Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1399-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
2A-1399-798/2015
Teisminio proceso Nr.
252-3-00328-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
J. L.
Kategorijos
  • 76.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1399-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 252-3-00328-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:76.3 ; 76.4 ; 78.2.1; 99.9; 121.14; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės, Andrutės Kalinauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui J. L., institucija, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė T. M. teismui pareikštu ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas J. L. yra nepilnamečio G. M. (gim. 2006-04-21) tėvas; 2) nustatyti nepilnamečio G. M. gyvenamąją vietą su motina T. M. (ieškove); 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 4) paskirti ieškovę vaikui teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. M. 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2004 m., o pradėjo gyventi kartu 2005 metais pas atsakovo motiną. 2006-04-21 gimė sūnus G. M., tačiau nuo pat gimimo atsakovo motina buvo prieš, jog gimimo liudijime atsakovas būtų įrašytas tėvu, todėl atsakovas tėvystės nepripažino. Nuo to momento santykiai su atsakovu labai pablogėjo, jis girtavo, girtas ją ir sūnų mušdavo, terorizuodavo, varydavo iš namų. 2008 metais atsakovas ją su sūnumi visam laikui išvarė iš namų. Nuo to laiko ieškovė viena rūpinasi sūnumi ir jį išlaiko, tenkina jo poreikius, per šį laiką atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teigė, jog biologinis G. M. tėvas yra atsakovas, kuris niekada tėvystės neneigė, tačiau nesutiko tėvystę pripažinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl šį faktą prašo nustatyti teismo. Kadangi ieškovę su sūnumi sieja artimas motinos ir vaiko ryšys, nuo pat vaiko gimimo vaiku rūpinosi, auklėjo jį, prašė nustatyti nepilnamečio G. M. gyvenamąją vietą su motina. Kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, tačiau išlaikymą nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai, prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už pastaruosius trejus metus, t.y. 18 000 Lt (36 mėn. x 500 Lt) (b.l.3-6).

Atsiliepimas

Atsakovas J. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y., kad G. M. yra jo biologinis sūnus ir, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutiko su reikalavimais priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad nuo 2004 m. iki 2009 m. su ieškove gyveno pas jo motiną G. S., o nuo 2009 m. išėjo gyventi atskirai. Gimus vaikui, jis norėjo pripažinti tėvystę įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovė kategoriškai tam prieštaravo, nes norėjo gauti vienišos motinos pašalpą. Su ieškove gyveno ir vedė bendrą ūkį iki tol, kol ieškovė susirado draugą D. C. ir 2012-10-18 išvarė atsakovą iš namų. Nesutiko su prašomo priteisti 500 Lt išlaikymo dydžiu, tačiau sutiko su 350 Lt išlaikymo dydžio suma. Nesutiko su reikalavimu dėl 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes ieškovė nuslėpė faktą, kad jam ir ieškovei gyvenant kartu nuo 2004 m., jis savo vardu buvo paėmęs ne vieną kreditą, iš viso 52 437,35 Lt, ieškovės buto, esančiam Nemenčinėje, remontui, taip pat buto, esančio Babrukiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., kur ir dabar ieškovė gyvena, remontui bei dulkių siurbliui, kompiuteriui, įvairioms išlaidoms, nes ieškovė niekada niekur nedirbo (b.l. 26-27).

Išvadą byloje teikianti institucija Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad, jeigu vaiko tėvu bus pripažintas atsakovas, tai skyrius palaikys ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kurio dydis neturi būti mažesnis kaip 500 Lt per mėnesį. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą gali būti tenkinamas, jei bus įrodyta, kad atsakovas per visą tariamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo išlaikant vaiką (b.l. 41-43).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad atsakovo paskolos buvo paimtos jo motinos buto remontui, nes nebuvo, nei šildymo, nei šulinio, net lauko tualeto. Ji siūlė atsakovui nuomotis, tačiau jis nesutiko, nenorėjo palikti motinos. Būstas buvo sutvarkytas, pagyveno neilgai, nes atsakovo motina ją su vaikais išvarė. 2008 m. ji išsikraustė gyventi į socialinį būstą, ten atėjo gyventi ir atsakovas. Socialiniame būste buvo pakeisti langai, tapetai, remontą darė pati, padėjo ir atsakovas. Būstas buvo sutvarkytas iš bendrų lėšų, o paskutinius metus, tik iš jos gaunamų lėšų. Atsakovo motina nuolat ją su atsakovu kiršino, iš atsakovo algos pinigų likdavo mažai, nes reikėjo mokėti už paskolas, atsakovas buvo rūkantis ir geriantis žmogus. Ji tuo metu taip pat dirbo barmene ir padėjo atsakovui išmokėti paskolą. Paskutinė atsakovo paskola buvo sudaužius automobilį, kai reikėjo jį pasiimti iš aikštelės. Šiuo metu nedirba, bet tam ir nėra sąlygų, reikia vežti vaiką į mokyklą. Jai padeda kartu gyvenantis draugas, kuris dirba, turi nuosavą verslą. Vaikas lanko choro, sporto bei teatro būrelius. Būreliams per mėnesį išleidžia apie 60 - 70 Lt. Vaikui per mėnesį išleidžia apie 1 000 Lt: perka maistą, drabužius, avalynę, žaislus, vitaminus, probiotikus, vaistus. Išsiskyrus su atsakovu jam atidavė visus daiktus bei kartu pirktą automobilį. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2012-10-18. Iki 2012-10-18 atsakovas gyveno socialiniame bute Babrukiškių k., po to atsakovas išėjo gyventi į Vilniaus miestą pas seserį, o ji liko gyventi tame socialiniame būste, kurį suteikė seniūnija. Atsakovas neteikė išlaikymo, buvo atvažiavęs porą kartų, vieną kartą davė 30 Lt, kitą kartą atvežė Lego konstruktorių, buvo atvažiavęs vaiko aplankyti į ligoninę, davė 100 Lt, kurių dalį ji jam grąžino, nes atsakovas sirgo ir neturėjo pinigų kelionei. Daugiau prie išlaikymo neprisidėjo, pas vaiką neatvažiuoja. Sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas nuo 2012-10-18, t. y. nuo datos, kai šalys nebegyvena kartu. Pažymėjo, kad turi nekilnojamojo turto, yra įsigijusi kelis žemės sklypus, kilnojamąjį namuką, kuris apšiltintas ir kol kas stovi sesers žemės sklype. Nemenčinėje esantį butą paveldėjo po tėčio mirties, jį pardavė. Dar turi automobilį Audi 80, kitų transporto priemonių nėra, jos tik neišregistruotos.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta esąs vaiko tėvas ir sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kartu su atsakove negyvena nuo 2012 m. spalio 18 d. Ieškovė vaiką blogai prižiūrėjo, jis nuo 2003 m. dirba vienoje darbovietėje, todėl negalėjo nuolat vaiko prižiūrėti. Nesikreipė dėl prastos vaiko priežiūros į Vaikų teisių apsaugos skyrių, nes gyveno kartu su ieškove. Išlaikymo neteikė, nes ieškovė neleisdavo su vaiku matytis. Be to, tuo metu buvo paėmęs daug paskolų, neturėjo kur gyventi, ieškovė buvo jį sukiršinusi su šeima. Vieną kartą ką turėjo piniginėje, tą ir atidavė. Automobilių neturi, automobilį BMW atidavė draugui, o automobilį Hondą pridavė į metalo laužą. Paskolas ėmė mamos butui bei socialiniam būstui tvarkyti, automobiliui pirkti, ieškovės paveldėto buto remontui. Taip pat paėmė paskolą investuoti į ieškovės verslą grožio salone. Ieškovei paveldėjus po tėvo mirties butą Nemenčinėje, pradėjo jį remontuoti. Nuo 2012 m. spalio 18 d. negalėjo mokėti vaikui išlaikymo, nes pats negalėjo išgyventi, turėjo grąžinti paimtas paskolas. Šiuo metu gyvena su drauge, Vilniuje nuomojasi būstą, nuomos kaina mėnesiui 300 Lt, komunalinius mokesčius padeda susimokėti kartu gyvenantis draugės brolis. Draugė nedirba. Šiuo metu taip pat moka kreditus, ėmė juos teismo išlaidoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas J. L. yra G. M. tėvas, o G. M. yra atsakovo vaikas. G. M. paliko jo turėtą pavardę „M.“. Nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove T. M.. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. M. išlaikymui po 500 Lt arba 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-01-30, iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. M. 7 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Priteisė iš atsakovo 2 350,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš atsakovo J. L. 353,56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo leido vykdyti skubiai.

Dėl tėvystės nustatymo

Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas, tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad yra nepilnamečio G. M. tėvas, o taipogi, kad šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai G. V., M. Z., J. P., G. S., ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintino. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko pavardės po tėvystės nustatymo, nepilnamečiam vaikui G. M. paliko jo turėtą pavardę „M.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, jog šiuo metu nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas, tėvas su vaiku bendrauja ir jį lanko retai, taip pat atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko G. M. teismui pateiktus paaiškinus, kad juo rūpinasi mama ir mamos sugyventinis, tėvas aplanko jį retai, jam labiau patinka bendrauti su mama, su tėčiu norėtų bendrauti dažniau, tačiau nenori likti pas jį nakvoti, nustatęs, kad ieškovė su vaiku gyvena socialiniame būste, tačiau nuosavybės teise jai priklauso trys žemės sklypai ir ji yra įsigijusi kilnojamąjį namelį, kuris yra apšiltintas ir tinkamas gyventi žiemos metu, o atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nuomojasi būstą su drauge bei jos broliu, padarė išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Teismas, įvertinę šalių turtinę padėtį bei kitus byloje esančius reikšmingus duomenis, padarė išvadą, kad šalių galimybės teikti savo vaikui išlaikymą yra panašios. Konstatavo, jog tai, kad atsakovas šiuo metu turi skolinių įsipareigojimų, nėra priežastis dėl ko jis galėtų būti atleistas nuo išlaikymo teikimo. Nors ieškovė nepateikė vaiko poreikiams patenkinti tenkančių išlaidų paskaičiavimų įrodymų, tačiau teismas įvertinęs ieškovės nurodytas išlaidas, padarė išvadą, kad jos nėra nepagrįstos, ar nepagrįstai padidintos. Vertino, kad vieno vaiko poreikiai yra ne mažesni kaip 1 000 Lt per mėnesį. Kadangi tėvai turi lygias galimybes vaikui teikti išlaikymą, tad iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-01-30) iki jo pilnametystės.

Nustatė, kad atsakovas nuo 2012-10-18, t.y. nuo to momento kai šalys nebegyvena kartu, išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė. Tačiau iki 2012-10-18 ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų nesirūpinęs vaiku, neteikęs jam išlaikymo. Konstatavo, kad atsakovui pareiga teikti savo sūnui išlaikymą atsirado nuo tada, kai jis nebeteikė jam išlaikymo, t.y. nuo 2012-10-18. Atsakovo nurodytas priežastis, kad jis turėjo mokėti kreditus, neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui ir kt., atmetė kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pareigos vykdymo. Sprendė, jog šalių tarpusavio turtiniai klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl buto remonto aplinkybių nepasisakė. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė sūnaus išlaikymui išleisdavo apie 1 000 Lt per mėnesį, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas išlaikymo savo vaikui neteikė nuo 2012-10-18, į tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra apie 2 072,68 Lt, atsakovo materialinė padėtis dėl prisiimtų skolinių įsipareigojimų buvo sunki, sprendė kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 7 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-10-18 iki 2014-01-30 (ieškinio padavimo teismui dienos). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas šalims padalino santykiu 85/15 proc.

Iš viso iš atsakovo ieškovei priteisė 2 350,50 Lt (2 575,50 – 225 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteisė 85 proc. mokėtino žyminio mokesčio - 344 Lt (180 Lt + 225 Lt x 85 proc.), į valstybės biudžetą, taip pat iš atsakovo priteisė 85 proc. teismo turėtų pašto išlaidų - 9,56 Lt, valstybei. Iš viso iš atsakovo priteisė 353,56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l. 94-100).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog nepilnametis vaikas G. M. yra apelianto vaikas. Paaiškino, jog nepaisant to, jog pirmosios instancijos teisme sutiko dėl G. M. pripažinimo sūnumi, tačiau ieškovė neleidžia su sūnumi matytis. Apeliantui 2014-03-07 nuvykus į ieškovės namus, jis buvo sumuštas ieškovės sugyventinio. Dėl tokio ieškovės elgesio suabejojo esant G. M. tėvu. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti po 500 Lt per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, nes išlaikymo dydis buvo nustatytas iš ieškovės paaiškinimų ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to teismas nepagrįstai nustatė, jog šalių finansinės galimybės teikti vaikui išlaikymą yra vienodos. Teigia, kad jo pajamos leidžia teikti tik 350 Lt išlaikymą, todėl ir įsiskolinimo dydis už laikotarpį nuo 2012-10-18 iki 2014-01-30 turėtų būti sumažintas iki 5250 Lt. Apelianto nuomone, teismas ir bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai, nes ieškovės atstovas nepateikė atstovavimo išlaidų paskaičiavimo, taip pat 2350,50 Lt yra ženkliai didesnė, nei nustatyta Rekomendacijose (b.l.105-106).

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog šalys kartu pradėjo gyventi 2005 metais pas atsakovo motiną G. S.. Šalims gyvenat kartu, 2006-04-21, gimė vaikas G. M., ak. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Atsakovas tėvystės nepripažino. Nuo 2009 m. ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovo motinos. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2012-10-18, kai ieškovė susirado draugą D. C. ir išvarė atsakovą iš namų.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Nacionalinėje teisėje šios vaiko teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).

Apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl tėvystės, kadangi ieškovė draudžia apeliantui matytis su nepilnamečiu sūnumi G. M..

DNR ekspertizės giminystės ryšiui nustatyti šalys neprašė, nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo. Nagrinėjamojoje byloje apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus, taipogi ir teismo posėdžio metu pripažino faktinę aplinkybę, jog yra esąs mažamečio vaiko G. M. tėvas. Apeliantas teigia, jog nori matytis su savo sūnumi, tačiau ieškovė yra kategoriškai nusiteikusi ir neleidžia, aiškina, jog buvo nuvykęs pas ieškovę, tačiau buvo sumuštas jos sugyventinio. Nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. M. nustatymo.

Atsižvelgiant į CPK 312 straipsnio nuostatas, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto išreikšta abejonė dėl G. M. tėvystės, taipogi argumentai dėl negalėjimo bendrauti su sūnumi, nenagrinėtini.

Apeliantui išaiškintina, jog kilus abejonių dėl tėvystės, jas galėtų išsklaidyti DNR ekspertizė, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.175 straipsnio tvarka jis gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymoTop of Form. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.Bottom of Form

Dėl išlaikymo dydžio

Apeliantas teigia, jog sūnaus poreikiai buvo nustatyti remiantis ieškovės pateiktomis prielaidomis, o teismas nepagrįstai nustatė apelianto finansines galimybes kas mėnesį mokėti po 500 Lt išlaikymo. Teigia, kad pajamos leidžia mokėti 350 Lt išlaikymo.

Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog G. M. mokosi Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinėje mokykloje (b.l. 8). Ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 9). Ieškovė nedirba, gauna (gavo) socialinę pašalpą ir išmokas vaikui, kurios nuo 2010-01-01 iki 2011-12-01 (14 mėnesių) sudarė 6 308 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2014-02-01 (2 m. 1 mėn.) - 12 220,84 Lt (b.l. 10;11). Nuo 2010-07-01 ieškovė yra registravusi T. M. individualią įmonę (b.l. 15). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso: 1) 1.5900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2) 1.3700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 3) 1.4000 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav. Nemenčinės sen. Stripūnų k. (b.l. 113-118). VĮ „REGITRA“ duomenimis, ieškovės vardu yra registruotos 4 transporto priemonės: 1) Audi A8 (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2013 m.), 2) Ford Mondeo (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2006 m.), 3) Audi 80 (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 1999 m.), 4) (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2007 m.), kurios yra areštuotos (b.l. 18-19). Ieškovės paaiškinimais, automobiliai Ford Mondeo, Audi 80 ir (duomenys neskelbtini) yra arba priduoti į metalo laužą, arba parduoti, tačiau dokumentai nesutvarkyti. Atsakovas nuo 2003-06-02 dirba UAB „Corola ventures“ (b.l. 20). Jo darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-12-01, sudarė 10 848,43 Lt (b.l. 21), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. – 26 944,84 Lt. Atsakovas nuosavybės teisėmis jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b.l. 22). Nuomojasi būstą Vilniuje, kuriame gyvena su drauge bei draugės broliu. VĮ „REGITRA“ duomenimis, atsakovo vardu yra registruotos 2 transporto priemonės: 1) (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2011 m.) ir 2) Honda Civic (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2010 m.); (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) yra areštuota (b.l. 23). Atsakovo paaiškinimais, transporto priemonė BMW yra perduota draugui, o automobilis Honda Civic - priduotas į metalo laužą, tačiau nenuimtas nuo įskaitos. Iš atsakovo asmeninės kredito istorijos nustatyta, kad atsakovas nuo 2011-04-05 iki 2012-10-18 turėjo 58 475,20 Lt dydžio kreditinius įsipareigojimus, dokumentų pirmosios instancijos teismui pateikimo dienai visų įsiskolinimų likutis sudarė 7 318,04 Lt (b.l. 29-35).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004).

Apeliantas yra 31 metų amžiaus, jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, oficialiai dirbantis, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių. Tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikta, priešingai, pagal atsakovo paaiškinimus, nuomos ir mokesčius už komunalines paslaugas dalinasi su kartu gyvenančiu draugės broliu. Jam privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo vaikui. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ieškovė kasdien vaiką vežioja į mokyklą Maišiagaloje (apie 7 km. nuo tos vietos kur gyvena), vaikui duoda dienpinigių, apmoka būrelių tam tikras išlaidas, taip pat papildomoms išlaidoms (priemonėms, kelionėms ir pan.) per mėnesį išleidžia 60 - 70 Lt. Be to perka vaikui maistą, rūbus, žaislus, vaistus. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių teiktą vaikui išlaikymą (jo ugdymui, laisvalaikiui, maistui, atostogoms ir pan.) (CPK 2 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Atsižvelgus į abiejų tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra jauna ir darbinga, tačiau neieško darbo, nėra priežastis nevykdyti tėvo pareigos sūnui. Pažymėtina, kad atsakovas turi dėti visas įmanomas bei maksimalias pastangas gauti gerai apmokamą darbą, kad galėtų garantuoti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo našta yra paskirstoma tarp abiejų tėvų ir įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo našta tenka vienai ieškovei.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-01-30) iki jo pilnametystės, kadangi ši suma gali patenkinti būtinus nepilnamečio vaiko G. M. poreikius. Su tokia teismų padaryta išvada sutiko ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 43).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pareiga išlaikyti vaiką kylą nuo jo gimimo momento. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nėra įrodymų apie atsakovo pervestas (perduotas) pinigines lėšas vaiko išlaikymui, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas teikė išlaikymą natūra (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neužtikrino vaikui teiktino materialinio išlaikymo stabilumo, kadangi nuo 2012-10-18, kai išsikėlė gyventi kitur, nustojo teikti sūnui išlaikymą ir todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai ir laiku vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką.

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus rajono teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, nes ieškovės atstovas nepateikė atstovavimo išlaidų paskaičiavimo, o 2 500 Lt suma už suteiktas advokato padėjėjo paslaugas yra didesnė, nei nustatyta Rekomendacijose.

Nustatyta, jog atstovavimo sutartis tarp advokato padėjėjo M. P. ir ieškovės sudaryta 2014-01-23 (b.l.12). Iš 2014-06-05 pinigų priėmimo kvito Nr. 658726 nustatyta, jog ieškovė už advokato padėjėjo M. P. atstovavimą pirmosios instancijos teisme, dokumentų surašymą ir patarimą sumokėjo 2 500 Lt (b.l. 70).

Pagal rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą 8.2. p. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį surašymą priklausytų – 2,5 (2,5 × 300 € = 750 €). Pagal 8.19. punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (0,1 × 300 € = 30 €).

Taigi, už ieškinio parengimą maksimalus užmokestis advokato padėjėjui priklauso 750 €. Už tai, kad advokatų padėjėjas M. P. dalyvavo: 1) 2014-04-09 parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 1h (30 €) (b.l.62-63), 2014-06-05 teismo posėdyje, kuris truko 2 h 35 min. (73,75 €) (b.l. 78-81) ir 2014-08-28 teismo posėdyje, kuris truko 20 min. (18,75 €) (b.l. 84-85), todėl advokatų padėjėjui gali būti priteistinas maksimalus 122,50 € užmokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas), vertintina, jog maksimalus priteistinas užmokestis advokato padėjėjui už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme viso sudaro (600 € + 98 €) 698,00 € (2 410,05 Lt). Patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims dalintinos santykiu atitinkamai 85/15 proc. Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 290 Lt žyminį mokestį (b.l. 2, 68) bei patyrusi 240 Lt išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu ir 2 410,05 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 54, 70). Nuo šios sumos (2940,05 Lt) 85 proc. sudaro 2 499,04 Lt. Atsakovas patyrė iš viso 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 55). Nuo šios sumos 15 proc. sudaro 225 Lt. Taigi, iš viso iš atsakovo ieškovei priteistinos 2 274,04 Lt (2 499,04 – 225 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 str.). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 658,60 € (2274,04 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 290 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1500 Lt už advokatės suteiktą teisinę pagalbą (b.l.110). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tačiau sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 350,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) patikslinti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 658,60 € bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Romualda JanovičienėAndrutė KalinauskienėAntanas Rudzinskas