- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- I-7184-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01346-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–6).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pataisos įstaigos 3 sektoriuje atliko nuo 2016-07-12 iki 2019-01-12. Nurodė, jog bausmę atlikinėjo 5 būrio 5 patalpoje, 6 būrio 2 patalpoje. Skunde teigė, jog jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Patalpose yra pelėsis, patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pastato būklė avarinė bei yra priskirtas ne gyvenamiems pastatams. Taip pat pilna tarakonų, blakių dėl kurių kandžiojimo negali naktį ramiai miegoti. Sanitarinių įrenginių yra per mažai, 4 tualetais naudojasi apie 200 žmonių. Tai sukėlė didelius nepatogumus, fizinį skausmą, kančias. Kauno visuomenės sveikatos centras 2018-05-04 patikrinimo akte nustatė, jog 3 sektoriaus 6 būrio 3 patalpoje buvo rasta gyvų nariuotakojų. Tokie pažeidimai buvo nustatyti 2018-10-29 patikrinimo aktu ir 2016-05-17 patikrinimo aktu. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė asmeninius nepatogumus ir dvasines kančias, tam tikrus išgyvenimus, pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 10–16) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016-07-12 iki 2019-01-12 buvo užtikrintas tesės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Įstaigoje yra pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių kas atitinka teisės aktuose numatytus normatyvus. Taip pat nurodė, jog patalpas turi prižiūrėti ir valyti nuteistieji. Jei būriuose esantys nuteistieji gerai atlieka savo budėtojų pareigas, jose negalėtų atsirasti pelėsio. Pataisos įstaigoje avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaigos 3 sektoriaus patalpų sienos, grindys atitinka teisės aktus. Atsakovės atstovė nurodė, jog įstaigoje yra sudaryta sutartis pagal kurią objektuose yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl; pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-07-12 iki 2019-01-12.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Pareiškėjas skunde apibrėždamas skundo ribas nurodė, jog jis buvo laikomas 5 būrio 5 patalpoje ir 6 būrio 2 patalpoje neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto. Todėl teismas vertins tik šias nurodytas gyvenamąsias patalpas.
Iš pateiktų teismui duomenų (b. l. 20, 25–26) matyti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenant 5 būrio 5 patalpoje (11 miegamųjų vietų, 34,44 kv. m gyvenamojo ploto, teko vienam asmeniui 3,13 kv. m ploto) ir 6 būrio 2 patalpoje (16 miegamųjų vietų, 52,00 kv. m gyvenamojo ploto, teko vienam asmeniui 3,25 kv. m ploto) buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (5 būrio 5 patalpoje ir 6 būrio 2 patalpoje) metu buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas nurodė, jog patalpose buvo pelėsis bei buvo gausu parazitų, be to buvo nelygi sienų danga, nėra lengvai valoma, dezinfekuojama.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų ir buitinių patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punktą, gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (b. l. 62, 63). Taigi, gyvenamose patalpose laikomi asmenys yra patys atsakingi už pelėsio pašalinimą patalpose. Pažymėtina, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas bei palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo valios. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs išsivalyti (dėl netinkamų valymui paviršių ar netinkamų priemonių) bei išsivėdinti gyvenamosios patalpos, ar, kad tuo tikslu jam nebūtų išduotos valymo priemonės. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir neturėjimo galimybės išvalyti patalpų (sunkiai valomi paviršiai) iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Duomenų apie tai, jog kreiptųsi į atsakovą dėl nelygių sienų ir negalėjimo jas išvalyti taip pat nebetaikė pareiškėjas.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nustatyta, jog Pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudarytos šių paslaugų teikimo sutarys su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 25, 26, 58–61). Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai (b. l. 41–50), kurie patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (sektoriuje) buvo atliekami darbai. Atliktų darbų aktai patvirtina ir aplinkybė, jog naikinant kenkėjus jie buvo užfiksuoti ir dokumentuose. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra pagrįsti. Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai, tame tarpe 3-me sektoriuje, nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Byloje taip pat pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2016-08-29 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blakių sukandžiojimo. Buvo taikytas gydymas. (b. l. 17). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl blakių netinkamo naikinimo pagrįsti.
Tačiau nagrinėjamame kontekste būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl pastato būklės, nurodydamas, kad šis pastatas buvo netinkamas gyventi, avarinės būklės, paskirtis jo negyvenamųjų pastatų.
Atsakovės atstovas nurodė, jog Pataisos įstaigoje avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Atsakovės atstovė pateikė teismui statinio techninį (techninį-energetinį) pasą Nr. 214 ir Nr. 213 (b. l. 27–40), kuriame nurodyta, jog statinių naudojimo paskirtis – bendrabutis, tai paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl šio statinio nepritaikymo gyventi žmonėms. Duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu buvo avarinės būklės pastatų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjas skunde detaliai nenurodė kodėl pastatas yra avarinė būklės. Todėl pareiškėjo argumentai, jog pastatas, kuriame jis gyveno, buvo avarinės būklės atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad patalpos yra negyvenamos, pažymima, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-23 įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Todėl tai, jog Pataiso įstaigos pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).
Pareiškėjas nurodė, kad 200 žmonių turėjo naudotis tik 4 tualetais, todėl teko laukti eilėje, tai kėlė jam fizinį skausmą, nepatogumų, kančių.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017-01-01) (toliau – ir Aprūpinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų. Nuo 2017-06-07 įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Naujoji aprūpinimo norma) numatyta 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras, 1 praustuvė ne daugiau kaip 15 nuteistųjų.
Pataisos įstaigos duomenimis (b. l. 19, 25, 26) 6 būryje buvo nuo 40 iki 43 nuteistųjų, 5 būryje buvo nuo 35 iki 51 nuteistųjų, 7 būryje buvo nuo 35 iki 40 nuteistųjų, 3 būryje – 18 nuteistųjų, o 1 būryje -35 nuteistieji. Nurodė, jog 6 būryje buvo 5 klozetai, 1 unitazas, 3 būryje 3 klozetai ir 3 pisuarai, 5 būryje 3 klozetai ir 3 pisuarai, 1 būryje 3 klozetai.
Iš pateiktų teismui duomenų bei teisinio reglamentavo ir atlikus aritmetinius veiksmus matyti, jog sanitarinių įrenginių kiekis visuose būriuose buvo pakankamas.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams (netinkamai atliekamas nariuotakojų ir graužikų naikinimas, pareiškėjas kreipėsi dėl blakių sukandžiojimo bei jam buvo skirtas gydymas) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs (kreipėsi tik vieną kartą dėl blakių sukandžiojimo), nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. S. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.