- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- eI2-11431-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02799-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Arvydas Martinavičius, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- D. H. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Agnės Stankevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. H. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. H. G.kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 24S129297 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjo teigimu, jis, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamentui per išorės paslaugų tiekėją Šri Lankoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2025 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas paaiškina, kad jam leidimas laikinai gyventi išduotas susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju, susitarta, jog pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Įstatymo pagrindu ir dirbti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau atvykus į UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbu, todėl pradėjo ieškoti kito darbdavio. Tokiu būdu, pareiškėjas ne dėl savo kaltės bendrovėje dirbo ribotą laiką, viso sutarto darbo užmokesčio negavo, bet jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą. Priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) ne dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketino dirbti UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nors atsakovas išdavė pareiškėjui pirmiau nurodytą leidimą, tačiau ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas atleistas iš darbo, todėl jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovas nurodo, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje ir nustatyta, jog asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. ir jam nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 76,23 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 0 Eur. Atsakovas pažymi, kad asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Darbo sutartis su asmeniu nutraukta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio bei jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad darbo sutartis nutraukta, atitinka imperatyvią leidimo panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta). Taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas dėl darbo sutarties nutraukimo neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Atsakovas akcentavo, kad neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatyta tvarka ir terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 24 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui D. H. G. (Šri Lankos piliečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2023 m. lapkričio 3 d. prašymą Nr. 2310-LLG-5231 išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis nurodytas – 1 386 Eur; Prašymą pareiškėjo vardu teikė UAB (duomenys neskelbtini).
5.2. Byloje taip pat pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20231013-198429 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas), kuriame, be kita ko, nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį, kurios tipas - neterminuota. Pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209). Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 1 386 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
5.3. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 18 d.; leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteiktas 2024 m. sausio 4 d. per išorės paslaugų tiekėją Šri Lankoje.
6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. gegužės 24 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 18 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. ir jam nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 76,23 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 0 Eur. 2024 m. balandžio 15 d. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodo, kad darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta.
Atsižvelgiant į tai, atsakovas pareiškėjui panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmiau nurodytu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. Teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skunde nurodomas neteisingas bendrovės pavadinimas laikytinas formalia rašymo apsirikimo klaida, kuri iš esmės nėra kliūtis teisingai išnagrinėti bylą.
9. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, jog nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma darbo, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
10. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. balandžio 12 d., tačiau per šį laikotarpį nė karto nebuvo išmokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) už 2024 m. kovo mėn. sumokėjo 76,23 Eur, o už 2024 m. balandžio mėn. – 0 Eur.
Taigi, kaip matyti, pareiškėjo per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. (per visą darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpį) darbo užmokestis nė karto nesiekė Prašyme nurodyto ir Tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam nebuvo mokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas dėl to kaltina darbdavį, kuris neįstengė suteikti pakankamai darbo ir mokėti sutarto darbo užmokesčio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir jo darbdavio susiklostę santykiai nėra reikšmingi, teisėjų kolegija jų nevertina. Svarbu pats faktas, kuris šioje byloje yra neginčijamai nustatytas, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, kas neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų.
13. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 18 d. (leidimo išdavimas) iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2024 m. gegužės 24 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
14. Pareiškėjas skunde nurodo, kad viso sutarto darbo užmokesčio negavo, bet jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui banko sąskaitoje, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini deklaratyvūs, nes jie nepagrįsti byloje esančiais duomenimis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui už 2024 m. kovo mėn. išmokėtas 76,23 Eur darbo užmokestis buvo mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis. Už 2024 m. balandžio mėn. pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas. Tad Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
15. Atsakovas taip pat nustatė, kad egzistuoja ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimo panaikinimo pagrindas – nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.
Pareiškėjas neginčija, kad darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta, taip pat, iš byloje pateiktų VSDFV duomenų matyti, jog pareiškėjas iš Bendrovės buvo atleistas 2024 m. balandžio 12 d., todėl Migracijos departamentas pagrįstai nustatė ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą leidimo panaikinimo pagrindą – Bendrovė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Tai vėl gi yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leisimą laikinai gyventi.
16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, bet pareiškėjas šių sąlygų neatitiko.
17. Pareiškėjo manymu, priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neįvertino visų svarbių aplinkybių.
Tačiau šie pareiškėjo skundo argumentai vertinami kaip akivaizdžiai deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka ir VAĮ reikalavimus.
Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
18. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. H. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.