Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiam F. M., jo atstovui advokatui Dariui Karveliui, vertėjaujant Anai Grečišnikovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

F. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023-05-11 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) d. pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyr. patrulis 2023-04-21 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog F. M. 2023-04-21, 2.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio padangos neatitinka nustatytų reikalavimų (dygliuotos) nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 229 p. bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 str. 2 d. numatytą nusižengimą. Protokole įrašytu administraciniu nurodymu F. M. siūloma iki 2023-05-06 sumokėti 25 Eur baudą. F. M. administraciniu nurodymu paskirtą 25 Eur baudą sumokėjo (b. l. 34–35).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialistas 2023-04-23 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, F. M. 2023-04-23, 00.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad transporto priemonė tvarkinga ir vairavo neatitinkančią nustatytų techninių reikalavimų, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, automobilį, kurio priekinio kairiojo rato ir priekinio dešiniojo rato padangos buvo dygliuotos, todėl privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dokumento galiojimas naikintinas pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022-07-28 įsakymu Nr. 2BE-189 patvirtinto „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo“ 3.12 punktą, transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 14, 223, 226, 229 p. bei padarė ANK 424 str. 3 d., 415 str. 2 d., 415 str. 2 d. numatytus nusižengimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Administracinių nusižengimų skyrius) vyr. tyrėja 2023-05-11 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo F. M. pripažintas kaltu pažeidęs KET 14, 223, 226, 229 p. ir padaręs ANK 424 str. 3 d., 415 str. 2 d., 415 str. 2 d. numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams.

F. M. teismui pateiktame skunde prašo Nutarimo dalį, kuria taikyta administracinio poveikio priemonė, pakeisti, panaikinant taikytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams. Pagrįsdamas savo reikalavimą paaiškino, kad pagal bylos aplinkybes, 2023-04-23 jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, turėjo vairuotojo pažymėjimą, kurį pateikė policijos pareigūnams, todėl Administracinių nusižengimų skyriaus pareigūnė neturėjo pagrindo taikyti ANK 424 str. 3 ir 7 d. nuostatas ir atimti iš jo teisę vairuoti transporto priemones 7 mėnesiams. Nurodė, kad skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija nesilaikė ANK nuostatų, nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, taip pat netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į bendruosius teisės principus. Skundas taip pat grindžiamas teisės normų aiškinimu.

Administracinių nusižengimų skyrius teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 str. 9 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d. tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Kirgizijos Respublika yra prie 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos (Lietuvoje įsigaliojo 1992-11-20) (toliau – ir Konvencija) prisijungusios šalys. Konvencijos 41 str. reguliuoja sąlygas, susijusiais su vairuotojų turimais vairuotojų pažymėjimais. Šio str. 1 punkto a) papunktyje nustatytą, kad kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Pagal Konvencijos 41 str. 2 dalį susitarančios šalys pripažįsta, kad a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuotųjų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams.

1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas. Taisyklių 2.4 p. apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji viela, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Taigi, iš SEAKĮ 13 str. 9 d., 22 str. 3 d., Taisyklių 2.4 punkto seka, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti transporto priemones tik tuo atveju, jei vairuotojo pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena mažiau nei 185 dienas. Ši išvada neprieštarauja ir Vienos Kelių eismo 1968 metų konvencijos (tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Kirgizijos Respublika yra Konvenciją pasirašiusios šalys) 41 str. 7 d. a ir b punktams.

Institucijos nuomonė, norint traktuoti jog asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, būtina nustatyti patį gyvenimo faktą 185 dienas ir daugiau bei asmeninių ir darbo ryšių vietą. Iš gyventojų registro esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas išduotas 2021-05-19 galioja iki 2023-05-19, šiuo metu išduotas naujas leidimas, kuris galioja nuo 2023-06-05 iki 2025-05-18. Pareiškėjas nuo 2021-07-28 iki 2023-05-19 gyvenamą vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Sodros duomenų bazės išrašuose matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio vykdė individualią veiklą, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu esanti darbovietė), Lietuvos Respublikos sienos kirtimų registre duomenų apie sienos kirtimą nėra. Šie visi duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nes šalyje jį sieja darbo ryšiai, ilgas laikotarpis, pragyventas Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu F. M. atstovas skundo reikalavimus palaikė pačiame skunde nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad iš pateikto atsiliepimo į skundą galima suprasti, kad F. M. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Į bylą yra pateiktas Kirgizijos valstybės vairuotojo pažymėjimas, ši šalis yra nuo 1968 m. kelių eismo narė, todėl jos išduoti vairuotojo pažymėjimai yra laikytini tarptautiniais. Administracinių nusižengimų skyrius savo atsiliepime pateikia tarptautinių konvencijų, Saugaus eismo keliais įstatymo, Vyriausybės patvirtintu Motorinių transporto priemonių išdavimo taisyklių išaiškinimus ir prieina išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, todėl jam taikoma SEAKĮ 13 str. 9 d. nuostatos dėlto, kad tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju vairuotojo pažymėjimas galioja 6 mėnesius. Nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindai yra įtvirtinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 104 str. nuostatos. Nurodė, jog F. M. yra užsienietis, jis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau dokumento, patvirtinančio Lietuvos Respublikos pilietybę, arba suteikiančio teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jis neturi, todėl jis nėra laikytinas nuolatiniu šalies gyventoju. Jam turėtų būti taikomos Saugaus eismo įstatymo 13 str. 9 d. nuostatos, susijusios su ne nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais. Taigi F. M. turimas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, todėl institucija neturėjo pagrindo taikyti ANK 424 str. 3 d. ir 7 d. nuostatų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas F. M. paaiškino, kad atvyko į Lietuvą įsidarbinti, nuo 2019 metų jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Jis dirba krovininių automobilių tarptautinių reisų vairuotoju. Gruodžio mėnesį pradėjo tvarkytis dokumentus ir norėjo pakeisti darbdavį, tačiau jo dokumentai „užstrigo“. Vėliau pridavė dokumentus siekdamas pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Per 6 mėnesių laikotarpį jis buvo Vilniuje, nes negalėjo dirbti. Tuo metu norėjo kažkiek užsidirbti ir išsinuomojo automobilį. Nurodė, kad kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jie jam paaiškino, kad jam leidžiama vairuoti transporto priemones Lietuvoje tik 6 mėnesius. Jis jiems paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir ilgai nebūna Lietuvoje. Teigė, kad jis dirba 3–4 mėnesius užsienyje, o tuomet grįžta į Lietuvą 2–3 savaitėms pailsėti. Dirba Europoje. Prašė sušvelninti nuobaudą, kadangi priešingu atveju jis bus atleistas iš darbo ir viską praras, jo darbas glaudžiai susietas su vairuotojo pažymėjimu.

Skundas tenkintinas.

ANK 424 str. 3 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. Minėto str. 7 d. nustatyta, kad už šio str. 3 ar 4 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog F. M. 2023-04-23, 00.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir paties F. M. teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Nutarime konstatuota aplinkybe, jog transporto priemonę jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, už ką jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta 375 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesių terminui.

Nustatyta, kad F. M. 2019-07-30 buvo išduotas Kirgizijos vairuotojo pažymėjimas, kuris galioja iki 2029-07-30.

SEAKĮ 13 str. 9 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Teismas nesutinka su Administracinio nusižengimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodytais motyvais, kad F. M. administracinio nusižengimo padarymo metu Taisyklių 2.4 p. prasme buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, t. y. šalies teritorijoje gyveno daugiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl Kirgizijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nusižengimo padarymo metu negaliojo ir nesuteikė teisės vairuoti transporto priemones.

Remiantis teismo posėdžio metu F. M. teiktais parodymais, laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduota 2019 metais, tačiau atsižvelgiant į jo darbo specifiką – tolimųjų reisų vairuotojas, po 3–4 mėnesius jis praleisdavo komandiruotėse, o grįžęs iš komandiruotės turėdavo 2–3 savaičių poilsį, po ko vėl išvykdavo į 3–4 mėnesių komandiruotę. Taip pat F. M. nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėn. pradėjo tvarkytis dokumentus ir nusprendė pakeisti darbdavį, tuomet reikėjo pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, todėl užsibuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neišvyko į komandiruotę. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigtos jokiais administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais.

Čia pažymėtina, kad užsieniečiams, nesantiems Europos Sąjungos valstybės narės piliečiais, leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo bei keitimo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 53 str. nuostatose. F. M. įstatymo nustatyta tvarka nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturėjo, todėl nelaikytinas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9 d. nurodytu nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.

Pažymėtina ir tai, kad Taisyklės reglamentuoja ne užsienyje išduotų vairuotojų pažymėjimų pripažinimo tinkamais bei suteikiančiais teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje pagrindus bei sąlygas (tai, kaip minėta, reglamentuoja SEAKĮ 13 str. 9 d.), o vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką (Taisyklių 1 p.). Vadovaujantis Taisyklių 9.3 p. nuostatomis, pareiškėjas, siekiantis gauti vairuotojo pažymėjimą, be kita ko, privalo patvirtinti, kad Lietuvos Respublika yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Pagal Taisyklių 9.3.1 p., nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje laikytina tuo atveju, jei asmuo čia gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo arba tik dėl asmeninių ryšių ir nebuvo išvykęs gyventi į užsienį.

Aptartos Taisyklių nuostatos aiškintinos kaip suteikiančios teisę asmeniui, kuris nors ir neturi nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje pagal vieną iš Taisyklių 9.3 p. apibrėžtų kriterijų, įgyti vairuotojo pažymėjimą.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei aptartas Taisyklių nuostatas, terminas, nuo kurio galėtų būti pradėtas skaičiuoti F. M. išbūtas laikas Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu jis siektų įgyti vairuotojo pažymėjimą, prasidėtų nuo kalendorinių metų pradžios, t. y. nuo 2023-01-01.Todėl akivaizdu, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2023-04-23, F. M. Lietuvos Respublikos teritorijoje einamaisiais kalendoriniais, t. y. 2023 metais, buvo pragyvenęs 113 dienų. Taigi, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu F. M. neatitiko Taisyklių 9.3.1 p. numatytos sąlygos, todėl jam Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas net negalėjo būti išduotas.

Tiek Lietuvos Respublika, tiek Kirgizija yra prisijungusios prie 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo, todėl laikytina, kad F. M. Kirgizijos išduotas vairuotojo pažymėjimas atitinka minėtos konvencijos reikalavimus ir galioja Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis SEAKĮ 13 str. 9 d. nuostatomis F. M. administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl jo veikoje nėra ANK 424 str. 3 d. objektyviosios pusės požymių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad F. M. skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, Nutarimo dalis dėl F. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 3 d. naikintina ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Iš Nutarimo matyti, kad F. M. pagal ANK 415 str. 2 d. (2 nusižengimai) paskirtos administracinė nuobaudos – vienodo dydžio, t. y. po 75 Eur, baudos.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., F. M. už ANK 415 str. 2 d., 415 str. 2 d. įvykdytus nusižengimus skirtina galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

Vadovaudamasis ANK 38 str. 2 d., 642 str. 1 d. 2 p., 6 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

F. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023-05-11 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria F. M., gim. (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams, ir šioje dalyje F. M. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

F. M. už Administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d., 415 str. 2 d. nusižengimų padarymą paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą.

Likusioje dalyje Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023-05-11 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.