Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nusprendžiu galutine dvejų metų laivės apribojimo bausme, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. A., laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. gegužės 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo (duomenys neskelbtini) sūnų R. A., t. y. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spirdamas ir smurtaudamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu, taip padarė R. A. poodines kraujosruvas dešiniame klube, dešinėje kirkšnyje, dešinėje šlaunyje, t. y. sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip D. B. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis D. B. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neprisimena kada tiksliai, bet gali būti 2023 m. gegužės 22 d. vakare, kai buvo darželyje pasiimti sūnaus, jo auklėtoja pasakė, kad R. A. grupėje skriaudžia mergaites. Auklėtojai atsakė, kad su sūnumi pasikalbės namuose. Grįžus į namus pradėjo kalbėti su sūnumi apie tai, kad negalima mušti mergaičių, tačiau sūnus vengė pokalbio, nežiūrėjo jam į akis, norėjo eiti žaisti, todėl jis paėmė rankomis sūnaus galvą ir įrėmė jo kaktą į savo. Norėjo su sūnumi pasikalbėti žiūrint jam į akis ir netyčia, galimai gavosi stuktelėjimas, po kurio galėjo atsirasti mėlynė ant kaktos. Kaip tiksliai toliau viskas vyko neprisimena, kadangi tuo metu buvo labai supykęs ir jį buvo užvaldę emocijos. R. A. nenorėjo su juo kalbėtis ir klausytis, todėl jis galėjo sugriebti sūnų už kojos, už šlaunies tam, kad jis pabūtų ramus ir paklausytų. Sugriebiant neapskaičiavo savo jėgos ir galimai per stipriai suspaudė, dėl to galėjo atsirasti mėlynės ant kojos. R. A. yra aktyvus vaikas ir norėjo eiti žaisti, todėl dėl nevaldomo savo pykčio jis galėjo vieną kartą spirti sūnui. Tikrai tą darė netyčia, nenorėjo sužeisti ar sužaloti savo sūnaus. Kai kurios mėlynės pas sūnų galėjo atsirasti, kai buvo nukritęs vonioje (tą patį vakarą po jų pokalbio), jis ruošėsi šluostyti sūnų ir jis paslydo, nukrito, ir susitrenkė (neprisimena, ką tiksliai susitrenkė, bet jam skaudėjo, nes verkė). Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Tyčia sužeisti ir sužaloti savo vaiko jis nenorėjo, labai jį myli ir juo rūpinasi. R. A. labai aktyvus ir nemėgsta pokalbių, kurie susiję su jo blogu elgesiu, todėl tada supyko ir netinkamai pasielgė su sūnumi.

Kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas nukentėjusysis R. A. parodė, kad apie tėtį nekalbės.

Apklausiama liudytoja J. G. parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. dirbant (duomenys neskelbtini), apie 7 val. D. B. A. atvedė į darželį vaiką R. A. Apie 10 val. darželyje pastebėjo, kad ant R. A. kaktos yra guzas su kraujosruva ir nubrozdinimu. Paklausus, kas atsitiko, jis atsakė, kad tėtis mušė. Tuo metu daugiau ta tema jo nieko neklausė, norėjo, kad jis atsipalaiduotų ir užbaigtų daromą darbelį. Po muzikos apie 11 val. su visais vaikais grįžo į grupės patalpą, vaikai ruošėsi eiti į kiemą, į fizinio ugdymo pamokėlę. Tuo metu R. A. stovėjo šalia jos. Kai jis persirenginėjo ir pakėlė marškinėlius, virš dešiniojo klubo pastebėjo labai ryškią mėlynę. Šalia jos tuo metu taip pat buvo auklytė G. ir padėjėja A., kurių pavardžių neatsimena. R. A. paklausė kas jam atsitiko, turėdama omenyje mėlynę virš dešiniojo klubo, į ką jis atsakė numodamas ranka ir pasakydamas, kad mušė tėtis. Daugiau jokių klausimų jam neuždavė, bendravo su juo bendromis temomis, tuo pačiu apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) vaiko kūną, ar nėra daugiau sužalojimų. (duomenys neskelbtini) R. A. elgėsi normaliai, buvo žaismingas, linksmas, žaidė su vaikais, dalyvavo ugdymo veikloje. Apie 12 val. grįžo į grupę. Vaikų persirengimo metu, R. A. savo sužalojimus laisvai demonstravo kitiems grupės vaikams. Dar kartą atsargiai su juo kalbėjosi temomis, nesusijusiomis su jo sužalojimais. Paklausė, ar jam nieko neskauda, jis atsakė neigiamai. Pasiūlė jam nueiti pas pavaduotoją, paklausė, kas jam atsitiko, į ką jis dar kartą nurodė, kad mušė tėtis, konkrečiai nurodydamas, kad tėtis mušė koja. Vėliau, R. A. papildomai pasakė, kad viską reikia pasakyti pavaduotojai, kad tėtis daugiau jo nemuštų. Taip pat nori paminėti, kad 2023 m. gegužės 22 d. vakare, apie 17 val., į ugdymo įstaigą atvykus R. A. tėčiui, jam pasakė, kad jo (duomenys neskelbtini) vaikui kyla pykčio priepuoliai, kartais jis muša kitus vaikus. Tėvui tai labai nepatiko, tuo metu atrodė labai susierzinęs, žvilgsnis buvo nukreiptas į vaiką. Su vaiku kalbėjo pakeltu tonu, stovėjo sugniaužęs kumščius. 2023 m. gegužės 22 d., apie 17 val., kai tėvas atvyko pasiimti R. A., sužalojimų, kurie buvo pastebėti 2023 m. gegužės 23 d., apie 10 val., ant jo nebuvo. Visas įvykis perduotas darželio direktorei, kuri į vietą iškvietė policijos pareigūnus.

Papildomai apklausiama liudytoja J. G. parodė, kad šiuo metu dirba su vaikų grupe „(duomenys neskelbtini)“, vaikų amžius grupėje yra (duomenys neskelbtini) metai. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ grupę pradėjo lankyti R. A. (tėtis D. B. A., mama E. B.). 2023 m. gegužės 23 d. į grupę atėjus R. A. pastebėjo ant jo kaktos nubrozdinimą, ant galvos viršugalvio buvo matomas guzas. Pamačiusi šiuos sumušimus, ji R. A. paklausė, kas nutiko, kad turi nubrozdinimą ant kaktos ir guzą, R. A. atsakė, kad jį mušė tėtis. Persirengiant į fizinio ugdymo užsiėmimą pastebėjo, kad ant R. A. virš dešiniojo klubo buvo matomas sumušimas, R. A. dėl sumušimo ant šono pasakė, kad jam spyrė tėtis. Pasibaigus fizinio lavinimo pamokai, kartu su R. A. nusprendė nueiti pas M., kuri yra atsakinga pavaduotoja ugdymui. Eidami pas M., R. A. kelis kartus pakartojo sakydamas, kad: „Reikia pasakyti M., kad ji pasakytų mano tėtei, kad jis daugiau manęs nemuštų“. Apie šį įvykį buvo informuota darželio administracija. Kiek jai yra žinoma, šiuo metu R. A. gyvena kartu su tėčiu, tačiau planuoja apsigyventi (duomenys neskelbtini). R. A. mamą yra mačiusi tik kartą, kiek jai žinoma, jis kartu su mama negyvena. Šiuo metu R. A. yra priskirtas laikinas globėjas U.

Papildomai apklausiama liudytoja J. G. parodė, kad darželyje pradėjo dirbi (duomenys neskelbtini), kadangi trūko (duomenys neskelbtini), ją paskyrė dirbti į grupę, kurioje buvo R. A. Kai pradėjo dirbti, pastebėjo, kad R. A. yra aktyvus berniukas, bet dažnai jam pasireikšdavo pykčio priepuoliai – jis pradėdavo skriausti kitus vaikus. Bendraujant su vaiku, kodėl pas jį tokie pykčio priepuoliai, jis neatsakydavo, sakydavo, kad taip norėjo arba nežino. Jis mėgdavo ginti savo teritoriją, žaisdamas nebuvo linkęs dalintis žaislais. Mokėjo pastovėti už save. Iki įvykio niekada nepasakojo ir nekalbėjo, kas vyksta šeimoje ir kad yra skriaudžiamas ar mušamas. Jis tik bendrais žodžiais užsimindavo, kad, va, matė kažkur policiją ar, kad policija buvo atvažiavusi pas juos į namus. R. A. tėtis, atvesdamas jį į darželį, visada pasisveikindavo, jei labai skubėdavo, tai palikdavo ant suoliuko rūbinėje, jei ne, tai atsisveikindavo su savo atsisveikinimo ritualu. Kai pastebėjo, kad R. A. yra sužalotas, tėtis tą rytą elgėsi kiek kitaip nei visada, paskubomis paliko, nepasisveikinęs išėjo nuleidęs galvą. Apie pietus, vaikus ruošė fizinio lavinimo pamokėlei, tuo metu rūbinėje su vaikais buvo auklėtinės mama, kadangi ji turėjo pasiimti savo dukrą. R. A. buvo netoli tos mamos būryje vaikų. Kai minėta mama dėjo batus savo dukrai, R. A. savo skardžiu balseliu pakėlęs plaukus nuo kaktos visiems rodydamas pasakė „pažiūrėkit, čia man tėtis padarė“. Šalia buvusi mergaitės mama į R. A. žodžius visiškai nesureagavo, aprengė savo dukrą, atsisveikino ir išėjo. Ji (liudytoja) ir auklytė sureagavo į R. A. žodžius ir tai, kad aiškiai ir ryškiai matėsi sumušimas ant kaktos (buvo iškilęs guzas), todėl auklytė G. M. jį paėmė už rankytės ir nusivedė į grupę, kad jis daugiau nieko nerodytų kitiems vaikams ir nieko nesakytų. Vaikus nuvedė sportuoti ir grįžo pas R. A., tada jis pats priėjo prie jos ir pats pradėjo pasakoti, ką tėtis jam vakare padarė. Paklausė vaiko, ar tikrai jis ne pats susižalojo, gal kartais su dviračiu važiavo ir nukrito. Jis atsakė, kad ne, kad čia tikrai tėtis jį sužalojo. Paklausė, ar jam neskauda. R. A. atsakė, kad vakar skaudėjo, šiandien jau nelabai. Lygiai tą patį jis pakartojo ir papasakojo pavaduotojai M. Tą dieną, matydama R. A. sužalojimus ir jo pasakojimą, kad tėtis jį sumušė, jai nekilo abejonių, kad čia gali būti jo sugalvota. R. A. visiems pasakojo ir kartojo tą patį, kad tėtis jį sužalojo. Nors R. A. buvo aktyvus vaikas, jis ir anksčiau yra atėjęs į darželį su kokia nors mėlyne ant kojos ir jo paklausus, iš kur ji atsirado, jis atsakydavo, kad kažkur lipo, nukrito, važiavo dviračiu ir pan. Todėl, kai atėjo su sužalojimais ant kaktos ir šono, bei pasakė, kad čia tėtis jį sumušė, abejonių dėl jo žodžių nekilo. Vėliau po įvykio, kai į darželį vaikas sugrįžo su laikinu globėju U., jis buvo pasikeitęs – pasakodavo apie tai, ką matydavo, kur važiuodavo, būdavo pilnas įspūdžių, bet kartu ir kažkokių išgyvenimų, dažnai prieidavo ir įsikibdavo į ranką, ją laikydavo. Po to, kai vaikas vėl grįžo gyventi pas tėtį, tėtis atvesdamas R. A. į darželį ateidavo agresyviai nusiteikęs, nuteikinėjo R. A. prieš ją, sakydamas, kad ji yra bloga, kad jo tėtį dėl jos pasodins į kalėjimą, kad R. A. kitiems vaikams pasakotų apie tai, kad patyrė smurtą ar, kad patirtų jį šeimoje, nepastebėjo ir negirdėjo. Tik įvykio dieną, kai R. A. prieidavo prie vaikų ir norėdavo kažką apie tai papasakoti, jos jį nusivesdavo į šalį, kad nepasakotų kitiems vaikams ir jiems nedarytų neigiamo poveikio bei nekiltų nereikalingų interpretacijų.

Apklausiama liudytoja I. Z. parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. per „(duomenys neskelbtini)“ aplikaciją Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą apie galimai panaudotą smurtą prieš vaiką. Kartu su vyriausiąja specialiste I. P. po pietų, apie 13–14 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini). Jas pasitiko policijos pareigūnai ir darželio direktorė. Joms klasės auklėtoja papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) R. A. pasisakė, jog jį mušė tėtis, kitiems vaikams darželyje rodė savo mėlynes. Darželio auklėtoja į klasę pakvietė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus berniuką R. A., su kuriuo ji ir I. P. pasikalbėjo. Iš pradžių vaiką įvedė į pokalbį, klausė apie darželį, ar jam čia patinka. Paklausus apie tėtį, R. A. pasakė, kad su tėčiu būna dažniausiai. Sakė, kad mamą mato rečiau. Paklausus, ką jis vakar veikė su tėčiu, jis tiesiogiai atsakė, kad tėtis jį mušė, tada pakėlė džemperį ir pradėjo rodyti kraujosruvą, kuri buvo ant vaiko kairės pusės pilvo šone, kraujosruva buvo ryški, slyvos dydžio, tamsiai mėlynos spalvos, viduriukas jau besisklaidantis. Vaikas joms pasakė, kad tai buvo „skriauda“. Paklausus vaiko, kaip tai atsitiko, jis neatsakė, pradėjo žaisti su smėliuku, nerodė susidomėjimo atsakyti į pateiktą klausimą. Klausinėjant vaiko kaip tėtis mušė, vaikas pasakė, kad su koja, kaip nepapasakojo. Ant R. A. kaktos per vidurį buvo labai nežymus nubrozdinimas. Paklausus vaiko apie sužalojimą kaktoje, jis pasakė, kad pats užsigavo, nesakė kokiais būdais. Dar vaikas sakė, kad būna, jog tėtis dažnai jį muša, tačiau smulkiau nepasakojo. Paklausus vaiko, kada pasimatys su mama, pasakė „vakar“. Paklausus, ar mama jį skriaudžia, pasakė, kad niekada neskriaudžia. Paklausus R. A. kitų klausimų, jis buvo drąsus, komunikabilus, tačiau nesusikoncentruodavo į klausimus, pradėdavo žaisti, lakstyti. R. A. taip pat sakė, kad myli tėtį. Pokalbio su vaiku metu toje pačioje klasėje, tačiau atokiau buvo ir policijos pareigūnai. Po pokalbio su vaiku nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Atvykusi GMP nusprendė R. A. nuvežti apžiūrai į Santarų klinikas. Jos kartu su GMP nuvyko į klinikas, kur R. A. buvo apžiūrėtas. Policijos pareigūnai ir mokyklos atstovai nevažiavo į ligoninę. Būnant ligoninėje vaiką iš jų perėmė budintys vaiko teisių darbuotojai. Dar būnant ligoninėje paskambino vaiko tėvui, su kuriuo bendravo I. P., paklausus tėvo, kodėl vaikas išsako, kad patyrė smurtą, tėvas pasakė, kad tikriausiai R. A. yra supykęs ant tėvo, nes vakar kalbėjosi su vaiku apie tai, kad R. A. darželyje muša mergaites. Apie tai D. B. A. pasakė auklėtoja, kad reikia pakalbėti su sūnumi. Jis apie tai su R. A. kalbėjosi ir galimai berniukas supyko, todėl pasakė, kad tėtis jį mušė. Paklausus D. B. A., iš kur pas R. A. atsirado mėlynė šone ir nubrozdinimai kaktoje, tėvas pasakė, kad vaikas vonioje paslydo, tiksliai aplinkybių nesiaiškino. Joms yra žinoma, kad tą pačią dieną, vaiko tėvas buvo atvažiavęs į darželį, kur direktorė jį pasodino palaukti, kol pabendraus su vaiku, tačiau tėvas nesulaukęs pasišalino. Kitą dieną sužinojo, kad vaikas patalpintas į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tėvas D. B. A. gyvena kartu su vaiku R. A. (duomenys neskelbtini). Vaiką gali apibūdinti kaip drąsų, aktyvų, judrų, nepastebėjo, kad vaikas būtų užguitas, psichologiškai pažeistas, iš vaiko elgesio nebuvo pastebėta, kad vaikas būtų patyręs psichologinę traumą. Vaikas apie tėtį atsiliepė labai gerai, sakė, kad nori gyventi su tėčiu. Jų, kaip vaiko teisių specialistų, nuomone, pabendravus su vaiku, nemano, kad tėvas galėjo panaudoti smurtą vaiko atžvilgiu. Iš vaiko elgsenos, nuotaikos, nebuvo matyti požymių, kad vaikas patyrė smurtą.

Apklausiama liudytoja P. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 23 d. darbo metu į ligoninės priėmimą GMP darbuotojai kartu su vaikų teisių atstovėmis atvežė berniuką, kurį registratūroje užregistravo, po to jis buvo apžiūrėtas rūšiavimo slaugytojos (kuri pirma apžiūri atvykusius pacientus ir pagal jų esamą būklę paskirsto, pas kokį specialistą jį paskirti ir priskiria skubumo kategorijai). Kadangi jos turi savo sistemą, kurioje mato, kokiam gydytojui yra priskiriami pacientai, po pirminės slaugytojos apžiūros, ji pamatė, kad jai yra priskirtas naujas pacientas. Nuėjo į stebėjimo palatą, kur buvo berniukas su dviem vaiko teisių atstovėmis. Pirmiausia pabendravo su vaiko teisių atstovėmis, kurios jai pasakė, kad čia atvažiavo iš darželio, kadangi darželyje auklėtojos pastebėjo ant vaiko kraujosruvas, įtariamas smurtas artimoje aplinkoje, kad įtariamas tėtis. Berniukas bendravo minimaliai. Jis tik pasisakė, kad sumušimai atsirado vakare, būnant su tėčiu. Kaip jie atsirado ir kokiu būdu jie atsirado, pasakyti negalėjo. Berniukas leidosi apžiūrimas, buvo bendraujantis, kontaktiškas. Apžiūrėjus berniuką buvo užpildytas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame buvo konstatuoti nustatyti sužalojimai. Kokiu būdu jie galėjo atsirasti ir koks jų galimas mechanizmas, joje nesprendžia ir to nenustatinėja. Jiems tai nepriklauso, todėl atsakyti ir pasisakyti apie tai negali.

Iš 2023 m. gegužės 23 d. specialistės E. L. tarnybinio pranešimo dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. gegužės 23 d., specialistei E. L. dirbant kartu su vyriausiuoju specialistu L. S., apie 14 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad šiandien (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog lankantis darželį R. A., į darželį atėjo sumuštas, kaip sako pats vaikas, jį namuose vakar mušė tėvas D. B. A., kuris augina sūnų be motinos. Berniukui akivaizdus klubo sumušimas ir sumušimai galvos srityje. Berniukas šiuo metu miega vaikų darželyje. Praneša įstaigos direktorė, laukia. Dėl GMP būtinumo neaišku, vaikas ramiai miega. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko (duomenys neskelbtini) G. L., ji jiems nurodė darželio auklėtoją, kurios grupėje yra R. A. (prieš kurį galimai smurtaujama). Apsiklausus darželio auklėtoją J. G., ji viską detaliai paaiškino, kaip pastebėjo sužalojimus ant berniuko kūno. Būnant įvykio vietoje, į darželį buvo iškviesta vaiko teisių specialistė I. P., kuri kartu su savo kolege bendravo su nukentėjusiu berniuku. Į įvykio vietą taip pat buvo iškviesta GMP, kuri dėl kūno sužalojimų pristatė berniuką į Santariškių ligoninės vaikų skyrių. Įvykio vietoje užpildytas liudytojo apklausos protokolas, įteiktas šaukimas berniuko tėvui D. B. A. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų bendravimas su vaiku fiksuotas kūno kamera.

Iš 2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad bute, t. y. virtuvės zonoje, kambariuose, vonios patalpose vyrauja bendra netvarka. Grumtynių ar raudonos spalvos dėmių nėra. Bute vaizdo kamerų nėra.

Iš 2023 m. gegužės 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pateikto R. A. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog, vaiko teigimu, stebimos kraujosruvos atsirado vakar, kai buvo su tėčiu, tuomet atsirado galvos sumušimai (kelis kartus patyrė traumą), teigia, jog tėtis laikė už šlaunų, daugiau aplinkybių nepasakoja.

Iš 2023 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. G. pateikė 5 R. A. nuotraukas, kuriose užfiksuoti sužalojimai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 15 d. specialisto išvados Nr. G 1744/2023 (01) matyti, kad vadovaujantis R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), medicinos dokumento duomenimis, pateikta išvada, jog R. A. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame klube, dešinėje kirkšnyje, dešinėje šlaunyje, abiejose blauzdose, padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir / ar, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas 2023 m. gegužės 23 d. 17.01 val. Įvertinus medicinos dokumente aprašytų R. A. nustatytų sužalojimų makromorfologinį vaizdą, poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešiniame klube padarytos, labiausiai tikėtina, 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. gegužės 23 d. 17.35 val. Poodinės kraujosruvos dešinėje kirkšnyje, dešinėje šlaunyje ir abiejose blauzdose padarytos labiausiai tikėtina, 2–5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. gegužės 23 d. 17.35 val. R. A. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. A. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. R. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad R. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. R. A. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir / ar, galimai, paviršiais. Įvertinus sužalojimų lokalizacijas, neatmetama galimybė, kad R. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir / ar, galimai, paviršius. R. A. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Iš 2024 m. liepos 5 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertė K. G., jai pateikus 2023 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos J. G. pateiktas 5 nuotraukas, kuriose užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai, atsakydama į jai pateiktą klausimą, „kokie yra kiekvieno iš specialisto išvadoje Nr. G1744/2023 (01) pateiktų nustatytų sužalojimų mechanizmai?“, paaiškino, kad R. A. nustatytų sužalojimų lokalizacijos ir pobūdis nėra specifiški, nustatant sužalojimų padarymo mechanizmą. Poodinė kraujosruva kaktoje galėjo būti padaryta tiek ir suduodant kietu buku daiktu į kaktos sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūnant / atsitrenkiant kakta į kietą buką daiktą ar paviršių. Poodinė kraujosruva dešiniame klube / šone, labiausiai tikėtina, padaryta pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietą buką, riboto paviršiaus, daiktą. Poodinė kraujosruva dešinėje kirkšnyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, pasisakyti apie tikslesnį sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės. Dauginės poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, neatmetama galimybė, kad jos galėjo būti padarytos ir specialisto išvadoje Nr. G1744/2023 (01) nurodytomis aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose galėjo būti padarytos tiek ir pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Iš 2024 m. balandžio 16 d. – 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-72/2024 matyti, kad: 1) R. A., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (jis galėjo ir gali suprasti fizinio smurto pobūdį, bet ne jo reikšmę), galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai ir vieta), jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau negalėjo duoti parodymų dėl jam daromo poveikio; 2) R. A. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju šioje byloje; 3) R. A. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; 4) šiuo metu daroma išvada, kad R. A. negalėjo duoti parodymų dėl jam daromo poveikio; 5) šiuo metu R. A. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika, nekonstatuojamas. R. A. šiuo metu nenustatytas lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas.

Iš 2023 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS20230523-152946UTC+0300“, kurio trukmė 30 min. Vaizdo įraše matoma moteris, trumpai kirptų juodos spalvos plaukų, viki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ant kurių užrašyta „Los angeles“. Prieš ją sėdi policijos pareigūnas su kompiuteriu ant stalo. Už moters matoma spinta su veidrodžiu, veidrodyje atsispindi du policijos pareigūnai ir moteris. Moteris pareigūnams pasakoja apie pokalbį su vaiku R. Policijos pareigūnas pildo procesinį dokumentą. 00:01:16 moteris pamini, kad pas Rėjų vėl klausia, „tai kas tau atsitiko? Kas tokio buvo?“. Jai vaikas atsakė, kad „ai, tai tetis mane mušė“, tada ji vėl jo paklausė, „tai kaip jis tave mušė? gal netyčia? gal ranka nuslydo, gal netyčia?“, tada vaikas jai pasakė, kad „kažką tai su koja“ ir vaikas pradėjo tyliai po nosim kažką murmėti. Moteris sako, kad pas jį daugiau neklausė, antro, trečio karto. Ėjo jie toliau pas pavaduotoją, ir beeinant jis kelis kartus jai pakartojo, kad „reikia pasakyti M., kad ji pasakytų tėčiui, kad manęs daugiau nemuštų“. Nuo 00:02:04 iki 00:03:05 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. 00:03:06 moteris pareigūnui sako, „juo labiau M. (darželio pavaduotoja) mes nieko nesakėm, tiesiog R. būdamas prie jos, aš jo paklausiau, ką jis norėjo M. pasakyti, jis pakėlė maikutę, bet iškart jisai pasakė, ai, čia aš pats. M. jo paklausė, kaip tu čia pats, tada jis pasakė, kad, „ai, tai čia tėtis mušė“. Nuo 00:03:34 iki 00:09:18 policijos pareigūnas perskaito užpildytą liudytojo apklausos protokolą ir papildo dar duodamais parodymais. Nuo 00:09:19 iki 00:10:37 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. 00:10:37 vaizdo įraše pasirodo dvi moterys (viena tamsiai rudų plaukų, kita šviesių plaukų, abi vilki baltos spalvos marškinėlius, ant kaklo pasikabinę darbuotojų korteles), tarpusavyje visi pasisveikina, ir pareigūnas trumpai nupasakoja, kas jau padaryta ir pasako, kad „sužalojimai akivaizdūs ir kad reikės greitosios, nes yra ant kaktos kraujosruva su nubrozdinimu, ir virš dešinio klubo kraujosruva“. Toliau pareigūnai atvykusioms moterims perskaito liudytojo apklausos protokolą, kurį ką tik pildė. 00:13:30 atvykusios moterys pasako, kad viskas aišku, kviečiam berniuką. Tariamasi, kokiu būdu ir kokioj aplinkoj su juo bendraus. Nuo 00:13:45 iki 00: 00:17:07 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. 00:17:07 pareigūnai ir moterys išeina iš dabartinės patalpos, eina į kitą. 00:17:35 įeina į kitą patalpą, kur tik įėjęs pareigūnas pasako „Labas, R., mes ten toli atsisėsim, gerai?“. Prieina prie jo, sako „dar kartą labas, duok penkis, šaunuolis“. Nuo 00:17:47 iki 00:18:05 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. 00:18:05 moteriškas balsas sako: „nu tai labas, papasakok, ką veikei darželyje?“. Vaikas kažką atsako, nesigirdi. Tada moteris vėl klausia: „ar viskas gerai? Miegojai? Valgei?“. Vaikas, kažką atsako, nesigirdi. Moteris klausia toliau: „ką vakar veikei? Su tėčiu vakar buvai?“, vaikas atsako „taip“, moteris paklausia, „ką veikei?“, vaikas kažką neaiškiai atsako, girdisi tik, kad „mušė“. Moteris paklausia: „kas tave mušė?“, vaikas atsako, bet labai neaiškiai ir nesuprantamai, girdisi, tik: „skauda, kai muša“. Moteris paklausia: „ar aš teisingai išgirdau, kad tėtis tave mušė?“, vaikas atsako „taip“, moteris paklausia, „už ką?“, vaikas sako „ryte muša“. Moteris sako „parodyk, oho, o tai ar skaudėjo? O ant kaktos kas čia?“. Vaikas sako „čia aš“ ir toliau nesuprantama, moteris paklausia, „užsigavai čia?“, vaikas „taip“, moteris „pats užsigavai, tai kur pats užsigavai“, vaikas neaiškiai kažką atsako, moteris jam pasako, kad jis kai sako, kad žiūrėtų į jas, nes nelabai jį girdi. Ir tada moteris dar kartą paklausia, „vat šitas, čia nuo ko yra, kas atsitiko?“, vaikas atsako, kad čia užsigavo pas tėtį, tada moteris paklausia, „o kas čia yra, va kur rodei?“, vaikas atsako, kad „čia didelė skriauda“, vaikas paklausia, „ar čia kameros?“, tada pareigūnas pasako, kad „ne, čia prietaisėlis“. Moteris paklausia, „ar čia tėtis tave mušė, tai už ką? Ką padarei?“. Vaikas kažką atsako, kalba nukrypsta apie bananus ir žaidimus. Vėliau moteris paklausia, „kaip jam sekasi su tėčiu, kaip sutaria?“. Vaikas nieko neatsako. Moteris paklausia, „ar papasakosi?“, vaikas pasako, kad „ne“. Tada moteris paklausia, ar gyvena su tėčiu, vaikas atsako, kad „taip“, moteris paklausia apie mamą, vaikas atsako, kad kažkur. Tada pokalbio metu vėl moteris paklausia, „ar čia tėtis padarė?“, vaikas pasako, kad „taip“. Moteris paklausia, „iš ko čia tėtis mušė?“, vaikas kažką atsako, nesigirdi. Moteris paklausia, „kada buvo, vakar, užvakar?“, vaikas nieko nepasako. Moteris jam pasako, kad, kai jai atsakys, tada jie žais, reikia atsakyti tik į tris klausimus, vaikas pasako „gerai“. Moteris sako, „R., mes susitarėm, kad kai atsakysi, tada žaisim“. Ji paklausia jo, „čia tėtis padarė?“, vaikas atsako, kad „taip“, tada paklausia, „ar vakar?“, vaikas sako, kad „taip“, tada paklausia, „dėl ko?“, vaikas neatsako. Moteris paklausia, „ar dažnai muša?“, vaikas atsako, kad „taip“. Moteris paklausia, „kur muša?“, vaikas nieko neatsako. 00:24:44 moteris paklausia, „ar čia pats užsigavo, kur guzelis yra?“, vaikas atsako, kad „taip“. Tada moteris klausia, „o čia tėtis mušė?“, vaikas pasako, kad „taip“. Moteris paklausia, „o mama tave muša?“, vaikas atsako, kad „ne“. Moteris klausia, „o tu mamą matei vakar?“, vaikas atsako, kad „taip“. Moteris sako „nu supratau“. Nuo 00:25:30 iki 00:26:24 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. 00:26:24 moteris paklausia vaiko, „tėtis vakar buvo piktas?“, vaikas atsako „taip“, moteris klausia, „dėl ko buvo piktas tėtė?“, vaikas kažką sako, girdisi žodis „mušė“, moteris perklausia, „buvo piktas ir mušė?“, vaikas atsako „taip“, moteris paklausia, „o dėl ko? Dėl ko buvo piktas tėtė?“, vaikas kažką atsako neaiškiai. Moteris klausia, „ar būna kad su tėčiu draugauji?“, vaikas kažką atsako, neaiškiai. Moteris klausia, „gal įžnybo čia ar mušė?“, vaikas pasako „mušė“. Nuo 00:27:02 daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230523-155935UTC+0300“, kurio trukmė 7.39 min. Vaizdo įraše matoma patalpa, priekyje stalas, kėdė, ant stalo dėžė su smėliu, šalia mėlynos spalvos padėklas. Šalia stalo sėdi moteris, šviesios spalvos plaukų, vilki baltos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos džinsus (moteris A). Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuotas berniukas, šviesiai rudos spalvos plaukų, kuris vilki šviesios spalvos bliuzoną, tamsios spalvos kelnes, žiūri į kamerą, šypsosi, ant jo veido, kaktos srityje, per vidurį matosi tamsesnės spalvos dėmė. Moteris A jo paklausia, „nu, nu ką tu čia darai?“, vaikas nueina už kameros ribų, grįžta į vaizdą su mašinėle ir nueina prie stalo. Berniukui beeinat girdisi kitos moters balsas (moteris B), kuri sako „čia tavo mašinytė tokia didelė“. Moteris A paklausia berniuko, „ar dabar jinai čia smėliu važiuos?“, berniukas atsako, kad „važiuos“, tada pasigirsta moters B balsas, kuri sako „važiuos smėliu per kalnus“. Tada moteris A paklausia pas berniuką, „o tėtis mamos nemuša?“, berniukas atsako, kad „ne“. Tada ji paklausia, „o ką muša?“, berniukas atsako „tai tėtis muša mane“. Moteris A paklausia, „ką sakai?“, berniukas pasako, kad „tėtis muša mane“. Moteris A, „tave muša?“, berniukas atsako „taip“. Tada berniukas sako, „va, pasitrauksiu čia“ ir rankomis smėlyje kažką padaro, ir pradeda žaisti su automobiliu ir burzgia, vaizduoja, kad taip burzgia automobilis. Berniukas toliau žaidžia su automobiliu ir smėliu, paskui pasiima pliušinį meškiną, ir žaidžia su juo, išeina iš kameros vaizdo. Moteris A telefonu skambina kažkam, kalba. Į patalpą ateina trečia moteris (moteris C), kuri vilki juodos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsus, trumpai kirptų, juodos spalvos plaukų. Moteris A baigia telefonu kalbėti ir pradeda kalbėti su moterimi C. Jų pokalbio metu, moteris A jai pasako, kad berniukas sakė, kad čia susižeidė pats (rodo į savo kaktą), o ten (rodo dešinės rankos pirštu žemyn juosmens) tėtė. Moteris C pasako, kad berniukas ir jai tą patį pakartojo. 3.23 min. pokalbis toliau vyksta tarp moters A ir moters C, tačiau nelabai suprantamas dėl pašalinių garsų. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230523-160834UTC+0300“, kurio trukmė 4.08 min. Nuo pradžios iki 00:01:38 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įraše pareigūnas ir moteris, trumpai kirptų, tamsios spalvos plaukų, su akiniais, vilkinti tamsiai žalios spalvos suknelę, užeina į vaikų grupę. Matoma grupėj keletas vaikų ir dvi moterys. Minėta moteris klausia, kur R. tėvelis. Iš grupėje esančių moterų viena pasako, kad atėjo į grupę, pamatė, kad nėra vaiko ir išėjo. Tada moteris su suknele pasako, kad jis mokytojų kambaryje laukė, bet ir iš ten pasišalino neaiškia kryptimi. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.

Iš 2024 m. liepos 15 d. vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. liepos 12 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į vidų matyti, kad tai yra laikino apgyvendinimo motelio tipo patalpos. Motelio patalpose sutikti tik laikinai apsigyvenę asmenys, kurie paaiškino, kad apie įvykį su vaiku girdi pirmą kartą ir jokios informacijos suteikti negali, nes nieko apie tai nežino, nors ir gyveno galimo įvykio laiku. Jie su kitais šiame motelyje gyvenančiais asmenimis nebendrauja, anksti išvažiuoja į darbą ir vėlai grįžta. Daugiau jokių duomenų negauta.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos Vaiko (R. A.) situacijos vertinimo anketos matyti, kad 2023 m. gegužės 24 d., apie 15.30 val., ugdymo įstaigoje bendrauta su vaiku. Vaikas pasakoja, kad darželyje būti patinka, čia valgo ir miega. Paklausus vaiko, ar jis vakar buvo su tėčiu, vaikas atsakė, kad „taip, tėtis mane mušė“, vaikas neprašomas iškart pakėlė džemperį pradėjo rodyti, kur skauda (ant vaiko šono buvo matoma kraujosruva). Apie esantį kaktoje nubrozdinimą vaikas teigė, kad pats užsigavo pas tėtį. Vaiko žodžiais, tai yra skriauda. Paklausus vaiko kaip tėtis mušė, vaikas teigė, kad koja ir tai buvo vakar, ir tėtis būna muša dažnai. Pokalbio metu vaikas nurodė, kad vakar matė mamą, ji neskriaudžia. Bendraujant vaikas nuolatos žaidė, dėliojo figūras, didelį susidomėjimą rodė žaidimams. Vykstant greitosios pagalbos automobiliu, vaikas atviravo, kad myli tėtį, patinka su juo būti. Vaikas buvo aprengtas švariais, tvarkingais drabužiais pagal sezoną. 2023 m. gegužės 24 d., apie 19 val., bendrauta su vaiko motina telefonu. Moteris ilgą laiką neatsakė į skambučius. Pakėlus telefono ragelį, moteris informuota dėl galimo vaiko tėvo smurto vaiko atžvilgiu. Pokalbio metu moteris nurodė, kad vaiko pas save pasiimti negali, nes jos šaldytuvas yra tuščias, o iš lėšų yra keli eurai. Pokalbio metu moteris apsiverkė. 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. gegužės 31 d. buvo skambinta vaiko motinai, bet telefonas buvo išjungtas arba niekas nekėlė ragelio. 2023 m. gegužės 24 d., apie 16 val., į ugdymo įstaigą atvyko vaiko tėvas, pedagogė palydėjo vyrą į kabinetą sulaukti vaiko ir specialistų, tačiau vyras nelaukė ir pasišalino. Su vaiko tėvu bendrauta 2023 m. gegužės 24 d., apie 16 val., telefonu. Pokalbio metu vaiko tėvas papasakojo, kad niekada prieš vaiką nėra smurtavęs. Viso pokalbio metu vaiko tėvas buvo labai susijaudinęs. Anot vyro, jis vienas augina vaiką, vaiko mama daug dirba, po 12 val. į dieną. Vaiko tėvas, nurodė, kad iš darželio vakar gavo pastebėjimą, kad R. mušasi, jis su juo pakalbėjo, galimai per griežtai, dėl to vaikas supyko ant jo. Uždavus klausimą dėl kraujosruvos ant šono ir nubrozdinimo ant kaktos, vaiko tėvas paaiškino, kad vaikas krito neseniai vonioje. Anot vyro, vaikas judrus, kraujosruvų pasitaiko. Vaiko tėvo teigimu, vaikas tiesiog pyksta, nors jis jo atsiprašė už griežta pokalbį. Anot D. B. A., jis rūpinasi vaiku, myli, prižiūri, jam nesuvokiama, kas dabar darosi, nes niekada nėra skriaudęs vaiko. Vaiko tėvo teigimu, guzas ant vaiko kaktos nuo to, kad jie abu susidūrė kaktom, kai vaiko tėvas pritūpė prie vaiko ir pasuko į save, kad griežčiau pasikalbėti apie tai, kad vaikas darželyje netinkamai elgėsi. Bet dėl kitų mėlynių paaiškino, kad, greičiausiai, jos atsirado po to, kai vaikas paslydo ir nukrito vonioje. Vaiko tėvas, pamatęs mėlynę ant vaiko šono, pats buvo labai nustebęs, iš kur tokia galėjo atsirasti. Vaikas judrus, dažnai užsigauna, būna ir mėlynių, ir nubrozdinimų, bet vaiko tėvas labai nustebo, susigraudino ir nusivylė, kai išgirdo, kad vaikas pasakojo, jog tėvas jį mušė. Dar kartą patikino, kad vaiko niekad nėra mušęs. Vaiko tėvas nuolat skambino ir teiravosi dėl vaiko, informuodavo, tarėsi dėl vaiko laikinos priežiūros, pas ką dar gali būti taikoma. Klausė vaiko motinos, bet ji neatsakė, jos mamos (vaiko močiutės), kuri irgi atsisakė, vaiko motinos sesers, ji irgi atsisakė. Labai prašė savo vienintelio artimo asmens, tai yra sesers, bet ji dėl pačios labai sudėtingos situacijos negali padėti broliui. Ji kartu važiavo nuvežti daiktus vaikui, važiavo į trumpą susitikimą su vaiku, palaiko brolį, kaip gali. Vaiko tėvo teigimu, jis pasikreipė net į darželio vaikų tėvus (nors buvo labai gėda), kad gal kas nors iš jų galėtų pagelbėti, bet neatsirado norinčių. Vaiko tėvo teigimu, jis pats su seserimi po motinos mirties augo (duomenys neskelbtini), todėl nėra artimųjų, kurie galėtų jam pagelbėti. Jis vienas jau antrus metus augina vaiką, rūpinasi juo, deda visas pastangas, kad vaikas nors kartais bendrautų su mama, nes „kiekvienam vaikui reikalinga mama, aš tą žinau iš savo patirties, bet ką aš galiu padaryti, jei ji nenori“. Prieš kelias savaites nuvežė vaiką prie jūros ir kartu pasikvietė važiuoti ir vaiko motiną, labai džiaugėsi, kai matė, koks laimingas buvo vaikas, kad jie visi kartu, mama, tėvas ir vaikas. Prašė vaiko motinos apsigyventi kartu, bent dėl vaiko, kad tiesiog gyventų šalia dėl vaiko, nes vaikui reikalinga mama, bet ji nesutinka. Labai tikėjosi, kad vaiko motina, nors šitoje situacijoje pasirūpins bent mėnesį vaiku, bet ji nesutiko. Vaiko tėvo teigimu, jis dėl vaiko darys viską, ko reikės, labai nori pagalbos, nes jam labai sunki šita situacija ir būti be vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal vyraujančią teismų praktiką, jeigu smurtas panaudojamas prieš šeimos narį, kuris yra mažametis, veika kvalifikuojama tik pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Iš kaltinamojo D. B. A. parodymų matyti, kad jam sūnaus auklėtoja pasakė, jog R. A. darželyje skriaudžia mergaites, todėl tą pačią dieną vakare su sūnumi apie tai turėjo rimtą pokalbį. Sūnus vengė pokalbio, nežiūrėjo jam į akis, norėjo eiti žaisti, todėl jis paėmė rankomis sūnaus galvą ir įrėmė jo kaktą į savo, tada galėjo sūnui atsirasti mėlynė ant kaktos. Tuo metu buvo labai supykęs ir jį buvo užvaldę emocijos. R. A. nenorėjo su juo kalbėtis ir klausytis, todėl jis galėjo sugriebti sūnų už kojos, už šlaunies tam, kad jis pabūtų ramus ir paklausytų. Sugriebiant neapskaičiavo savo jėgos ir galimai per stipriai suspaudė, dėl to galėjo atsirasti mėlynės ant kojos. Jis taip pat galėjo vieną kartą spirti sūnui. Kai kurios mėlynės pas sūnų galėjo atsirasti, kai buvo nukritęs vonioje (tą patį vakarą po jų pokalbio), jis ruošėsi šluostyti sūnų, o jis paslydo, nukrito ir susitrenkė (neprisimena, ką tiksliai susitrenkė, bet jam skaudėjo, nes verkė). Tyčia sužeisti ir sužaloti savo vaiko jis nenorėjo, labai jį myli ir juo rūpinasi. Be D. B. A. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą pagrindžia liudytojos J. G. parodymai apie nagrinėjamą įvykį. Ji parodė, kad dirba darželyje R. A. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 23 d., apie 10 val., pastebėjo, kad ant R. A. kaktos yra guzas su kraujosruva ir nubrozdinimas. Vėliau pamatė, kad ant berniuko kūno yra daugiau kraujosruvų, kurias berniukas rodė kitiems vaikams. Paklausus R. A., kas atsitiko, jis atsakė, kad tėtis sumušė. Kiekvieną kartą apie tai paklausus, vaikas atsakydavo tą patį. Yra ankščiau buvę atvejų, kad ant vaiko kūno matė sužalojimų, tačiau anksčiau vaikas visada atsakydavo, kad pats susižeidė, kad nukrito ir pan., o šį kartą nuolat kartojo, kad jį sumušė tėtis, todėl liudytoja nurodė tikinti berniuku. Nors R. A., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad apie tėtį nekalbės, tačiau jis apie įvykį kalbėjo su vaiko teisių tarnybos atstovėmis, I. Z. davė išsamius parodymus apie pokalbį su nukentėjusiuoju R. A. Berniukas dar kartą patvirtino, kad sužalojimus jam padarė tėtis. Pokalbis tarp R. A. ir vaiko teisių tarnybos atstovių užfiksuotas policijos pareigūnų kūno kameromis, kurių apžiūra užfiksuota 2023 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokole. Minėtos aplinkybės taip pat užfiksuotos 2023 m. gegužės 23 d. specialistės E. L. tarnybiniame pranešime dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko (R. A.) situacijos vertinimo anketoje. Gydytoja P. K., apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) R. A., parodė, kad berniukas bendravo minimaliai, jis tik pasisakė, kad sumušimai atsirado vakare, būnant su tėčiu, kaip jie atsirado ir kokiu būdu jie atsirado, pasakyti negalėjo. Berniukas leidosi apžiūrimas, buvo bendraujantis, kontaktiškas. Be to, iš 2024 m. balandžio 16 d. – 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-72/2024 matyti, kad R. A., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (jis galėjo ir gali suprasti fizinio smurto pobūdį, bet ne jo reikšmę), galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai ir vieta), jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau negalėjo duoti parodymų dėl jam daromo poveikio. R. A. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. A. liudytojams nurodytomis aplinkybėmis, taip pat minėtų liudytojų parodymais ir jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. gegužės 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pateikto R. A. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2023 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2024 m. liepos 15 d. vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. G 1744/2023 (01) ir 2024 m. liepos 5 d. specialisto paaiškinimų protokolas patvirtina, kad R. A. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad D. B. A. kaltinime nurodytu metu ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš savo (duomenys neskelbtini) sūnų R. A. padarė jam sužalojimus – poodines kraujosruvas dešiniame klube, dešinėje kirkšnyje, dešinėje šlaunyje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. B. A. padarė savo sūnui (duomenys neskelbtini) R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. D. B. A., būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo, neabejotinai suvokė, kad įspyrė ir kitaip smurtavo prieš savo sūnų (duomenys neskelbtini) R. A., numatė, kad dėl to R. A. sveikata gali būti nežymiai sutrikdyta ir, nors, kaip teigia, to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl veiką padarė netiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo D. B. A. kaltė padarius nusikaltimą yra įrodyta.

Pažymėtina, kad mažametis yra asmuo, jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus (BK 141 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. yra gimęs 2018 m. spalio 14 d. Nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. gegužės 23 d., taigi, jos padarymo metu, nukentėjusysis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. (duomenys neskelbtini).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. B. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis D. B. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, su bausme sutinka, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, prašė sumažinti skirtinos baudos dydį ir leisti ją sumokėti per 1 metus, kadangi vienas augina (duomenys neskelbtini) vaiką, vaiko motina išlaikymo nemoka.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. B. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis. D. B. A. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini) sūnų R. A. D. B. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, jo kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, kuri susiformavo staiga pokalbio metu, kai sūnus jo neklausė, dėl kaltinamojo veiksmų R. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. D. B. A. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, vienas rūpinasi ir išlaiko savo (duomenys neskelbtini) sūnų. Per pastaruosius trejus metus D. B. A. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma paskirtų baudų yra sumokėtos. Kaltinamasis vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, nusikalstamos veikos darymo metu buvo neteistas. D. B. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės D. B. A. asmenybę apibūdina daugiau teigiamai, nei neigiamai, leidžia spręsti, kad nagrinėjamas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. A. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tai, kad D. B. A. vienas augina, rūpinasi ir išlaiko savo (duomenys neskelbtini) sūnų R. A., tai kad jo motina neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nesudaro pagrindo mažinti jam skirtinos baudos bausmės dydį, nes jam skirtinos bausmės dydis nežymiai viršija minimalų ir yra gerokai mažesnis už šios bausmės vidurkį. Mažesnio baudos bausmės dydžio paskyrimas D. B. A. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį ir prieštarautų bausmės tikslams.

D. B. A. pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į D. B. A. prašymą nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tai argumentuojant tuo, kad jis vienas augina (duomenys neskelbtini) vaiką, vaiko motina išlaikymo nemoka, taip pat į paskirtos baudos dydį, sprendžia, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai neprieštaraus D. B. A. prašomas nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, D. B. A. nustatytinas laikotarpis, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėto paskirtą baudą.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju D. B. A. padaryta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – (duomenys neskelbtini) sūnų R. A. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. A. pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 90 MGL dydžio (4 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. A. skirti galutinę 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, D. B. A. nustatyti vienerių metų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. B. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. B. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2824-1223/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

7) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.