškė prašymą neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonę, kadangi tiesioginių pareigų atlikimui jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Be J. B. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindžia byloje esanti rašytinė medžiaga: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kiti rašytiniai bylos dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs pažeidimą, dėl to labai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį: J. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiais savo veiksmais sukėlė realią grėsmę eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad J. B. dirba, už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu J. B. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones neatėmimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). J. B. nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina atliekant darbines funkcijas, nėra išskirtinė. Įstatymas iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai J. B. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriant minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 31-33 str., 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

pripažinti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 289 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK numerį 16063715425 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.