- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- e2-333-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02233-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“
- Atsakovas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6382-340/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ ieškinį atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl atsakovo vykdomo viešojo pirkimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Svirka“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad skelbimo apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygų, įskaitant jų paaiškinimus ir patikslinimus, nepaskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, yra neteisėtas; įpareigoti atsakovą apie Pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ten pat patalpinant Pirkimo sąlygas, įskaitant jų paaiškinimus ir patikslinimus, bei nustatant protingą terminą pasiūlymams pateikti; panaikinti Pirkimo sąlygų 14 punktą ir Pirkimo sąlygų 4 priedo sutarties projekto 59 ir 60 punktus, nustatančius, kad „paslaugų teikimo sutarties terminas - 7 metai. Šis terminas gali būti pratęstas 3 metams. Bendras sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 10 metų“; panaikinti Pirkimo sąlygų 15.11 punkto kvalifikacinio reikalavimo šias dalis: „vežėjas turi sutarčiai vykdyti <...> ne mažiau kaip 5 transporto priemones rezervui“ ir <...> transporto priemonių amžius iki 15 metų“; panaikinti Pirkimo sąlygų 61 punktą ir pasiūlymo pateikimo formą ir įpareigoti atsakovą patikslinti Pirkimo sąlygų 61 punktą ir pasiūlymo pateikimo formą – nustatyti aiškią tvarką, kokiu būdu tiekėjai turi apskaičiuoti pasiūlymo kainą ir kokiu būdu pasiūlymo formoje turi būti nurodyti trys tarifai maršrutams; panaikinti Pirkimo sąlygų 2 priedo techninės specifikacijos 2 punkto pastabų b) papunktį, kuriame nustatyta, kad paslaugų mažėjimas yra galimas iki 30 proc.; panaikinti atsakovo 2015-10-23 rašto Nr. (4.11)2S-269 4 punktu pateiktą netikslų Pirkimo sąlygų 55.3 punkto paaiškinimą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą sustabdyti vykdomo konkurso „Vežėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje“ procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Be to, pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra efektyvus ir proporcingas, nes objektyvios skubos sudaryti Pirkimo sutartį nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas. Nors pirmos instancijos teismas ir sutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovui, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirkimo objektas (Vežėjo parinkimas viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje) yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovui ir visam Švenčionių rajonui, todėl sprendė, kad šio svarbaus projekto sustabdymas didesnes neigiamas pasekmes sąlygotų būtent atsakovui, o ieškovas galimai jam kilsiančias neigiamas finansines pasekmes galės pašalinti kitais įstatyme numatytais teisių gynimo būdais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Svirka“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo ir neįvertino būtinybės užtikrinti viešąjį interesą dėl skaidrių viešojo konkurso procedūrų užtikrinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą dėl pirkimo objekto įsigijimo ir savalaikio paslaugų teikimo, kadangi neįvertino esminio ieškovo pateikto įrodymo – 2013-06-01 Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties Nr. J-198. Pasak ieškovo, ši sutartis patvirtina, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones keleivių vežimo paslaugos bus nenutrūkstamai vykdomos Sutarties pagrindu. Sutarties 16 punktas nustato, kad Sutartis galioja net iki 2018-06-10. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nėra jokios skubos vykdyti procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį, nes viešasis interesas dėl asmenų vežimo autobusais vietiniais ir priemiestiniais maršrutais yra ir bus užtikrintas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Pirmos instancijos teismo nutartis pažeidžia ieškovo teisę į teisingumą, kadangi ieškinio tenkinimo atveju ženkliai sumažina galimybes grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Taigi dėl pirkimo sustabdymo kilsiančios pasekmės savo esme būtų ženkliai mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nesustabdžius.
2. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio argumentus dėl atsakovo atliktų pažeidimų svarbos. Vadovaujantis ieškinyje nurodytu teisinių reglamentavimu ir cituojama kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ir egzistuoja tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovu palankus teismo sprendimas, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2015 m. birželio 30 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2S-7/2015, kuriuo įpareigojo Švenčionių rajono savivaldybę panaikinti 2013 m birželio 7 d. keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198, sudarytą su esamu vežėju UAB „Svirka“ ir organizuoti naujo vežėjo parinkimą per tarybos nustatytus terminus, t.y. per 6 mėnesius nuo 2015 m. birželio 30 d. Vežėjo parinkimą viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje Švenčionių rajono savivaldybės administracija vykdo vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007), atitinkamai vežėjo parinkimui taikytinas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalis, pagal kurią savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintas Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašas. 2015-08-22 Švenčionių rajono savivaldybės administracija paskelbė išankstinį skelbimą Europos Sąjungos oficialiame leidinyje laikantis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Švenčionių rajono savivaldybės administracija nevykdo viešojo pirkimo, o vykdo vežėjo parinkimą viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti, todėl keleivių vežimo organizavimui Viešojo pirkimo įstatymo nuostatos nėra aktualios. Pasak atsakovo, Švenčionių rajono savivaldybės administracija atliko visus pagal teisės aktus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos konkurso nepaskelbimo CVP IS neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemonės yra pagrįsta ir teisėta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kilus ginčui dėl pirkimo procedūrų teisėtumo, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą sustabdyti vykdomo konkurso „Vežėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje“ procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Pirmos instancijos teismas tokį ieškovo prašymą atmetė, nurodydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atvejų sąlygotų atsakovui didesnę žalą nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tarpusavyje konkuruoja viešasis interesas, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi teisėtai, atsakovo interesas – sudaryti pirkimo sutartį, o taip pat apelianto ekonominis interesas, todėl atskirojo skundo tinkamam išnagrinėjimui būtina nuspręsti, kurioms vertybėms teiktinas prioritetas: siekiui užtikrinti ir apsaugoti apeliantui, kaip viešojo konkurso dalyvio, ekonominį interesą viešajame pirkime, ar viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė pastarajam. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamos bylos atveju neturi pagrindo nesutikti.
Sprendimas atsisakyti taikyti apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t.y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Nėra ginčo, kad keleivių vežimo paslaugų teikimas yra susijęs su viešuoju interesu. Nors apeliantas ir tvirtina, kad 2013-06-01 Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartis Nr. J-198 (toliau – Sutartis) patvirtina, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones keleivių vežimo paslaugos ir toliau bus teikiamos minėtos Sutarties pagrindu, kadangi Sutarties 16 punkte yra įtvirtinta, jog Sutartis galioja net iki 2018-06-10, tačiau atsakovas šį ieškovo argumentą paneigė į bylą pateikdamas 2015 m. birželio 30 d. Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-7/2015, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas minėtą Sutartį panaikinti ir organizuoti naujo vežėjo parinkimą per 6 mėnesius nuo 2015-06-30. Be to, į bylą buvo pateiktas ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015-07-23 sprendimas Nr. T-131, kuris patvirtina, kad 2013-06-01 Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartis Nr. J-198 buvo panaikinta, kas suponuoja poreikį vykdyti procedūras ir operatyviai sudaryti sutartį su vežėju, kad sklandžiai būtų vykdomos keleivių vežimo paslaugos.
Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės siekia apginti tik savo turtinius interesus, teigdamas, jog nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų bus pažeista jo teisė į teisingumą, kadangi ieškinio tenkinimo atveju bus ženkliai sumažintos galimybės grįžti į prieš pažeidimą buvusią stadiją. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad jei atsakovas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sudarytų sutartį su Pirkimą laimėjusiu tiekėju, o ieškovo ieškinys būtų pripažintas pagrįstu, tai sutartis būtų pripažinta negaliojančia, Pirkimas būtų skelbiamas iš naujo, todėl ieškovas savo teises galėtų įgyvendinti teikdamas pasiūlymą iš naujo skelbiamame konkurse. Be to, pažymėtina, kad ieškovas ieškinio tenkinimo atveju savo subjektines teises galėtų apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos jis patirtų (CPK 5 str., VPĮ 96 str.). Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad atsakovas nesant teisme išspręstam ginčui tarp šalių sudaręs su Pirkimą laimėjusiu tiekėju sutartį, prisiimtų visą galimą jos pripažinimo negaliojančia riziką ir neigiamas pasekmes.
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo atliktais pažeidimais, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako, pažymėdamas, kad šių argumentų pagrįstumo klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus ieškiniu pareikštų reikalavimų vertinimas. Ar ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus.
Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata galios ir pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, ieškovas galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos
Teismo posėdžio dieną teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai, kuriuos prašoma prijungti prie bylos. Apeliantas teismui pateikė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016-01-05 rašto kopiją Nr. (4.7)2S-3, kuriuo perkančioji organizacija informavo ieškovą apie konkurso laimėtoją, ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2015-11-25 rašto Nr. (4.7)2S-309 kopiją, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie kitų vežėjų pateiktus pasiūlymus.
Ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, o atskirojo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto pateikti rašytiniai įrodymai neturi esminės svarbos sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors apeliantas ir tvirtina, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016-01-05 raštas patvirtina, kad keleivių vežimo paslaugos yra teikiamos ir 2016 metais, tačiau teismas, įvertinęs vien minėto rašto turinį, tokiai išvadai pagrindo neįžvelgia. O atsakovo 2015-11-25 rašte nurodytos kitų tiekėjų pasiūlymų kainos taip pat, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, negali būti vertinamos, kaip klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui reikšmingos aplinkybės. Esant nurodytoms aplinkybės, rašytinius įrodymus priimti atsisakytina.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovo UAB „Svirka“ rašytinius paaiškinimus grąžinti juos pateikusiam asmeniui.