- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2-766-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00283-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medienos era“
- Atsakovas
- G. Ū., R. G., uždarajai akcinei bendrovei „Brigvitus“, uždarajai akcinei bendrovei „Germedis“, uždarajai akcinei bendrovei „Medinis kampas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos era“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos era“ ieškinį atsakovams G. Ū., R. G., uždarajai akcinei bendrovei „Brigvitus“, uždarajai akcinei bendrovei „Germedis“, uždarajai akcinei bendrovei „Medinis kampas“ dėl žalos atlyginimo, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Germedis“ priešieškinį ieškovei UAB „Medienos era“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Brigvitus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos era“ dėl skolos priteisimo, pagal atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos era“ dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medienos era“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama : 1) priteisti 1 180 375 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų R. G., G. Ū., UAB „Brigvitus“, UAB „Germedis“, UAB „Medinis kampas“ (toliau kartu – ir atsakovai); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo arba jį patenkinus iš dalies, pripažinti visų ieškovės 2025 m. birželio 12 d. pažymoje išvardytų sandorių negaliojančiomis dalis, sudarytas dėl piktavalio atsakovų susitarimo, ir taikyti vienašalę restituciją visai piktavalio susitarimo sumai; 3) priteisti 6 procentų palūkanas iš atsakovių UAB „Germedis“, UAB „Brigvitus“, UAB „Medinis kampas“ ir 5 procentų palūkanas iš atsakovų R. G. ir G. Ū. už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra medinių baldų gamyba. Ieškovės akcininkai nustatė, kad 2025 metais ieškovės pajamos padidėjo, tačiau pelnas beveik neišaugo. Ieškovė, atlikusi vidinį tyrimą, nustatė, kad ieškovė baldų gamybai reikalingą žaliavą (medieną) pirko ne rinkos kainomis, o 20–40 proc. brangesnėmis kainomis iš UAB „Brigvitus“, UAB „Germedis“ ir UAB „Medinis kampas“, kurios yra susijusios su ieškovės darbuotojais atsakovu R. G. ir atsakovu G. Ū., o būtent: 1) UAB „Brgivitus“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra V. Ū. yra atsakovo G. Ū. sūnus; 2) UAB „Germedis“ direktorius yra A. B., o akcininkai atsakovas G. Ū. ir A. B.; 3) UAB „Medinis kampas“ vienintelė akcininkė ir direktorė yra B. Ū., kuri yra atsakovo G. Ū. dukra. Ieškovės vertinimu, atsakovas R. G., ėjęs UAB „Medienos era“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, kartu su pavaldiniu G. Ū. atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to ieškovei buvo padaryta žala, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. atsakovės UAB „Brigvitus“, UAB „Germedis“ ir UAB „Medinis kampas“ ieškovės sąskaita uždirbo 1 180 375 Eur grynąjį pelną. Ieškovės vertinimu, jeigu atsakovai R. G. ir G. Ū. būtų vykdę savo darbines pareigas sąžiningai, tuomet ieškovė būtų įsigijusi medieną pigiau rinkos kainomis.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, atsargas ir kitą kilnojamąjį turtą, esančius pas šiuos asmenis ir trečiuosius asmenis, o neužtenkant šio turto – nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą ieškinio sumai.
4. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškiniu reiškiamas didelės vertės reikalavimas, o atsakovų tikroji turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma. Grėsmę, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, patvirtina tai, kad atsakovai iki šiol nesąžiningai elgėsi ieškovės atžvilgiu – sudarė piktavalį susitarimą ir beveik 10 metų per skirtingus juridinius asmenis savinosi ieškovės lėšas atlikdami nesąžiningus veiksmus.
5. Atsakovė UAB „Bigvitus“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 40 593,66 Eur skolą, 427,68 Eur palūkanas, 10,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Atsakovė UAB „Germedis“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 104 841,25 Eur skolą, 1 336,85 Eur palūkanas, 10,15 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas R. G. priešieškiniu prašo: 1) pripažinti atsakovo R. G. atleidimą iš darbo UAB „Medienos era“ neteisėtu, negrąžinti atsakovo į darbą ir taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes: priteisti atsakovui R. G. iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atsakovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam atsakovo vidutiniam darbo užmokesčiui (toliau – VDU) už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus (5 VDU); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nurodė reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, motyvus, padarė išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad vien didelė nurodoma ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, t. y. nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama paslėpti turimą turtą, perleisti jį kitiems asmenims ar apsunkinti ir dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad atsakovai yra nesąžiningi ir tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovai R. G. ir G. Ū. ieškovės vardu iš atsakovių UAB „Bigvitus“, UAB „Germedis“ ir UAB „Medinis kampas“ įsigijo medieną ne tik už daug didesnę nei rinkos kainą, bet ir prastesnės kokybės. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo atsakovai jau bus atlikę veiksmus, dėl kurių ieškovei galbūt palankus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba nebus įmanomas.
11.2. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje pateikė argumentus, pagrindžiančius atsakovų ilgą laiką vykdomus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Nurodytų argumentų pakanka padaryti išvadą, kad atsakovai buvo ir yra suinteresuoti išimtinai asmeninių finansinių poreikių tenkinimu ir nuo pat pradžių apgaulės būdu kenkė ieškovei ir tą siekia daryti toliau.
Atsiliepimas
12. Atsakovai G. Ū. ir UAB „Germedis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovai ketintų slėpti ar perleisti savo turtą. Ieškovė aplinkybes, kad atsakovas G. Ū. ir UAB „Brigvitus“ bei UAB „Medinis kampas“ akcininkai / vadovai yra šeimos nariai, pateikia kaip siurprizines, nors šios aplinkybės visuomet ieškovei buvo žinomos.
12.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovės UAB „Medinis kampas“, UAB „Brigvitus“ ir UAB „Germedis“ ieškovei medieną parduodavo žemesnėmis kainomis nei rinkos kaina, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus (sudarydavo su ieškove nenaudingus sandorius). Ieškovė taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovės parduodavo žemesnės kokybės medieną už geresnės kokybės medienos rinkos kainą.
12.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir dėl to kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
13. Atsakovės UAB „Brigvitus“ ir UAB „Medinis kampas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja išskirtinis atvejis pripažinti, kad pagal pateiktus argumentus bei duomenis apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, atsakovai gali siekti pagrindinio tikslo – išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
14. Atsakovas R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas R. G. su atsakovu G. Ū. neturi giminystės ryšių ir niekada nedalyvavo UAB „Brigvitus“, UAB „Germedis“ ar UAB „Medinis kampas“ steigimo procese, niekada nekontroliavo šių įmonių, niekada nebuvo susijęs darbo ar pavaldumo santykiais su šiomis įmonėmis, todėl ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovo R. G. ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turtą ar lėšas, turint tikslą apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – antstolio A. N. 2025 m. liepos 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-25-112 su priedais.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo, nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, be to, teikiamas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. jis nėra susiję su byloje nustatomomis aplinkybėmis sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą, vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir ieškovės naujo įrodymo į bylą nepriima ir grąžina jį padavusiam asmeniui.
20. Atsakovai G. Ū. ir UAB „Germedis“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 1) G. Ū. 2005 m. gruodžio 16 d. darbo sutartį su priedais; 2) ieškovės 2025 m. birželio 19 d. prašymą atsakovui G. Ū. pateikti pasiaiškinimą; 3) atsakovo G. Ū. 2025 m. birželio 20 d. paaiškinimą ieškovei; 4) Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1166-657/2025; 5) atsakovės UAB „Germedis“ 2025 m. liepos 17 d. atsakymą į ieškovės 2025 m. liepos 10 d. pretenziją; 6) ieškovės 2025 m. birželio 16 d. įsakymą dėl darbuotojo G. Ū. nušalinimo nuo pareigų; 7) ieškovės 2025 m. birželio 23 d. įsakymą dėl darbuotojo G. Ū. nušalinimo nuo pareigų.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti atsakovo G. Ū. ir UAB „Germedis“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus. Atsakovai neprašo priimti naujai teikiamų įrodymų, taip pat nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo priimti atsakovų pateikto Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1166-657/2025, nes teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kiti atsakovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai neturi reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl juos atsisakoma priimti ir gražinami juos padavusiam asmeniui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
23. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
24. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovų nesąžiningumą pagrindžia tai, jog atsakovai R. G. ir G. Ū. ieškovės vardu iš atsakovių UAB „Bigvitus“, UAB „Germedis“ ir UAB „Medinis kampas“ įsigijo medieną ne tik už daug didesnę nei rinkos kainą, bet ir prastesnės kokybės, o tai patvirtina atsakovų nesąžiningumą.
25. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
26. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022). Taigi, turto arešto taikymas atsakovų turto masės nepadidina, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sunki atsakovų finansinė padėtis, nėra pakankamos aplinkybės, leidžiančios taikyti turto areštą.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien nurodymas ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių dėl atsakovų veiksmų parduodant ieškovei prastesnės kokybės medieną už didesnę nei rinkos kainą, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. nuspręsti, jog atsakovai atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad aplinkybės dėl atsakovų veiksmų, susijusių su parduodant ieškovei prastesnės kokybės medieną už didesnę nei rinkos kainą, (ne)teisėtumo, kaip atsakovų civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga – neteisėti veiksmai, nustatytinos ir vertintinos ginčą išnagrinėjus iš esmės. Pažymėtina, kad atsakovų veiksmai, kurių pagrindu ieškovei galbūt buvo padaryta žala yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, o ne prielaida teismui taikyti atsakovų turto areštą.
28. Be to, turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovų nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovai neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškovės išsakytos abejonės dėl ieškinio sumos dydžio ir atsakovų realaus pajėgumo įvykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovų nesąžiningumas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
29. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2, 7 dalys).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.