- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-23
- Bylos Nr.
- 2K-649/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- Ž. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžio.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu Ž. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu panaikintas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo Ž. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pakeistas ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė Ž. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Ž. B. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 3 d., 23 val., Druskininkų mieste, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 7, slapta pagrobė J. D. komercinei įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 207“, valst. Nr. (duomenys eskelbtini), ir taip J. D. komercinei įmonei (duomenys neskelbtini) padarė 10 000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. B. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendį.
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisė nepagrįstai. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodo, kad kasatoriaus kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, kai tuo tarpu nei nukentėjusysis, nei apklausti liudytojai neparodė, kad būtent kasatorius pagrobė automobilį, tuo tarpu Lietuvos policijos Kinologijos centro 2005 m. rugpjūčio 10 specialisto išvada Nr. 53, kuri yra vienintelis jo kaltės įrodymas, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyto įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo.
Kasatoriui nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į prokuroro prašymą ir atliko pakartotinį įrodymų tyrimą apklausdamas ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus atlikusius pareigūnus G. G., R. R., D. J. ir V. B., nors visi šie liudytojai kasatoriaus gynėjo prašymu jau buvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apklausiant minėtus liudytojus antrą kartą, jie jau žinojo, kokie klausimai jiems bus užduodami ir davė tikrovės neatitinkančius parodymus, be to, teismo posėdžio pirmininkas jiems uždavinėjo menamus klausimus.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priede Nr. 1 ir 2004 m. sausio 26 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole neužfiksuota, kad specialistai, kurie paėmė kvapų pėdsakus, naudojo pincetą bei pirštines, nors Lietuvos policijos mokymo centro vyresniojo komisaro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintose Žmogaus kvapų surinkimo ir konservavimo metodinių rekomendacijose ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-742 patvirtintų Žmogaus kvapo pavyzdžių foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodikoje nurodoma, kad kvapų pavyzdžiai paimami naudojant pincetą bei mūvint medicinines pirštines. Be to, kaip nurodyta minėtoje rekomendacijoje, objektai, nuo kurių nuimami kvapų pėdsakai, turi būti sunumeruojami ir nufotografuojami, tačiau šiuo atveju tai nebuvo atlikta. Taigi netinkamas kvapų paėmimas įtakojo neteisingus Lietuvos policijos kinologijos centro specialisto 2005 m. rugpjūčio 10 d. išvados rezultatus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje bei iš kasatoriaus paimti lyginamieji kvapų pavyzdžiai iš karto nebuvo išsiųsti saugoti ar tirti į Kriminalistinės odorologijos poskyrį tokiu būdu pažeidžiant minėtas rekomendacijas bei metodiką.
Kasatorius pažymi, kad jis Druskininkų miesto PK kvapų pavyzdžius davė savanoriškai, nes jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaręs, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvykio vietoje paimtą kvapų pavyzdį sukeitė su jo kvapo pavyzdžiu siekdami jį apkaltinti. Lieka neaišku, kam saugoti buvo perduoti paimti kvapų pavyzdžiai, kadangi specialistai D. J. ir V. B. nurodė, kad juos perdavė saugoti tyrėjui R. R., o pastarasis nurodė priešingai. 2003 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priede Nr. 1 ir 2004 m. sausio 26 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole tėra užfiksuota, kad paimti kvapų pavyzdžiai saugomi Druskininkų miesto PK, tačiau atskiras procesinis sprendimas dėl byloje esančių daiktinių įrodymų laikymo, saugojimo ar perdavimo priimtas nebuvo. Dėl šių priežasčių lieka neaišku, kokiam konkrečiam asmeniui buvo perduoti saugoti paimti kvapų pavyzdžiai ir ar jie buvo saugoti tinkamai. Dėl netinkamai paimtų ir saugotų kvapų pavyzdžių buvo gauta neteisinga Lietuvos policijos Kinologijos centro specialisto 2005 m. rugpjūčio 10 d. išvada, kad ant pagrobto automobilio vairuotojo sėdynės rastas kvapų pėdsakas priklauso kasatoriui. Tai, kad kasatorius nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2003 m. rugsėjo 3 d., buvo Lietuvoje, nepatvirtina jo kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nesant kitų neginčijamų įrodymų byloje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. B. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl Kinologijos centro specialisto išvados laikymo įrodymu byloje
Įrodymas, nulėmęs Ž. B. nuteisimą apeliacinės instancijos teisme, buvo Lietuvos policijos Kinologijos centro 2005 m. rugpjūčio 10 specialisto išvada Nr. 53.
BPK 20 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais laikomi tokie duomenys, kurie yra surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmas keliamų reikalavimų bei tinkamai juos užfiksuojant. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad paimant kvapų pavydžius nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, todėl Kinologijos centro 2005 m. rugpjūčio 10 specialisto išvados Nr. 53 nelaikė įrodymu byloje, dėl ko priėmė išteisinamąjį nuosprendį byloje.
Kasatorius sutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir teigia, kad paimant kvapų pėdsakus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o būtent, nenaudotos guminės pirštinės ir pincetas, kaip to reikalauja Lietuvos policijos mokymo centro vyresniojo komisaro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintų Žmogaus kvapų surinkimo ir konservavimo metodinių rekomendacijų (toliau - rekomendacijų) 3 dalis ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-742 patvirtintų Žmogaus kvapo pavyzdžių foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodikos (toliau – metodikos) 41.1 ir 41.3 punktai, todėl kvapai negali būti pripažinti įrodymu byloje.
Pirmosios instancijos teisme apklausti šį procesinį tyrimo veiksmą atlikę specialistai D. J. ir V. B. bei tyrėjas R. R. paaiškino, kad laikėsi rekomendacijoje bei metodikoje nustatytų reikalavimų ir kvapų pavyzdžius paėmė naudodami pincetus ir mūvėdami pirštines, o tai, kad apie tai neįrašė į protokolą yra techninė klaida. Tačiau apylinkės teismas nevertino šių parodymų. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi minėtų asmenų parodymais vertindamas specialisto išvadą, kurioje vienareikšmiai konstatuota, kad nuo vairuotojo sėdynės paimti kvapų pavydžiai ir Ž. B. lyginamojo kvapo pavyzdys sutampa. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kvapų pavyzdžiai buvo tinkamai paimti, o padaryti procesiniai pažeidimai fiksuojant procesinio tyrimo veiksmo atlikimą nelaikytini esminiais, kadangi jie neturėjo jokios įtakos tyrimo rezultatams, todėl priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo ir kitus pažeidimus. Kolegija laiko, kad nėra pagrindo išvadai, kad paimti kvapų pavyzdžiai buvo netinkamai saugoti iki jų perdavimo tirti Kriminalistinės odorologijos poskyriui. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. rugsėjo 4 d. paimti kvapų pėdsakai nuo automobilio vairuotojo sėdynės ir 2004 m. sausio 26 d. paimtas Ž. B. lyginamojo kvapo pavyzdys buvo perduoti Kriminalistinės odorologijos poskyriui 2004 m. kovo 25 d., t. y. tada, kai buvo surinkti visi odorologiniam tyrimui atlikti būtini kvapų pavyzdžiai. Pažymėtina, kad rekomendacijoje bei metodikoje nenustatytas konkretus terminas, per kurį užkonservuoti ir užantspauduoti kvapų pavyzdžiai turi būti perduoti saugoti ir tirti Kriminalistinės odorologijos poskyriui. Juo labiau, kad tinkamai užkonservuoti kvapai išsilaiko ir yra tinkami identifikacijai neribotą laiką. Iki tol kvapų pavyzdžiai, kaip to reikalauja BPK 92 straipsnio 3 dalis, buvo saugomi Druskininkų miesto PK pas tyrėją R. R. kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Be to, kaip matyti iš Lietuvos policijos kinologijos centro 2005 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados ir 2007 m. sausio 17 d. rašto bei jo priedų, kvapų pėdsakai buvo gauti tinkamai užkonservuoti ir užantspauduoti, ką patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė J. A. bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė A. V. Esant šioms aplinkybėms, odorologinis objektų tyrimas buvo atliekamas su tinkamai paimtais, saugotais bei pateiktais kvapų pavyzdžiais, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo 2005 m. rugpjūčio 10 specialisto išvados Nr. 53 nelaikyti įrodymu ir jis pagrįstai ja rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo Ž. B. kasacinį skundą atmesti.