Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per „zoom“ programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“, R. A., valstybės įmonė „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai

II. Suinteresuotų asmenų pozicija dėl bylos dalyko

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, visiškai įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos“ prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „ Turto bankas“ atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

9. 2021 m. gegužės 12 d. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą, tačiau po bylos iškėlimo nebuvo ginčijamas pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011 ir kt.).

11. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.

12. Iš pareiškėjo G. G. pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas G. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini).

13. Kaip matyti iš Kauno apskrities archyvo išrašo iš asmeninio ūkio knygų asmeninės sąskaitos Nr. 1225, ir Kauno rajono Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013 m. spalio 7 d. pažymos Nr. S4-72 (1.18), pagal Kauno rajono Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 33 (1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m.), asmeninės sąskaitos Nr. 1225, yra įrašytas G. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ūkis. Skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ 1991 - 1995 metais įrašyta: G. G. A. – šeimos galva. Ūkyje taip pat įrašyti: V. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G. mama, R. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G. sesuo, ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G. sesers sūnus.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1A1m), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5I1m), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6I1m), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. A., o į kitą ½ dalį nurodytų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės nėra įregistruotos, apie tai nekilnojamojo turto registre įrašų nėra.

15. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-58/2007 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad ginčo turtas nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, Kauno miesto savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas. Centralizuotai valstybės turtą valdą Valstybės įmonė turto bankas, kuri atsiliepimo nepateikė, pareiškimui neprieštaravo, todėl teismui nėra jokio pagrindo spręsti, kad ½ dalis namo, ūkinių statinių ir kiemo statinių gali būti valstybės nuosavybė.

17. Pareiškėjas nurodo, kad šiame gyvenamajame name (jo dalyje) gyvena nuo gimimo, apie penkiasdešimt metų, nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu, Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), čia gyveno ir jo senelis iš motinos V. G. (mergautinė pavardė – C.) pusės, C. L. J. su sutuoktine, pareiškėjo močiute, C. - B. J. (tuo metu buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kurie valdė ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1m, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 6I1m, ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); čia gyveno ir jų dukra, pareiškėjo motina V. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) susituokė su A. G., pareiškėjo tėvu, gim. (duomenys neskelbtini) bei po santuokos sudarymo jie ir toliau liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi pastatais ir visu namų ūkiu, kur gimė ir pareiškėjas.

18. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdo šį nekilnojamąjį turtą (jo dalį) – ½ gyvenamojo namo, po ½ ūkinių pastatų, ½ kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad niekas neturi daugiau teisių už jį, valdymas yra įrašytas (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje, visą laikotarpį mokėjo ir moka mokesčius, išlaiko ir prižiūri būstą kaip savą, jį remontuoja – įstatė naujus langus, suremontavo seną stogą ir kt. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina pareiškėjo pateikti duomenys apie mokamus mokesčius, prekių įsigijimo kvitai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad per visą minėto objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Priešingų duomenų byloje nėra.

19. Pareiškėjas, siekdamas įsigyti dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), turėtų įrodyti, kad statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1933 m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1950 m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos pabaigos metai - 1950 m., kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1950 m.

20. Remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija (registro Nr. 20/174490) duomenimis, namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurių ½ dalis nuosavybės teise valdo R. A., įregistravimo pagrindas: 2016 m. liepos 5 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2016 m. liepos 7 d. (pirminė savininkė M. K. S.), įregistravimo pagrindas: 1971 m. birželio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. liepos 20 d. išrašas iš ūkinių knygų Nr.(10.6.)V10-3596, išregistravimo pagrindas: 2010 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 9423, įrašas galiojo nuo 2006 m rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. Likusios dalies valdos įregistravimui NT registre prašymai nepateikti (Išrašo 11 punktas).

21. Kaip atsiliepime nurodė suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo vardą ir pavardę, nustatyta, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2016 m. gegužės 5 d. buvo gautas V. J. (pagal išrašo su istorija duomenis ½ dalių namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių savininko, įregistravimo pagrindas: 2016 m. gegužės 4 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo pagrindas: 2016 m. birželio 23 d. susitarimas nutraukti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galiojo nuo 2016 m gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 27 d.) 2016 m. balandžio 5 d. skundas dėl neįvardinto asmens atliktų neteisėtų statybos darbų (duomenys neskelbtini). Inspekcijos skyrius 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (15.2)-2D-6594 „Dėl skundo“ informavo 2016 m. balandžio 5 d. skundą pateikusį asmenį, kad skundo nenagrinės, kadangi pirmiau nurodytas asmuo nenurodė konkretaus skundžiamo veiksmo, jo įvykdymo datos, asmens, kurio veiksmai skundžiami, vardo, pavardės, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir tai patvirtinančių dokumentų.

22. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį siekiamo pripažinti namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Taigi, jokių duomenų apie savavališką statybą, susijusią su pareiškėjo valdoma turto dalimi, nėra.

23. Viena iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų – pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jis nėra daikto savininkas. Per visą nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį, pareiškėjui niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėjas, valdydamas nekilnojamuosius daiktus, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomus daiktus. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas daiktų valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjo valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėjas daiktą visą laikotarpį valdė kaip savą – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pareiškėjas turtu rūpinasi, siekdamas išsaugoti ir naudoti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

24. Vadovaujantis CPK 532 straipsnio 1 dalies ir 535 straipsnio nuostatomis specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ buvo paskelbti pranešimai apie bylos nagrinėjimą, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta kitų suinteresuotų asmenų, nei nurodytų pareiškėjo pareiškime, pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nebuvo ginčijamas pareiškėjo nurodyto turto dalies valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą: pareiškėjas daiktą atvirai ir sąžiningai kaip savo valdo daugiau nei 10 metų; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys į pareiškėjo nurodytų daiktų nuosavybę nepretenduoja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodytų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 533 straipsnis).

26. Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 8,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsniu, 178 straipsniu, 533 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nekilnojamąjį turtą – ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1m, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 6I1m, ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,82 Eur (aštuonis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.