- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- AN2-702-290/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą, dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies S. P. atžvilgiu nutraukė. Tuo pačiu nutarimu Marijampolės rajono apylinkės teismas paliko nepakeistą (duomenys neskrlbtini) vyresniojo tyrėjo D. A. 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą dalyje dėl S. P. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir dėl galutinės nuobaudos. S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o nesant galimybės panaikinti skundžiamą nutarimą, prašo jį pakeisti dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones keturių mėnesių laikotarpiui. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą dėl jo atžvilgiu policijos surašyto nutarimo, nepagrįstai nusprendė, kad veiksmus, kurie traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas, jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat, teismas nepagrįstai nevertino, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios akivaizdžiai paneigia, tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia, kadangi jo automobiliu atliktas manevras aplinkiniams nesukėlė jokio pavojaus. Taip pat nurodo, kad prieš atlikdamas apsisukimo manevrą, jis įsitikino judėjimo saugumu, buvo įvertinęs ir tai, kad artimoje aplinkoje jokių pašalinių asmenų ar transporto priemonių, kuriems būtų buvęs pavojingas jo atliekamas manevras, nebuvo. Be to nurodo, kad už jo transporto priemonės stovėjusio automobilio vairuotojas iš anksto žinojo apie ketinamą atlikti manevrą, todėl jam jokiu būdu taip pat nebuvo sukurta pavojinga situacija. Taip pat teigiama, kad pati įvykio vieta, taip pat nesuponuoja į chuliganišką vairavimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad automobiliu, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, jis važiavo pirmą kartą, todėl nežinojo jo techninių savybių ir dėl šių priežasčių jo atliktas netikėtas manevras, buvo padarytas netyčia, jo nesitikint. Atlikdamas netyčinį apsisukimą, jis nenorėjo pademonstruoti savo antivisuomeninių nuostatų ir jo elgesys nebuvo nukreiptas į sąmoningą bendrų taisyklių nesilaikymą. Be to, apsisukimo manevras buvo atliktas tik dėl vairuojamo automobilio sankabos modifikacijų, kurios iki manevro atlikimo jam nebuvo žinomos. Dėl šių priežasčių teismo išvados apie atliktą chuliganišką vairavimą yra nepagrįstos. Mano, kad jį pripažinus padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, būtų pažeistas ,,in dubio pro reo“ principasSkunde teigiama, kad paskirta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju yra akivaizdžiai per griežta, kad ji skirta neatsižvelgus į svarbias aplinkybes. Nebuvo įvertinta, tai, kad jo darbas yra susijęs su prekyba naudotais automobiliais, kad šia veikla jis verčiasi įsigijęs verslo liudijimą, moka mokesčius. Dėl šių priežasčių praradęs teisę vairuoti transporto priemones jis negalės verstis veikla, kuria verčiasi jau daug metų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas, prašo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
S. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog S. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, taip pat nurodant, kad paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra per ilgas, tokiu būdu apylinkės teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganišku vairavimu yra laikomas toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris buvo atliktas dėl chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų asmenų saugumui. Komentuojamame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347/2012).Nors skunde apeliantas ir nurodo, kad manevrą jo vairuojamu automobiliu atliko ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl nežinomos automobilio techninės modifikacijos, su tokiu jo teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme S. P. nurodė, jog domisi sportiniais automobiliais, juos remontuoja, tokiu būdu, net ir techninė automobilio modifikacija neturėjo būti kliūtimi atlikti tikslų ir pavojaus nekeliantį apsisukimo manevrą. Nesaugus S. P. vairuojamo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio manevras, spaudžiant vairuojamo akceleratoriaus pedalą ir taip priverčiant varančiuosius ratus suktis vietoje bei sukant vairą į šoną, taip priverčiant automobilį suktis aplink savo ašį, buvo atliktas dienos metu (duomenys nesklebtini) gatvėje, kur tuo metu vyko intensyvus eismas, taip pat netoliese yra ligoninė, vaikų globos namai, parduotuvė. Tokiu būdu gatvėje bet kuriuo metu galėjo būti ne tik automobiliai, tačiau į gatvę galėjo išeiti ir pėstieji. Dėl šių priežasčių S. P. veiksmai vertintini, kaip chuliganiškas vairavimas, atitinkantys ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.Iš byloje pateiktos filmuotos medžiagos akivaizdžiai matoma, kad 2017 m. gegužės 27 d. apie 14.45 val. S. P. vairuojamas ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis atvažiuoja gatve, esančia (duomenys neskelbtini) staiga sustoja jos viduryje, praleisdamas priešprieša atvažiuojančią kitą transporto priemonę ir atlieka manevrą į kairę pusę, kurio metu tyčia, nemažiau kaip du kartus S. P. spausdamas automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ akceleratoriaus pedalą, priverčia automobilį suktis ratu ir po šių veiksmų nuvažiuoja ta pačia gatve, kurioje ir atliko manevrą. Pažymėtina, kad vaizdo įraše taip pat užfiksuota, jog už automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ yra sustojusi kita transporto priemonė. Apeliacinės instancijos teismas, šio vaizdo įrašo kontekste, nesutinka su apelianto skunde nurodyta aplinkybe, kad manevrą jis atliko netyčia, kadangi vaizdo įraše matosi, jog automobilis tyčia ne vieną kartą apsukamas ratu, be to pats apeliantas skunde nurodė, kad apie jo ketinamą atlikti manevrą, žinojo jo draugas, kuris vairavo automobilį sustojusį už ,,( duomenys neskelbtini)“ automobilio. Aplinkybė, jog gatvėje be ,,( duomenys neskelbtini)“ automobilio, prieš jam atliekant manevrą, buvo sustojusi ir kita transporto priemonė, priešingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, vertinama, kaip pavojaus kėlimas eismo saugumui ir savo bei kitų žmonių sveikatai. Šie vaizdo įraše užfiksuoti S. P. veiksmai, kartu su aukščiau aptartais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo, pagrįstai įvertinti, kaip chuliganiškas vairavimas. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dviejų metų. Nagrinėjamu atveju S. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas aštuoniolikai mėnesių, sutinkamai su komentuojamame straipsnyje numatytais terminais, artimas minimaliam. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta S. P. atsakomybę lengvinančių taip pat ir sunkinančių aplinkybių, tačiau jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta, kadangi nebuvo atsižvelgta į apelianto darbinę veiklą, nėra sukurianti išskirtinių sąlygų, kurios būtų pagrindas švelninti pažeidėjo teisinę padėtį, be to aptariama aplinkybė egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Pažymėtina, kad neigiamų pasekmių atsiradimas, pats savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, teismą įpareigojančią, švelninti pažeidėjo teisinę padėti, kadangi atsiradusios pasekmės yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju paskirta administracinio poveikio priemonė yra S. P. priešingo teisei elgesio rezultatas. S. P. paskirta administracinio poveikio priemonė bei nustatytas jos terminas, yra tiek griežtas, kiek to reikalauja įstatymas, tačiau taip pat yra adekvačiai parinktas įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes.Skunde nurodoma, jog palikus nepakeistą skundžiamą nutarimą, bus pažeistas ,,in dubio pro reo“ principas. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ,,in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, tokiu būdu skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą ir S. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.