Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. C. ir jos atstovo bei nuteistosios O.G. ir jos gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo O.G. pripažinta kalta ir nuteista :

- pagal BK 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 303 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

O.G. pagal BK 246 str. ir 294 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O.G. nuteista už tai, kad organizavo tyčinį A.C. nužudymą iš savanaudiškų paskatų, suklastojo oficialius dokumentus, padarydama nukentėjusiajam didelę žalą, pagrobė svarbius finansinius bei asmeninius nukentėjusiojo dokumentus: mokestinius pavedimus ir kitus svarbius finansinius ofšorinės firmos "Agris Discount House, Inc" ir AB „Maks-Holding", kurių atstovu buvo A. C., dokumentus, taip pat testinę lentelę ir kitus svarbius asmeninius A. C. „Rietumu" banko dokumentus, o būtent:

ji, būdama UAB "Stilana" vykdančiąja direktore ir AB „Maks-Holding" generalinio direktoriaus pavaduotoja, susiginčijusi su UAB "Stilana" direktoriumi ir AB „Maks-Holding" generaliniu direktoriumi A. C. dėl pinigų paskirstymo bendroje komercinėje veikloje, žinodama apie tai, kad piniginės lėšos yra valiutinėje A. C. ir jo ofšorinės firmos ,,Agris Discount House, Inc“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), atidarytoje ir užregistruotoje „Rietumu" banke Rygoje, Latvijos Respublikoje, iš savanaudiškų paskatų, turėdama tikslą pagrobti pinigus ir svarbius tų firmų finansinius dokumentus, siekdama juos užvaldyti, organizavo tyčinį A. C. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o A. K. jį iš savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė.

ji, iš anksto susitarusi ir veikdama grupėje su A. K., parengė bendrą planą, pagal kurį 1999 m. birželio 8 d. „Rietumu" banke Rygoje, Latvijos Respublikoje, A. K. atidarė savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), užkodavo tą sąskaitą, pasirašydamas "Avtomat", 1999 m. liepos 26 ir 27 d.d. O.G. suklastojo ir vėliau panaudojo suklastotus oficialius dokumentus - mokestinius dokumentus Nr.152 ir Nr.154, dėl 95 710 ir 149 900 JAV dolerių (382 840 Lt ir 599 600 Lt) iš firmos „Agris Discount House, Inc" sąskaitos (duomenys neskelbtini) „Rietumu" banke nuėmimo ir šių pinigų pervedimo į asmeninę A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 1999 m. liepos 29 d. 15 val. 26 min. UAB „Stilana" kontoroje, (duomenys neskelbtini), sulaukusi kol iš kontoros išėjo visi UAB „Stilana" darbuotojai ir direktorius A.C. liko vienas, išsikvietė A. K. , kuris dalyvaujant O.G., dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą pasisavinti svarbius „Agris Discount House, Inc" banko dokumentus, 245 610 JAV dolerių (982 440 Lt), esančių tos firmos sąskaitoje, bei grynus pinigus, 1999 m. liepos 27 d. gautus A.C. „Rietumu" banko filiale Daugpilyje, Latvijos Respublikoje, taip pat turint bendrą tikslą su A. K. tyčia nužudyti A.C., A.K., suteikiant nukentėjusiajam ypatingas kančias ir dilde tyčia suduodant A.C. 12 smūgių į galvą (kairės akies, kaktos, smilkinių, apatinio žandikaulio sritis), pažeidžiant viršutinį ir apatinį kairės akies vokus, kaukolės skliauto minkštuosius dangalų audinius, veido, stambiąsias apatinio žandikaulio ir liežuvio šaknies kraujagysles, 10 smūgių į kaklą, pažeidžiant stambiąsias kraujagysles, nervus, trachėją, liežuvį, 13 smūgių į krūtinę, pažeidžiant širdį, plaučius, minkštuosius dengiamuosius audinius, 12 smūgių į pilvą, pažeidžiant kepenis, poodinį riebalinį ląstelyną, kepenų kraujagysles, dėl ko išsivystė vidinis ir išorinis kraujavimai, 3 smūgius į priekinį kairės ir dešinės šlaunies paviršių, po 1 smūgį į juosmens sritį iš dešinės ir iš kairės, 1 smūgį į dešinę blauzdą, pažeidžiant minkštuosius dengiamuosius audinius, iš viso padarydamas 53 prasiskverbiančias durtines-pjautines žaizdas, taip pat 8 kraujosruvas, 32 nubrozdinimus galvoje, kūne ir galūnėse, dėl ko A. C. mirė nuo ūmios mažakraujystės, kurią iššaukė vidinis ir išorinis kraujavimas, pažeidus stambiąsias kaklo arterijas ir venas, širdies, plaučių, kepenų, galvos kraujagyslių audinius. Po to pagrobė A. C. asmeninius bei svarbius finansinius dokumentus: mokestinius pavedimus, ofšorinės firmos „Agris Discount House, Inc" finansinius dokumentus, testines lenteles, „Rietumu" banko dokumentus apie sąskaitos (duomenys neskelbtini) atidarymą, padarydama nukentėjusiajam didelę žalą.

Ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 1999 m. liepos 26 d. parinkusi testinį raktą Nr.T-8102 mokestiniam pavedimui Nr.152, dėl 95 710 JAV dolerių (382 840 Lt), bei parinkusi 1999 m. liepos 27 d. testinį raktą Nr.T-8520 mokestiniam pavedimui Nr.154, dėl 149 900 JAV dolerių (599 600 Lt) pervedimo iš firmos „Agris Discount House, Inc" sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Rietumu" banke Daugpilyje, Latvijos Respublikoje, panaudodama suklastotus mokestinius pavedimus, tą pačią dieną 15 val. 57 min. ir 16 val. 06 min. šiuos mokestinius pavedimus faksu išsiuntė į minėtą „Rietumu" banką, taip pasisavinant 245 610 JAV dolerių (982 440 Lt) bei iš UAB „Stilana" kontoros pagrobė 4900 JAV dolerių (19 600 Lt), bei paslėpė asmeninius ir svarbius finansinius nukentėjusiojo dokumentus: mokestinius pavedimus, finansinius ofšorinės firmos „Agris Discount House, Inc" ir AB „Maks-Holding" dokumentus, testinę lentelę, „Rietumu" banko dokumentus apie sąskaitos(duomenys neskelbtini) atidarymą, tokiu būdu tyčia dėl savanaudiškų paskatų organizavo A. C. nužudymą.

1999 m. rugpjūčio 16 d. parinkusi testinį rakta Nr.T-3774, suklastojo, o vėliau panaudojo suklastotą mokestinį pavedimą Nr.2, iš UAB “Infortechnika", esančios Visagine, Parko g. 4, iš sąskaitos „Korsar" pervedė į Lietuvos Respublikos banką „Snoras" 8650 JAV dolerių (34 000,24 Lt) L. P. naudai.

1999 m. rugpjūčio 19 d. parinkusi testinį raktą Nr.T-3839, suklastojo, o vėliau panaudojo suklastotą mokestinį pavedimą Nr.3, iš UAB „Infortechnika“, esančios Visagine, Parko g. 4, iš sąskaitos ,,Korsar" pervedė 7600 JAV dolerių (30 000,40 Lt) į banką „Snoras" J.D. naudai.

1999 m. rugsėjo 24 d. parinkusi testinį raktą Nr.T-3852, suklastojo, o vėliau panaudojo sukalstotą mokestinį pavedimą Nr.4, iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 101200 JAV dolerių (404 000,80 Lt) iš Vilniaus centrinio pašto į sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Privat" banko Dnepropetrovsko m., Ukrainos Respublikoje.

Nukentėjusioji G. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajai O.G. griežtesnę bausmę. Nurodo, kad nuteistoji nusikaltimą įvykdė tikslu užgrobti apeliantės sūnaus pinigus. Teigia, kad nuteistoji nusikaltimą planavo ilgą laiką, kruopščiai ir rūpestingai, sugalvodama įvairias priežastis pateisinti savo veiksmams, surasdama bendrininką, skaitydama įvairią literatūrą, iš anksto žinodama, kad jai už šį nusikaltimą bus paskirta švelni bausmė. Nurodo, kad nuteistoji po nužudymo šaltakraujiškai surinko pinigus, dokumentus, drabužius, su drauge gėrė kavą, o apeliantei liepė eiti atrakinti ofisą, kur gulėjo nužudytas jos sūnus. Teigia, kad nuteistajai O.G. negali būti jokio pasigailėjimo, nes ji ir anksčiau įvairiais būdais bandė nunuodyti jos sūnų. Nuteistoji pabėgo iš Lietuvos ir slapstėsi tris su puse metų, darydama naujus nusikaltimus ir tikėdamasi, kad po kiek laiko nusikaltimas bus užmirštas. Už pabėgimą ir neteisėtą sienos perėjimą jai nepaskirta jokia bausmė. Nurodo, kad O.G. per slapstymosi laikotarpį ne kartą buvo grįžusi į Lietuvą, tik jos nepavykdavo sulaikyti. Tačiau kai buvo sulaikyta, ji pateikė naują versiją, neva, kad ji pati savanoriškai sugrįžo į Lietuvą pasiduoti teisėsaugos institucijų darbuotojams. Todėl mano, kad tokio charakterio asmenys, kaip nuteistoji O.G., niekada savu noru nepasiduoda. Nuteistajai turi būti paskirta griežtesnė bausmė, nei jos bendrininkui A. K. , nes jei nebūtų nusikaltimo organizatorės, nebūtų ir nusikaltimo vykdytojo ir jos sūnus nebūtų nužudytas.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas I.Romaškevičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendį dalyje, kurioje O.G. nepripažinta kalta padariusi BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytą veiką (tyčinį nužudymą itin žiauriai) bei dalyje dėl bausmės paskyrimo. Teismas, spręsdamas dėl O.G. nužudymo kvalifikavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę.

Teismas nurodė, kad nors O.G.veiksmai vertintini neatsiejamai nuo A.K. veiksmų, tačiau jos veiksmų kvalifikacija dėl A. C. nužudymo, vertinama individualiai. Nors teismas nenustatė, kad O.G. organizavo A. C. nužudymą itin žiauriai, bet gynėjas mano, kad teismas netinkamai įvertino nusikaltimo organizatoriaus atsakomybės priklausymą nuo vykdytojo veiksmų kvalifikavimo. Netiksliai įvertino tyčios rūšies reikšmę kvalifikuojant nusikaltimo organizatoriaus veiksmus ir nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Nurodo, jog BK 26 str. l d. numatyta, kad bendrininkai atsako už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad organizatorius atsako pagal kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Tokiu būdu, nusikalstamos veikos organizatoriaus atsakomybės ribas iš esmės apibrėžia vykdytojas, jei jis veikia neišeidamas už bendrininkų sutarimo ribų. Organizatorius negali būti patrauktas atsakomybėn už bendrininkų sutartą, bet nusikaltimą kvalifikuojančiu būdu atliktą veiką tik tuo atveju, jei veikos padarymo būdas buvo vykdytojo ekscesas. Atstovas pažymi, kad konkretaus bendrininko (ne vykdytojo) tyčia nusikaltimo padarymo būdo atžvilgiu neturi būti nei tiesioginė, nei aiškiai apibrėžta. Todėl svarbu nustatyti, jog bendrininkai nebuvo susitarę veikti kokiu nors konkrečiu būdu, t.y. jų nusikalstamam sumanymui realizuoti visi būdai buvo priimtini. O.G. ir A. K. sutartas A. C. nužudymo padarymo būdas - itin žiauriai, negali būti laikomas vykdytojo ekscesu. Tokią išvadą patvirtina teismo nustatytas savanaudiškas nusikaltimo tikslas - pasisavinti nukentėjusiojo turtą. Bendrininkai žinojo, kad A. C. pinigai yra jo bei jo ofšorinės įmonės sąskaitose banke, jų valdymas buvo prieinamas tik nukentėjusiajam. Todėl tikslui - užvaldyti pinigus, pasiekti nepakako tik nužudyti A. C. , privalu buvo iš jo išgauti informaciją apie sąskaitų valdymą. Dėl to aukštąjį išsilavinimą turinti O.G. negalėjo nenumanyti, kad sumanymui realizuoti reikalinga panaudoti tokį veikimo būdą, kad nukentėjusysis atskleistų jam žinomą informaciją apie sąskaitas. Atstovas teigia, kad tokio pobūdžio informaciją nukentėjusysis geranoriškai atskleisti negali. Todėl mano, kad O.Gordeičiuk ne tik numanė, kad A. C. nužudyti gali būti panaudotas kankinantis ar itin skausmingas būdas, bet ir dėl to tarėsi su A. K. Šią išvadą patvirtina ir liudytojų parodymais nustatytas O.Gordeičiuk elgesys nužudymo metu ir tuojau po jo : O.Gordeičiuk buvo nusikaltimo vietoje, tuojau po nusikaltimo elgėsi ramiai, nuvyko ir atvežė A.K. švarių rūbų ir paslėpė nusikaltimo įrankį.

Tačiau, net ir laikant, kad tiesioginio nurodymo veikti itin žiauriai O.G. nėra davusi, bendrininkų susitarimas toki būdą neabejotinai apėmė. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo "Dėl teismų praktikos nužudymų bylose" 10 p. numatyta, kad tyčinis nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas itin žiauriai nepriklausomai nuo tyčios formos, t.y. nužudymas itin žiauriai gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Todėl bendrininkų sutarto nužudymo atlikimas itin žiauriai, įvertinus aptartąjį nusikaltimo tikslą, laikytinas užtraukiančiu atsakomybę už tokią veiką ir vykdytojui, ir organizatoriui. Todėl O.G. turi būti patraukta atsakomybėn ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Nukentėjusiosios atstovas skunde teigia, kad teismas O.G. paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Teismas nurodė, kad O.G. asmenybę kompromituojančių duomenų byloje nėra, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O.G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad ji išlaiko nedarbingą motiną ir nepilnametį sūnų, taip pat ir tai, kad nors O.G. buvo pasislėpusi nuo teisėsaugos organų, jai buvo paskelbta paieška, tačiau ji savanoriškai atvyko į Lietuvos Respubliką. Gynėjas mano, kad teismas, skirdamas tokią švelnią bausmę, nesivadovavo teisingumo principu, BK 54 str. 2 d. ir 39 str., bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime išdėstytomis nuostatomis.

Atstovas mano, kad teismas nepakankamai įvertino byloje esančius duomenis apie O.G. asmenybę, jos, kaip bendrininkės, vaidmenį nusikaltime ir be pagrindo kai kurias faktines aplinkybes pripažino lengvinančiomis jos atsakomybę. BK 58 str., nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK nuostatos bei Aukščiausiojo Teismo suformuota jų taikymo praktika pabrėžia bendrininkų vaidmens vertinimo svarbą skiriant bausmes. O.G. buvo nužudymo, padaryto dėl savanaudiškų paskatų, organizatorė. Jos vaidmuo nusikaltime buvo aktyvus ir iniciatyvus - ji sukūrė ne tik nužudymo, bet ir A.C. lėšų pasisavinimo planą. Tuo tikslu atliko parengiamuosius veiksmus - su A. K. vyko į Rygą, kur atidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) "Rietumu" banke. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O.G. sumanytas nusikaltimas buvo įgyvendintas jai pačiai dalyvaujant. Kadangi nusikaltimo vykdytojo - A. K. veiksmai buvo suplanuoti ir iš esmės nulemti O.G. valios, nusikaltimo organizatorės atsakomybė negali būti švelnesnė nei nusikaltimo vykdytojo, veikusio organizatorės apgalvoto plano ribose. Švelnesnės bausmės skyrimas prieštarauja teisingos bausmės paskyrimo principui ir neatitinka bausmės paskirties bei tikslų. Gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad kompromituojančių O.G. asmenybę duomenų nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr.23 "Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" nurodyta, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo. Šiuo atveju, O.G. nusikaltimo padarymo metu buvo įvykio vietoje, pasisavino nukentėjusiajam priklausiusį turtą, o tuojau po nusikaltimo padarymo siekė paslėpti nusikaltimo pėdsakus - atvežė A. K. švarių rūbų bei paslėpė nužudymo įrankį. Nuteistosios veiksmai tuojau po nužudymo buvo ramūs ir apgalvoti, kas neliudija jokio jos apgailestavimo dėl padarytos veikos. Be to, O.G. trukdė nusikaltimo ištyrimui - pažeisdama jai skirtą kardomąją priemonę išvyko ir pasislėpė nuo teisėsaugos organų. O.G. savo kaltės nepripažino, veikos ištyrimui nė kiek nepadėjo, dėl padarytos veikos visiškai nesigailėjo. Todėl apeliantas mano, kad šios aplinkybės patvirtina padidintą O.G. asmenybės pavojingumą. Tame pačiame Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime nurodyta, kad skiriant bausmę ypatingas dėmesys kreiptinas į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. O.G. nusikalstamos nuostatos susiformavo ne atsitiktinai, o buvo apgalvotos ir nuosekliai siektos įgyvendinti. Ji A.C. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų buvo suplanavusi dar iki susitarimo su A.K. Liudytojas A.A. parodė, kad O.G. jam siūlė nužudyti A.C. Todėl ši aplinkybė taip pat charakterizuoja O.G. asmenybę kaip itin pavojingą. Apeliantas teigia, kad O.G. paskirta per švelni bausmė, iš esmės negali pasiekti BK 41 str. (nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 21 str.) numatytos bausmės paskirties. Ši bausmė nuteistosios nepaveiks, neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo, bet ir duos pagrindo manyti, kad įstatyme numatytos atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą galima išvengti.

Teismas pripažino O.G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jos savanorišką atvykimą į Lietuvos Respubliką, kad išlaiko nepilnametį sūnų ir nedarbingą motiną. Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos švelninančiomis atsakomybę. Nors BK 59 str. 2 d. leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir nenumatytas šio straipsnio 1 d., tačiau teismas, pripažindamas aplinkybę atsakomybę lengvinančia, privalo atsižvelgti į lengvinančių atsakomybę aplinkybių sąvoką bei jų paskirtį. Apeliantas nurodo, kad atsakomybę lengvinti gali tos aplinkybės, dėl kurių buvo nusikalstama veika buvo padaryta, t.y. tos, kurios įtakojo baudžiamosios atsakomybės atsiradimą. Atsakomybę gali lengvinti taip pat tos aplinkybes, kurios parodo aktyvius kaltininko veiksmus, siekiant neutralizuoti ar sumažinti nusikalstama veika padarytą žalą ar padedant išaiškinti padarytą veiką, t.y. tokios, kurios laikytinos socialiai vertingomis ir parodo kaltininko santykį su padaryta veika. Apeliantas teigia, kad lengvinančia atsakomybę yra tik tokia aplinkybė, kuri yra susijusi su nusikalstama veika ir buvo arba tos veikos atlikimo momentu arba atsirado tuojau po jos. Todėl kaltininko atsakomybės negali lengvinti aplinkybė iš esmės nesusijusi su nusikalstama veika, kokia, apelianto nuomone, yra dabartinė nuteistosios O.G. materialinė padėtis - tai, kad ji išlaiko du nedarbingus asmenis. Sunkią materialinę padėtį ji sukėlė pati - dėl nusikaltimo prarado darbą ir pajamų šaltinį, slėpdamasi nuo teisėsaugos organų išvyko iš Lietuvos. Tokios materialinės padėties sunkumas paaiškinamas ir tuo, kad jai nepavyko realizuoti viso savo nusikalstamo praturtėjimo plano. Sunki nuteistosios materialinė padėtis ir jos duodamas išlaikymas savo motinai bei sūnui, kai nusikaltimas padarytas ne dėl šios priežasties, negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde pažymi, kad tiek pagal BK 62 str. 3 d. ir 4 d., tiek pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį BK 45 str., tyčiniu nužudymu kaltinamam asmeniui ši aplinkybė gali turėti įtakos skiriant švelnesnę bausmę. Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad O.G. išlaiko nedarbingus šeimos narius. Kadangi O.G. ilgą laiką buvo užsienyje, o parvykusi buvo sulaikyta, jokių galimybių jai išlaikyti šeimos narius iš esmės ir nebuvo. Atstovas teigia, kad šiuo atveju savanoriškas atvykimas į Lietuvos Respubliką negali būti vertinamas kaip aplinkybė, lengvinanti atsakomybę. O.G., pažeisdama jai skirtą kardomąją priemonę, neteisėtai išvyko iš Lietuvos ir tuo padarė negalimu operatyvų baudžiamosios bylos ištyrimą. Kaltininkės grįžimas į Lietuvą negali būti vertinamas kaip susijęs su ketinimu pasiduoti teisėsaugos organams ir palengvinti nusikaltimo ištyrimą, nes O.G. neprisipažino kalta dėl nusikaltimo padarymo, davė prieštaringus parodymus, dėl savo veiksmų nesigailėjo. Toks O.G. elgesys neleidžia jos grįžimo į Lietuvos Respubliką vertinti kaip kokiu nors būdu susijusiu su jos padaryta nusikalstama veika. Tai leidžia teigti, kad O.G. grįžo į Lietuvą iš esmės dėl kitų priežasčių -neišgalėdama slapstytis užsienyje ir ketindama bet kuriais būdais išvengti atsakomybės Lietuvoje už padarytą veiką. Pažymi, kad BK asmens atvykimą, prisipažinimą padarius nusikaltimą ir taip laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad atsakomybę lengvina tik dviejų aplinkybių - atvykimo ir prisipažinimo sudėtis. Teismas, vadovaudamasis kita to paties straipsnio dalimi, negalėjo "pusę" minėtos įstatyme nurodytos aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia. Be to, teismas nepakankami ištyrė ir įvertino O.G. veiksmus slepiantis nuo teisėsaugos organų, nes ši aplinkybė patvirtina neigiamus nuteistosios asmenybės bruožus. Nurodo kad, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo vertinamas O.G. išvykimo iš Lietuvos teisėtumas baudžiamosios teisės prasme.

Nuteistoji O.G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendį ir ją išteisinti. Tuo atveju, jei teismas pripažintų jos kaltę, prašo skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad dėl nusikaltimo ji buvo apkaltinta tik praėjus devyniems mėnesiams nuo įvykio. Teigia, kad bylą tyrusi tardytoja, spaudžiama žuvusiojo A. C. artimųjų ir veikdama jų interesais, sukūrė versiją, kad ji, O.G., yra nusikaltimo organizatorė ir visus faktus priderino prie šios versijos. Šiai versijai prieštaraujantys faktai buvo ignoruojami.

Nurodo, kad neteisėtai parduotas UAB „Stilana" areštuotas turtą, nes šios bendrovės akcininkai yra nuteistoji ir A. C. , jai už akcijas niekas nieko nesumokėjo. Teigia, kad taip yra grubiai pažeistos jos, kaip UAB „Stilana" akcininkės, teisės. Nurodo, kad kaltinamojoje išvadoje yra daug neteisingų faktų ir teismas nekreipė dėmesio į visas bylos aplinkybes. Nuosprendyje užfiksuoti tik jos kaltę patvirtinantys liudytojų parodymai. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad ji yra AB „Maks-Holding" generalinio direktoriaus pavaduotoja. Apie 1999 m. sausio 8 d. banke „Rietumu" Rygos mieste A. K. atidarytą asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), ji nieko nežinojo. Nurodo, kad ji su A. K. buvo ne Rygoje, o Daugpilyje, kur ji jam parodė minėto banko pastatą. Tačiau ką veikė banke A. K. , ji nežino. Tvirtina, kad nuosprendyje minimi suklastoti oficialūs dokumentai - mokėjimo pavedimai Nr.152 ir 154, iš tikrųjų nėra suklastoti, nes juose yra tikri kompanijos „Agris Discount House Inc." spaudai ir A. C. parašai. Teigia, kad nėra įrodymų patvirtinančių, kad jų nepasirašė pats A.C. Nuosprendyje užfiksuoti liudytojo UAB “Stilana" buhalterio parodymai, kad šiuose dokumentuose braižas yra panašus į nuteistosios. Tačiau nuosprendyje nėra šį kaltinimą paneigiančių liudytojos UAB „Stilana" sekretorės E. Z. parodymų, apie tai, kad ši liudytoja neatpažįsta nuteistosios braižo šiuose dokumentuose ir tvirtai pripažįsta direktoriaus A.C. parašą mokėjimo pavedime. Teigia, kad banke, priimančiame mokestinius pavedimus faksu, turi būti specialistas, nustatantis klientų parašų tikrumą mokestiniuose pavedimuose. Jei bankas priėmė pavedimus apmokėjimui, reiškia abejonių dėl parašo tikrumo nekilo. Tai reiškia, kad ji šių dokumentų neklastojo. A.C. niekada niekam nesakė, kur laikė įvairius savo asmeninius dokumentus, ir ji šių dokumentų nepagrobė. Nurodo, kad 1999 m. liepos 27 d. ji dirbo firmos ofise tik iki pietų ir jokių dokumentų faksu tą dieną nesiuntė. Jokių įrodymų, kad tą dieną, laikotarpyje nuo 15 val. 57 min. iki 16 val. 06 min., ji buvo ofise, byloje nėra. Byloje nėra nei vienos rašysenos ekspertizės išvados, patvirtinančios, kad ji suklastojo mokestinius pavedimus Nr.2 ir Nr.3. Nurodo, kad mokestinis pavedimas Nr.4, 101200 JAV dolerių sumai, buvo išsiųstas iš Vilniaus centrinio pašto į sąskaita (duomenys neskelbtini) „ Privat" banke, Dnepropetrovskio m., Ukrainoje. Šio dokumento rašysenos ekspertizė taip pat nebuvo atlikta. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad minėti mokestiniai pavedimai Nr.2, 3 ir 4 užpildyti skirtingu braižu ir juose yra parašas „Automatas". Liudytoja S. K. teisme parodė, kad 101200 JAV dolerių buvo gauti Lugansko m. banko „Privat" filiale, Ukrainoje. Šiame mieste gyvena A.K. tėvai ir brolis. Todėl teigia, kad šiuos pinigus gavo būtent A. K. brolis. Nurodo, kad byloje nėra nustatytas tikslus šių pinigų gavėjas. Apeliantė teigia, kad teismas nuosprendyje iškraipė jos žodžių reikšmę, nes nurodyta, kad ji negali paaiškinti, kodėl paėmė iš ofiso 4900 JAV dolerių, kurie vėliau buvo pas ją išimti. Apeliantė nurodo, kad šiuos pinigus tardymui ji pateikė savanoriškai. Juos ji paėmė todėl, kad jie buvo reikalingi automobilio, Maskvoje padariusio autoavariją, remontui. Automobilis buvo išvykęs į reisą jų firmos pavedimu, autoįvykio kaltininkas buvo jų firmos vairuotojas. Šiuos jos parodymus teisme patvirtino firmos vadybininkas liudytojas A.R., tačiau teismas į juos neatsižvelgė.

Skunde nurodo, kad apygardos teismo nuosprendžio 3 lape yra teigiama, kad ji kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., o baigiamojoje dalyje nurodyta, kad ji kaltinama jau pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Teismas nuosprendyje teigia, kad jos kaltė, pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., įrodyta ir ekspertizės išvadomis. Tačiau pateiktos ekspertizių išvados yra tik apie A. K. veiksmus ir nėra nei vienos išvados, liečiančius kokius nors nuteistosios veiksmus. Nuosprendžio 4 lape teigiama, kad 1999 m. liepos 29 d. 15 val. 57 min. ir 16 val. 06 min. mokestinius pavedimus Nr.152 ir 154 ji išsiuntė bankui „Rietumu". Tačiau to pačio nuosprendžio 2 lape teigiama, kad šie mokestiniai pavedimai buvo išsiųsti liepos 27 d. Pagal šiuos mokestinius pavedimus pinigai buvo pervedami į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš kompanijos „Agris Discount House, inc." sąskaitos (duomenys neskelbtini), tačiau nuosprendyje tvirtinama, kad tai ji pasisavino pagal šiuos pavedimus 245610 JAV dolerių. Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokią teismo išvadą. Nurodo, kad mokestinių pavedimų Nr.152 ir 154 ji nesiuntė. Šiuos apeliantės parodymus patvirtina liudytojų parodymai, apie tai, kad apeliantė nurodytu laiku buvo kitoje vietoje, o ne ofise. Nors nuosprendyje nurodoma, kad jos kaltė, įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 2 d. ir 303 str. 1 d., yra įrodyta, tačiau ji nepripažįsta klastojusi dokumentus. Iš ofiso ji buvo paėmusi tik vieną segtuvą su juodraščiais ir darbiniais dokumentais. Jame nebuvo jokių finansinių ar asmeninių dokumentų. Kadangi ji buvo šoko būsenoje, šį segtuvą paliko A. K. automobilyje. Nurodo, kad A. K. teisme patvirtino šiuos jos parodymus. Teismas neatsižvelgė į prieštaringus liudytojų A. K. , S. K. , L. P. parodymus. Apeliantė nurodo, kad liudytojas A.Andrejevas ją apkalbėjo, todėl mano, kad šis liudytojas, kartu su liudytojais L.Petrovu ir S. K. , turi būti dar kartą apklausti.

Nuteistosios gynėjas advokatas P.Zelenkovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendį, kuriuo jo ginamoji O.G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p., 303 str. 1 d., 1961 m. BK 206 str., ir ją išteisinti. Taip pat prašo ginamosios veiką, pagal BK 300 str. 2 d., perkvalifikuoti į šio straipsnio 1 d., skirti minimalią bausmę, pritaikyti LR įstatymą 2000-04-11 Nr. VIII-1691 dėl amnestijos akto 1 str., ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Mano, kad nuosprendis yra neteisėtas, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Gynėjas nurodo, kad jo ginamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kalta neprisipažino. Ji nebuvo firmos AB „Maks-Holding“ generalinio direktoriaus pavaduotoja. UAB „Stilana“ ji buvo samdomas darbuotojas ir bendros komercinės veiklos su A. C. nevykdė. Mokestinių pavedimų Nr.152 ir 154 ji neklastojo, visus firmos dokumentus A. C. laikė savo seife ir niekas jais negalėjo naudotis. Šių pavedimų ji niekur nesiuntė, jų išsiuntimo metu ji buvo kitoje vietoje.

Nurodo, kad baudžiamojoje byloje, kurioje yra nuteistas A. K. , yra nustatyta, kad po A. C. nužudymo, A. K. , turėdamas raktus nuo UAB „Stilana“, grįžo į patalpas ir asmeniškai pasiėmė segtuvą su dokumentais, pasinaudojęs pagrobtais mokestiniais dokumentais ir testiniais raktais, pasisavino A. C. lėšas. Šią teismo išvadą patvirtina A. K. rašytas raštelis, kurį teismas neteisingai traktuoja, nes jame A. K. nurodo žmonai paslėpti esamus namuose dokumentus, susijusius su „Rietumu“ banku, sąskaitos (duomenys neskelbtini) kodais, telefonų numeriais, prašo patikslinti sąskaitą, nurodo, kad O.G. dėl nužudymo nekalta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. C. ofise buvo dokumentai, kuriuos O.G. paslėpė. Nuosprendyje nėra konkrečiai nurodyta, kokie tiksliai dokumentai yra pagrobti, todėl vien jau tai negali būti pagrindas jo ginamąją nuteisti pagal BK 206 str. Kaltinimas dėl mokestinių pavedimų suklastojimo nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. O.G. veiksmai po A. C. nužudymo paimant iš ofiso 4900 JAV dolerių, gali būti vertinami tik kaip svetimo turto pagrobimas. Dėl šių savo neapgalvotų veiksmų ji labai gailisi. Šie pinigai buvo skirti atsiskaityti už firmos vairuotojo padarytą autoįvykį Maskvoje. Jos veika, dėl mokestinių pavedimų Nr.2 ir Nr.3 panaudojimo, gali būti kvalifikuojama pagal BK 300 str. 1 d., nes ji padaryta dėl grasinimų jos šeimos nariams ir didelės žalos nėra padaryta. Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino šių jo ginamosios parodymus, nes jie jokiais įrodymais nepaneigti. Teismas turėjo įvertinti visus įrodymus ir nurodyti kodėl vienus įrodymus pripažįsta, o kitus atmeta. Jo ginamosios nurodytų aplinkybių teismas neanalizavo ir nevertino. Gynėjas teigia, kad jo ginamoji yra nekalta ir jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Nuteistoji O.G. atsikirtime į nukentėjusiosios ir jos gynėjo apeliacinius skundus nurodo, kad teisme ji pareiškė užuojautą nukentėjusiajai A. C. bei apgailestavimą, kad nesugebėjo laiku užkirsti kelią nelaimei, sugriovusiai ir jos gyvenimą, bei paprašė atleisti jai už tai. Nužudymo metu patalpoje nuteistosios nebuvo, o kai įbėgo, jau nebuvo galimybės kažką pakeisti. Mano, jog nukentėjusioji neturi teisės pateikti tokio apeliacinio skundo, kuriame teigiama, kad nuteistoji bandė nunuodyti A.C. ir kad jį nužudė. Teigia, kad šiame skunde nurodyti teiginiai yra absurdiški ir neįrodomi, nes jų niekada nebuvo. G.C., norėdama užvaldyti nuteistajai priklausančias UAB „Stilana“ akcijas, ją apkaltino jos sūnaus nužudymu tik po devynių mėnesių bei prašo paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nuteistoji niekada nepareiškė jokių pretenzijų dėl UAB "Stilana" turto. Visas UAB "Stilana" turtas, tame tarpe ir nuteistajai priklausančio akcijos, yra areštuotas.

Tačiau bylos tyrimo metu jis buvo pardavinėjamas, nieko apie tai nepranešant O.G., kaip šios bendrovės akcininkei. Pinigų už šį turtą ji negavo. Jokių dokumentų dėl šios bendrovės likvidavimo ji nepasirašė. Todėl teigia, kad jie galėjo būti suklastoti. Mano, kad nukentėjusioji G. C. iššvaistė areštuotą turtą ir pažeidė įstatymus. Teigia, kad nukentėjusiosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo neteisingus teiginius, nes ji su A. K. nebuvo nuvykusi į Rygą ir šiame mieste jie kartu neatidarė jokios sąskaitos. Nukentėjusiosios atstovas skunde nepagrįstai teigia, kad ji dalyvavo A. C. nužudyme ir kankindama jį, reikalavo suteikti informaciją apie sąskaitas. O.G. atsikirtime tvirtina, kad nužudymo metu ji buvo tualete, nieko nematė ir tai patvirtinta bylos medžiaga. Nurodo, kad nepagrįstas gynėjo teiginys, kad tai ji paslėpė nužudymo įrankį. Byloje yra A. K. parodymai, kuriuose jis nurodo vietą, kurioje jis išmetė nužudymo įrankį. Šio daikto nuteistoji nematė, bylos tyrimo metu jos niekas apie tai nieko neklausė. Teigia, kad bylą tiręs pareigūnas buvo papirktas, byloje surinkti melagingi parodymai ir ji yra apkalbėta. Mano, kad apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusiosios G. C. atstovas prašė nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistosios ir jos gynėjo skundus atmesti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė jų skundus patenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo – atmesti. Prokurorė prašė visus apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Nukentėjusiosios, jos atstovo, nuteistosios bei jos gynėjo skundai tenkinami iš dalies.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad O.G. kaltė organizavus tyčinį A. C. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų yra įrodyta nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Šios teismo išvados nuteistosios ir jos gynėjo skundų argumentai nepaneigia.

Nuteistoji ir jog gynėjas apeliaciniuose skunduose sutinka tik su tomis teismo išvadomis, kurios yra patvirtintos tiesioginiais liudytojų parodymais, atpažinimo protokolais arba kitais objektyvios kilmės ir nepaneigiamais įrodymais bei ginčija visas kitas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurių įrodytumą pirmos instancijos teismas pagrindė įrodymų visetu arba netiesioginiais įrodymais. O.G. skunde nurodomos ir tokios aplinkybės, kurios nėra ir negali būti siejamos su nagrinėjama byla. Todėl kolegija aptaria tik esminius O.G. ir jos gynėjo skundų argumentus.

Kolegija daro išvadą, kad byloje yra nurodyta tokia įvykių ir O.G. bei A. K. veiksmų seka, kuri neginčijamai patvirtina abiejų nuteistųjų išankstinį susitarimą nužudyti A. C. ir užvaldyti jo pinigus, esančius ofšorinės firmos ,,Agris Discount House Inc“ sąskaitoje ,,Rietumu“ banke Daugpilio mieste. Nėra prasmės paneiginėti A. K. aiškinimų, kad patyręs verslininkas A. C. įkalbėjo atidaryti savo vardu sąskaitą būtent A.K., kurio artimiau nepažinojo ir su kuriuo neturėjo jokių dalykinių reikalų. Kad sąskaita kodiniu pavadinimu (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta abiejų nuteistųjų iniciatyva aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina A. K. rašyto raštelio turinys, iš kurio matyti, kad A. K. ir O.G. žinojo apie ,,Rietumu“ banko dokumentus, korteles su kodu ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) telefono numerius. Iš šio raštelio taip pat seka, kad O.G. iš anksto ruošėsi nužudyti A. C. Būtent tokie yra A. K. žodžių ,,tegul nelepteli tardymui, kad norėjo jį pašalinti“ prasmė. Kad O.G. planavo nužudyti A.C. patvirtino liudytojas A.A., kurio parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 192-195 t.3) ir teisme A.K. baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, jokių esminių prieštaravimų nėra (b.l. 164-165 t.7). Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės (b.l. 179-219 t.1), iš kurių matyti, kad betarpiškai prieš nužudymą O.G. 12 val. 14 min. paskambino A. K. , apie 13 val. jie susitiko kavinėje ,,Bliuzas“, 16 val. 16 min. O.G. vėl paskambino A. K. , kuris po 5-10 minučių atvyko į nusikaltimo padarymo vietą.

Bendrus ir suderintus nuteistųjų veiksmus įrodo ir tolesnė įvykių seka, t.y. O.G. buvimas ofise nužudymo metu, kelio neužkirtimas daromam nusikaltimui, mokestinių pavedimų Nr. 152 ir 154 išsiuntimas iš ofiso, kuriame tuo metu buvo tik O.G. ir A.K. , dėl pinigų pervedimo į A. K. asmeninę sąskaitą, 4900 JAV dolerių iš A.C. kabineto paėmimas, atsilyginimas A. K. už A.C. nužudymą, rūbų atnešimas A.K., siekiant nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, mokestinių pavedimų Nr. 2 ir Nr. 3 dėl pinigų pervedimo iš A. K. sąskaitos į L.P. ir J.D. sąskaitą, kurią (J.D.) savo vardu atidaryti įkalbėjo būtent O.G., mokestinio pavedimo Nr. 4 išsiuntimas į Luganską, kuriame gyvena A.K. artimi giminaičiai. Visi šie faktai nėra atsitiktinių aplinkybių sutapimai. Tai logiška nuteistųjų veiksmų seka, neginčijamai patvirtinanti O.G. kaltę dėl A. C. nužudymo organizavimo esant savanaudiškoms paskatoms.

Nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad pavedimai Nr. 152 ir Nr. 154 buvo išsiųsti iš UAB ,,Stilana“ ofiso iš karto po A.C. mirties, panaudojus paminėtos ofšorinės firmos sąskaitos testines lenteles. Taigi, tai buvo padaryta prieš A.C. valią. Todėl teigti, kad šie pavedimai yra nesuklastoti nėra pagrindo.

Iš ,,Rietumu“ banko ir kliento tarpusavio santykių bendrų taisyklių ir pranešimų testavimo panaudojant individualią testinę lentelę instrukcijos ir mokestinio pavedimo pavyzdžio (b.l. 140-148 t.4) matyti, kad parašo ir anspaudo ant pavedimo nepakanka tam, kad atlikti finansinę operaciją (šiuo atveju pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą). Tam būtina testuoti bet kokią bankinę operaciją. O.G., turėdama testinę lentelę, nekliudoma tai galėjo padaryti.

Iš byloje esančio rašysenos ekspertizės akto (b.l. 201-207 t.2) seka, kad parašai, esantys ant mokestinių pavedimų Nr. 152, 2, 3, 4 nebuvo tiriami, nes nebuvo pateikti šių dokumentų originalai. Tačiau iš buvusios UAB ,,Stilana“ buhalterės, kuri be jokios abejonės gerai žinojo A. C. parašą, parodymų matyti, jog ant pavedimų Nr. 152, 154 esantys parašai nėra panašus į A. C. parašą ir neatitinka pateikto jo parašo pavyzdžio banko dokumentuose atidarant ,,Agris Discount House, Inc.“ sąskaitą. Netikėti šios liudytojos parodymais kolegija neturi pagrindo.

Nuteistoji neginčija, kad rankraštinius įrašus ,,Rietumu Banka“ mokestiniuose pavedimuose Nr. 13-15, 18, 21, 24, 26-31, 27, 35, 38-42 ir kt., kurie nesusiję su byla, padarė ji. Ji neneigia, kad mokestinius pavedimus Nr. 2, 3 iš firmos ,,Infortechnika“ taip pat išsiuntė ji, nors ir nurodė itin keistas bei neįtikimas tokio savo poelgio priežastis (dienos metu, aplinkui esant daug žmonių privertė tai padaryti nepažįstamas asmuo). Pažymėtina, kad O.G. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 1-5, 6-9, 23-24, 35-38, 41-42, 56-57 t.2, b.l. 46-47 t.9) melavo, t.y. iš viso neigė, surašiusi mokestinius pavedimus Nr. 2, 3, ir tai pripažino tik po to, kai buvo atpažinta šios firmos darbuotojos.

Paminėtos ekspertizės akte duota tikimybinė išvada, kad pavedimus Nr. 152, 154, 3 surašė tas pats asmuo, kuris surašė mokestinius pavedimus Nr. 13-15, 18, 21, 24, 26-31, 27, 35, 38-42 ir kt. Nustačius, kad pavedimus Nr. 2, 3 užpildė O.G., seka logiška išvada, kad ir pavedimus Nr. 152, 154 užpildė O.G.

Įvertinus šias aplinkybes ir liudytojos J. J. parodymus, darytina išvada, kad O.G. surašė ir mokestinį pavedimą Nr. 4, nes šio pavedimo A. K. nesurašė, o kiti asmenys to paprasčiausiai padaryti negalėjo, nežinodami A. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) numerio. Šį numerį žinojo tik O.G. ir A. K.

Liudytoja E.Z. niekada nedavė parodymų, kad mokestiniuose pavedimuose Nr. 2, 3, 4, 152, 154 esantys rankraštiniai įrašai yra nepanašūs į O.G. raštą, o parašai –neabejotinai A.C.

Apeliacinės instancijos teismas paskyrė papildomą rašysenos ekspertizę. Tačiau jos išvados (b.l. 287-290 t.10) nėra informatyvios, kadangi nuteistoji, nenurodydama jokių įtikinamų priežasčių, atsisakė pateikti savo rašysenos lyginamuosius pavyzdžius. Toks O.G. elgesys yra nesuderinamas su jos deklaruojamu nekaltumu ir noru tai įrodyti, tuo pačiu išvengiant ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Byloje nustatyta, kad Lugansko ,,Privat Banke“ yra įdiegta anoniminė klientų aptarnavimo sistema. Todėl natūralu, kad nėra nustatytas asmuo, paėmęs iš šio banko pinigus. Tačiau tai neturi esminės reikšmės, sprendžiant O.G. kaltės ir atsakomybės klausimus, kadangi pinigai į šį banką buvo pervesti realizuojant bendrą nuteistųjų sumanymą.

Priešingai nei teigia apeliantė, iš liudytojų A.S., M.Š. ir A. J. , kurių negalima įtarti suinteresuotumu bylos baigtimi, parodymų seka, kad O.G. mokestinių pavedimų Nr. 152, 154 išsiuntimo metu buvo UAB ,,Stilana“ ofise. Iš tiesų O. J. parodė, kad O.G. prie ofiso matė apie 15 val. 20 min., o A.P. prie 2-os vidurinės mokyklos – apie 16 val. 15 min. Taigi, šie liudytojai nurodė apytikslį laiką. Be to, nekyla abejonių, kad per 10 minučių sveikam žmogui įveikti 1 kilometro atstumą didelių pastangų nereikia.

Kolegija sutinka su O.G. teiginiu, kad ji pirmosios instancijos teisme paaiškino pinigų (4900 JAV dolerių) paėmimo iš ofiso priežastį. Tačiau apeliantė sąmoningai nutyli, kad ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 1-5, 6-9 t.2) ji iš viso neigė paėmusi pinigus vėliau (b.l. 23-24 t.2) teigė, jog pinigus paėmė tam, kad jų nerastų mokesčių inspekcija, dar vėliau (b.l. 35-38 t.2) – kad išmokėti UAB ,,Stilana“ darbuotojams atlyginimus ir pagaliau tam, kad atlyginti žalą, padarytą bendrovės darbuotojo autoįvykio Maskvoje metu. Tačiau kaip matyti iš poėmio protokolo (b.l. 27-30 t.2), didžioji dalis šių pinigų (4400 JAV dolerių) tam tikslui beveik pusę metų taip ir nebuvo panaudoti. Tai rodo, kad O.G. net neketino jų panaudoti bendrovės labui. Negalima nepažymėti ir to, kad yra nesuvokiamas apeliantės aiškinimas, jog ji, būdama labai susijaudinusi ir išsigandusi, prie dar nesustingusio generalinio direktoriaus lavono, vis dėl to pirmiausia galvojo ne apie padarytą nusikaltimą, bet apie eilinį autoįvykį ir su juo susijusį žalos atlyginimą. Toks O.G. aiškinimas yra vienareikšmiškai melagingas.

Jokių esminių prieštaravimų S. K. ir L.P. parodymuose nėra. Tai apeliacinės instancijos teisme pripažino pati O.G. Tai, kad nuteistoji nesutinka su S. K. ar A.A. parodymais, dar nereiškia, kad jie yra prieštaringi ir nepatikimi.

Byloje nenustatyta, kokius A. C. asmeninius dokumentus ir firmų ,,Agris Discount House, Inc“ bei ,,Maks-Holding“ kitus dokumentus apeliantė pagrobė ir paslėpė. Esant tokiam iš esmės nekonkrečiam ir ydingam kaltinimui O.G. už tai negalėjo būti nuteista. Todėl ji pagal 1961 m. BK 206 str. išteisinta, o kitų neįvardintų dokumentų pagrobimas ir paslėpimas iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad O.G., veikdama bendrai su A.K., pagrobė mokestinius pavedimus, „Rietumu“ banko dokumentus apie sąskaitos (duomenys neskelbtini) atidarymą ir testines lenteles bei šiuos dokumentus paslėpė. Tai įrodo jau paminėto A. K. raštelio teiginys. Be to, visai nesvarbu kuris bendrininkas fiziškai paėmė ir paslėpė šiuos dokumentus. Svarbu yra tai, kad jų ketinimai ir veiksmai buvo bendri. Akivaizdu, kad be šių dokumentų nuteistieji nebūtų galėję pervesti pinigų iš nurodytos sąskaitos į A. K. asmeninę sąskaitą.

Nekyla abejonių, kad suklastojus mokestinius pavedimus Nr. 152, 154, 2, 3, 4 ir užvaldžius beveik 1 000 000 litų, paminėtai ofšorinei firmai, kurios atstovu buvo A. C. , buvo padaryta didelė žala. Todėl O.G. veiką perkvalifikuoti iš BK 300 str. 2 d. į 300 str. 1 d., kaip to prašo O.G. gynėjas savo skunde, nėra pagrindo. Neatitinka tikrovės ir O.G. teiginiai, kad ji nebuvo AB ,,Maks-Holding“ ar ofšorinės firmos ,,Agris Discount House, Ins“ generalinio direktoriaus pavaduotoja ir esą tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Priešingai, tokie dokumentai byloje yra (b.l. 94, 96, 98, 100 t.3). Iš jų matyti, kad ant paminėtos AB ir ofšorinės firmos firminių blankų O.G. pasirašė kaip šios bendrovės ar firmos generalinio direktoriaus pavaduotoja.

O.G. ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose minimi teiginiai apie neteisėtą UAB ,,Stilana“ akcijų pardavimą po padaryto nusikaltimo neturi jokio ryšio su nagrinėjama baudžiamąja byla.

Nuosprendyje nėra daroma išvada, kad nužudymo įrankį paslėpė O.G., skundo argumentas, jog bylą tyręs pareigūnas buvo papirktas ir vykdė nukentėjusiosios G. C. nurodymus yra nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Tačiau nuteistoji yra teisi, tvirtindama, jog nuosprendis surašytas atmestinai, jame daug netikslumų ir klaidų.

O.G. yra pagrįstai nuteista pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., tačiau nuosprendžio 3-me lape teigiama, kad ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. To paties lapo pabaigoje nurodyta dar kitokia veikos kvalifikacija – BK 129 str. 2 d. 6 p. Nuosprendžio 2-me lape klaidingai nurodyta, kad O.G. pinigus į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal mokestinius pavedimus Nr. 152, 154 pervedė 1999 m. liepos 26-27 dienomis, nors byloje nustatyta, kad tai buvo padaryta 1999 m. liepos 29 d.

Nuosprendžio 1 ir 2 lapuose taip pat klaidingai teigiama, kad A. K. sąskaitą atidarė ,,Rietumu“ banke Rygoje. Iš tikrųjų ši sąskaita atidaryta Daugpilio mieste. Nuosprendžio 7, 8 lapuose klaidingai nurodyta, kad pinigai pagal mokestinį pavedimą Nr. 4 buvo pervesti į ,,Privat“ banką Dnepropetrovske, nors jie buvo pervesti į ,,Privat“ banką Luganske.

Todėl šios klaidos ir apsirikimai taisytini nekeičiant šioje dalyje nuosprendžio ir nustatant, kad O.G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p.; pinigus pagal mokestinius pavedimus Nr. 152, 154 į A. K. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1999 m. liepos 29 d.; šią sąskaitą A. K. atidarė Latvijos Respublikos Daugpilio mieste 1999 m. birželio 8 d.; pinigai pagal mokestinį pavedimą Nr. 4 buvo pervesti į ,,Privat“ banką Ukrainos Respublikoje Lugansko mieste.

Byloje nėra jokių duomenų, kad O.G. nužudymo aplinkybes stebėjo nuo pradžios iki pabaigos ir pritarė žiauriam nužudymo būdui ar su A. K. iš anksto buvo susitarusi, jog A. A. K. nužudys kankinant ar kitaip itin žiauriai. BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Tai reiškia, kad bendrininkai neatsako už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrininkų tyčia. Tokiu atveju išnyksta būtinieji bendrininkavimo požymiai, t.y. veiksmų bendrumas tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme. Todėl tik vykdytojui, o ne visiems bendrininkams turi būti inkriminuojamos tik jo suvoktos ir realizuotos kvalifikuotos nusikalstamos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, veikos padarymo būdas). Byloje be nukentėjusiosios prielaidų nėra jokių duomenų, kad O.G. ir A. K. kankino A. C. , siekdami sužinoti testinių lentelių ir finansinių dokumentų laikymo vietą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš kaltinimo O.G. pašalino nužudymą kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p. Tačiau nukentėjusioji ir jos atstovas yra teisūs teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nemotyvuotai pripažino O.G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis savanorišką atvykimą į Lietuvos Respubliką bei motinos ir nepilnamečio sūnaus išlaikymą.

Skunduose teisingai pažymėtina, kad įstatymas (BK 59 str. 2 d.) leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 str. 1 d. numatytas aplinkybes. Tačiau atsakomybę gali lengvinti tik tos aplinkybės, dėl kurių nusikalstama veika buvo padaryta arba tos aplinkybės, kurios rodo aktyvius kaltininko veiksmus, siekiant neutralizuoti ar sumažinti nusikalstama veika padarytą žalą, ar padedant išaiškinti padarytą nusikaltimą. Tokių aplinkybių byloje nėra.

Priešingai, iš baudžiamosios bylos matyti, kad O.G. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo organų, o į Lietuvą atvyko ne tam, kad padėtų tyrimo organams. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki šiol ji aktyviai neigė savo kaltę ir klaidino teismą. Todėl jos atvykimą į Lietuvą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo.

Nepilnamečių vaikų ir nusenusių ar nedarbingų tėvų išlaikymas yra prigimtinė asmens pareiga, kuri, beje, yra numatyta ir CK. Neabejotina, kad šią pareigą iki pasislėpimo nuo tyrimo organų O.G. vykdė. Tačiau tai jokiu būdu negali lengvinti jos atsakomybės už nusikaltimo padarymą. Pažymėtina ir tai, kad, slapstydamasi užsienyje, nuteistoji nepilnamečio sūnaus ir motinos realiai išlaikyti negalėjo. Dabartinė sunki jos šeimos materialinė padėtis atsirado dėl to, kad O.G. ryžosi padaryti itin sunkų nusikaltimą. Todėl ir ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad organizatoriaus pavojingumas visuomenei beveik visais atvejais yra didesnės nei kitų bendrininkų. Taip šiuo atveju vertintinas ir O.G. pavojingumas visuomenei. Jos padarytoje veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Diferencijuojant bendrininkų atsakomybę ir indivilizuojant bausmes, atsižvelgtina į tai, kad O.G. nuteista pagal vieną BK 129 str. 2 d. kvalifikuojantį požymį (savanaudiškos paskatos), o vykdytojas – pagal du BK 129 str. 2 d. kvalifikuojančius požymius (savarankiškos paskatos ir itin žiauriai). Tačiau jos pavojingumas visuomenei yra didesnis. Visų šių aplinkybių tarpusavio santykis leidžia daryti išvadą, kad O.G. turi būti paskirta bausmė, ne mažesnė nei šio nusikaltimo (nužudymo) vykdytojui.

Bausmės už kitas nusikalstamas veikas jai paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl O.G. nuteisimo pagal 1961 m. BK 206 str. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

O.G. pagal 1961 m. BK 206 str. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies O.G. inkriminuotų neįvardintų A. C. asmeninių dokumentų paslėpimą, firmų ,,Agris Discount House, Inc“, ,,Maks-Holding“ kitų svarbių finansinių dokumentų pagrobimą ir paslėpimą, o taip pat nuosprendžiu nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – savanorišką atvykimą į Lietuvos Respubliką bei motinos ir nepilnamečio sūnaus išlaikymą.

O.G. pagal BK 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p. paskirti penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 str. 2 d., 303 str. 1 d. ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą penkiolikai metų.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.