Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės G. Č. 2022 m. kovo 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kad D. B. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės G. Č. 2022 m. kovo 14 d. nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad ji nuo 2022 m. vasario 11 d. 00.19 val. iki 2022 m. vasario 11 d. 00.20 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui atsiuntė elektroninį laišką „Dėl galimo vaiko išnaudojimo“, kuriame informavo apie galimai neprižiūrimą, skriaudžiamą ir išnaudojamą J. T. mažametį vaiką“. Pranešimo tikrinimo metu nustatyta, kad J. T. vaikų neturi, kad ją ir D. B. sieja buvę nuomos santykiai, baigęsi šalių konfliktu, todėl D. B. pateikė Institucijai žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus. Šiuo nutarimu jai paskirta 30 Eur bauda.

2. D. B., nesutikdama su Institucijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą.

3. D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartį.

3.1. Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, kad nei vaiko teisių tarnybos specialistė, nei teismas negalėjo teigti, jog ji teikė melagingą informaciją, remiantis vien registrų centro duomenimis apie tai, jog J. T. neturi savo vaikų.

3.2. Apeliantė nurodo, kad J. T. neatskleidė vaiko teisių tarnybos specialistams, jog jos namuose lankėsi ir gyvena svetimas vaikas.

3.3. Apeliantė nurodo, jog J. T. dingsta naktimis arba prižiūri savo „profesijos“ kolegių vaikus. Pranešdama vaiko teisių tarnybai apie skriaudžiamą vaiką, elgėsi vadovaudamasi savo sąžine, kadangi yra susidūrusi su šios moteris žiaurumu ir nesąžiningumu.

4. Atsiliepimu į D. B. apeliacinį skundą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis byloje esančiais duomenimis: D. B. 2022 m. vasario 11 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame informavo apie galimai neprižiūrimą, skriaudžiamą ir išnaudojamą J. T. mažametį vaiką. Siekiant išsiaiškinti situaciją, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai susisiekė su J. T., kuri nurodė, kad vaikų neturi, sistemoje jokių duomenų apie jos šeimą nerasta.

4.2. 2022 m. vasario 25 d. apklausus D. B., ši nurodė, jog berniuką matė 2019 m. rugsėjo mėnesį. 2022 m. kovo 10 d. ji pateikė pranešimo papildymą, kad J. T. namuose gyvena vaikas, kad tai liudijo vaiko žaislai prie jos namų terasos, tačiau nei karto nematė vaiko lakstančio ir žaidžiančio.

4.3. Pranešimo tikrinimo metu nustatyta, kad J. T. vaikų neturi, kad ją ir D. B. sieja buvę nuomos santykiai, kurie baigėsi šalių konfliktu. Priimant nutarimą buvo vertinama tai, kad D. B. pranešimas pateiktas, nurodant aplinkybes ir įvykius, kurie galimai vyko 2019 m. – grįstas prielaidomis ir asmenine nuomone, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų. D. B. pranešimą pateikė tik 2022 m. vasario 11 d., manytina, kad tam turėjo įtakos besitęsiantys jos ir J. T. tarpusavio konfliktai.

4.4. Savo veiksmais D. B. sutrukdė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą, ji suvokdama pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, suteikė žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus.

D. B.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl D. B. kaltės grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. B. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. D. B. administracine tvarka buvo nubausta už tai, kad ji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikė žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus.

9. Melagingas pranešimas apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus yra baigtas, kai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bet kokia forma perduodama melaginga informacija, neatsižvelgiant į tai, ar buvo atliktas pranešimo tyrimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. 00.19 val. D. B. elektroniniu paštu Vaiko teisių apsaugos tarnybai atsiuntė laišką pavadinimu „Dėl galimo vaiko išnaudojimo“. Šios aplinkybės neginčija ir pati D. B.. Minėtame laiške, apeliantė nurodė, jog J. T. augina mažametį vaiką, kurio neprižiūri, skriaudžia bei išnaudoja. 2022 m. vasario 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neatliekamo situacijos vertinimo nustatyta, kad 2022 m. vasario 14 d. J. T. nurodė, jog vaikų neturi bei paaiškino, kad ją bei pranešėją sieja finansiniai santykiai, dėl ko pastaroji pateikė melagingą pranešimą. Patikrinus informaciją VĮ „Registrų centras“ informacinėje duomenų bazėje dėl vaikų, gimusių J. T., duomenų nerasta. Nors D. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog nei vaiko teisių tarnybos specialistė, nei teismas, negali teigti, jog buvo pateikta melaginga informacija, remiantis vien Registrų centro duomenimis apie tai, jog J. T. neturi savo vaikų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas D. B. skundą įvertino visus byloje esančius duomenis.

10. D. B. 2022 m. vasario 25 d. teikdama paaiškinimą nurodė, kad prie J. T. namo dalies terasos matydavo vaikiškus žaislus, du kartus matė vaiką su J. T., išlipusius iš automobilio, vaikas pasirodė baikštus, matytas berniukas buvo apie 7-8 metų, šviesių plaukų, su pačiu vaiku nebendravo. Apeliantė pateikdama vaiko teisių apsaugos tarnybai pranešimą apie išnaudojamą mažametį nurodė, jog J. T. vaikas yra galimai išnaudojamas, neprižiūrimas ir skriaudžiamas, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog nematė, jog J. T. būtų skriaudusi vaiką, negirdėjo, jog vaikas verktų. Į vaiko teisių apsaugos tarnybą nusprendė kreiptis pasitarusi su draugėmis. Nustatyta, kad tarp D. B. ir J. T. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tai patvirtino pati D. B. teikdama paaiškinimus apylinkės teismui. Taigi, D. B. pateikdama pranešimą Vaiko teisių apsaugos tarnybai apie galimai skriaudžiamą vaiką rėmėsi tik tuo, jog tarp jos ir J. T. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Apeliantė pripažino, jog nėra mačiusi, jog J. T. būtų skriaudusi vaiką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog D. B. nei Institucijai, nei teismui nenurodė jokios aplinkybės, kuri sukeltų bent menkiausią abejonę dėl galimo vaiko teisių pažeidimo J. T. namuose.

11. Asmenys turinys pagrįstos informacijos apie daromus vaiko teisių pažeidimus privalo nedelsiant apie tai informuoti policiją ar Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, tačiau pažymėtina, jog D. B. nurodė, jog galimai skriaudžiamą vaiką matė 2019 metais, tačiau vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pranešimą pateikė tik 2022 m. vasario 11 d., t. y. po įvykusių nesutarimų su J. T.. Be to, 2022 m. kovo 10 d. D. B. pateikdama pranešimo papildymą nurodė, kad J. T. namuose gyvena vaikas, tačiau tuo pačiu nurodė, jog nei karto nematė vaiko. Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad D. B. suvokė, jog Institucijai teikia žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus, o pateiktą informaciją grindė tik tarpusavio konfliktiškais santykiais.

12. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. B. padarė ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.