Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. D., gynėjui advokatui Antanui Markūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Konfiskuota D. D. priklausančio turto už 600 Lt (šešis šimtus litų ). Iš D. D. priteista 4360 (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pagal LR BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent 2006-11-08 d. apie 17 val. 30 min. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), prie baro (duomenys neskelbtini) iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė V. R. priklausantį automobilį „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4300 lt. vertės, kartu su automobilio smulkmenų skyrelyje buvusiu mobilaus ryšio telefonu „NOKIA 3120“ - 369 Lt vertės ir automobilio bagažinės viduje buvusiomis dvejomis žieminėmis padangomis „NOKIAN“ R-14 - 460 Lt. vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 5129 lt. vertės turtinę žalą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, buvo nustatytas vogtų automobilių detales supirkinėjantis asmuo, tačiau teismas nepakankamai atsižvelgė į šią aplinkybę. Teigia, kad pradėjo atlyginti žalą, tikisi pradėti dirbti. Taip pat, nurodo, kad praeityje yra nusikaltęs, tačiau bausmę atlikęs, todėl, apelianto manymu, praeitis neturėtų daryti įtakos bausmei už šį nusikaltimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 178 str. 2d. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad D. D. padarė tyčinį turtinį nusikaltimą. Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tyčinis, baigtas. Nors nuteistasis jauno amžiaus, tačiau praeityje jau teistas tris kartus, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laiko tarpui po jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir turėdamas teistumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje yra kaltinamas D. D., kas rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti. D. D. praeityje teistas ne tik už turtinius, bet ir už smurtinį tyčinį bei kitus nusikaltimus, už kuriuos teistumai neišnykę. Nuteistasis nedirbo, nesimokė, iš jo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pragyvenimui uždirbdavo iš mašinų vagysčių (t.1.b.l.118). Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę skyrė nuteistajam pagrįstai.

LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas tyčinis, apysunkis, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dalinai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes skyrė D. D. ne tik ne didesnę, bet žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatytas sankcijoje šios bausmės vidurkis.

Apeliantas skundu prašo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo argumentas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

D. D. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą turint teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už turtinį bei smurtinį nusikaltimus, jis nesimokė, nedirbo, iš nuteistojo parodymų matyti, kad nusikalstama veika užsiėmė nuolat, iš to gyveno, už vogtus automobilius buvo gaunamos lėšos. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimą, todėl teismas atsižvelgė į šias aplinkybes nustatydamas bausmės dydį. Tačiau ankstesni D. D. teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, o kartu įvertinus ir tai, kad nuteistasis nedirbo, nesimokė ir pragyveno iš automobilių vagysčių, neduoda pagrindo spręsti, kad įmanoma pasiekti, jog nuteistasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų be realaus laisvės atėmimo. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad nuteistajam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas, o taip pat būtų pasiekta, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus tai, kad nuteistasis yra jauno mažiaus, nusikalsta ketvirtą kartą, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, įvertinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu įsidarbino ir pripažino tėvystę negali būti pagrindu nuosprendžiui keisti ir apelianto atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad praeitis-ankstesni teistumai neturėtų daryti įtakos bausmei už šį nusikaltimą, nes jis atlikęs bausmę. Kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę, teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir ankstesnius teistumus, kas parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą. Be to, BK 97 straipsnio 1 d. nurodo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Tai reiškia, kad įstatymas teismą įpareigoja teistumą įvertinti, nepriklausomai nuo to, kad ankstesnė bausmė atlikta. Asmuo laikomas teistu visą bausmės atlikimo periodą ir baudžiamojo įstatymo nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Apeliantas naują nusikalstamą veiką padarė teistumo laikotarpiu, todėl teismas pagrįstai įvertino šią aplinkybę skirdamas bausmę.

Kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.