Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkas V. K., L. K., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.2. Proceso metu areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitose. Byloje turimais duomenimis piniginių lėšų likutis skolininko sutuoktinio sąskaitose yra 90,96 Eur. VSDFV duomenimis skolininko sutuoktinė šiuo metu gauna draudžiamąsias pajamas iš: UAB „Sevilex“, pajamų suma 614,58 Eur.

Motyvuojamoji dalis

4. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentų turinį, vykdomosios bylos Nr. 0179/19/00808 medžiagą, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso metu, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Prašymas tenkintinas.

5. Iš nagrinėjamos civilinės ir pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/19/00808 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-33882-432/2018, išduotą 2019 m. sausio 22 d., dėl 5,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojos VMI prie FM naudai (v. b. l. 6-8). Nors vykdomajame rašte Nr. e2-33882-432/2018 V. K. ir L. K. įvardyti kaip solidarūs skolininkai, tačiau antstolis pateikė duomenis, kad VMI prie FM kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo tik iš V. K., todėl vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00808 išieškojimas vykdomas tik iš skolininko V. K..

8. Nagrinėjamu atveju antstolis 2019 m. gruodžio 10 d. Patvarkymu areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-19-179-34192 areštavo skolininko V. K. sutuoktinei L. K. priklausančias pinigines lėšas jos gaunamose pajamose (v. b. l. 15). Taip pat antstolis 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė Patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir informacijos pateikimo Nr. S-19-179-34195, kuriuo sutuoktiniui pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (skolininko sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, piniginių lėšų ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 16-17). Byloje nėra duomenų, kad per nustatytą terminą skolininkas ar jo sutuoktinė būtų pateikė sutikimą dėl turto dalies nustatymo (CPK 178 straipsnis). Antstolis 2020 m. sausio 3 d. priėmė Patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-20-179-92, kuriuo pasiūlė išieškotojui VMI prie FM kreiptis į teismą dėl skolininko V. K. turto dalies, esančios sutuoktinės L. K. gaunamose pajamose bei banko sąskaitoje laikomose piniginėse lėšose, nustatymo (v. b. l. 24). Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).

9. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia, išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog skolininkui V. K. kartu su skolininke L. K. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį antstolis areštavo 2019 m. gruodžio 10 d. turto arešto aktu (v. b. l. 12-13). Skolininkas niekur nedirba (v. b. l. 28). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės L. K. nuosavybė, dalies nustatymo.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „Sevilex“ ir gauna darbo užmokestį (v. b. l. 29). Kaip minėta, antstolis 2019 m. gruodžio 10 d. Patvarkymu areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-19-179-34192 areštavo skolininko V. K. sutuoktinei L. K. priklausančias pinigines lėšas jos gaunamose pajamose. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skolininko V. K. sutuoktinės L. K. darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta tik antstolio areštuotam turtui (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis yra areštavęs skolininko ir jo sutuoktinės bendrą jungtinį turtą (v. b. l. 12-15), todėl skolininko dalis bendrame turte gali būti nustatoma CPK 667 straipsnio tvarka.

11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

12. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys V. K. ir L. K., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis) arba yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų V. K. ir L. K. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį bendro turto.

13. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

14. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu pareiškėjos prašymą nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. K. priklauso ½ L. K. gaunamų pajamų. Pažymėtina, kad iš skolininkui priklausančios sutuoktinės darbo užmokesčio dalies išieškoma vadovaujantis CPK 736 straipsnio taisyklėmis, t. y. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų (kai vykdomas vienas vykdomasis dokumentas); o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 335, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.