- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- 1-3220-870/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- K. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išstuokęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjovėju – laminuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent: jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-06-09 sprendimą ir pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-06-22 išduotą vykdomąjį raštą privalo K. B.-Pečiukaitienės naudai mokėti lėšas sūnaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2000-05-26 iki jo pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui nuo 2000-05-26 iki 2005-01-11, nuo 2005-01-13 iki 2005-04-06, nuo 2005-04-08 iki 2005-07-28, nuo 2005-08-07 iki 2005-09-30, nuo 2006-04-15 iki 2007-04-29, nuo 2007-05-30 iki 2013-10-07 ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2013-05-01 susidarė 11721,39 Lt įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Taip K. B. padarė BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
K. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 1997 vasarą susituokė su K. P.. 1998-12-28 santuokoje gimė sūnus G. B.. Su K. ir sūnumi gyveno kartu iki 1999 metų, sūnui dar nebuvo suėję metukai, kai K. pradėjo „bendrauti“ su kitais vyrais. Kadangi ji buvo neištikima, K. B. išėjo iš šeimos ir grįžo gyventi pas savo motiną į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iki tol, kol gyveno kartu, K. B. buvo vienintelis šeimos išlaikytojas. 2000 metais oficialiai išsiskyrė su Katažina, kuri vėliau ištekėjo už K. B. pusbrolio ir gyveno su juo kartu. Nuo tos dienos, kai 1999 metais išėjo iš šeimos, K. neleido bendrauti su sūnumi. Paskutinį kartą sūnų netyčia matė per bendrų draugų gimtadienį, kai jam buvo berods 5 metukai. Buvusi žmona neleido matytis su Giedriumi, neatsiliepė į skambučius, uždraudė artintis ir ieškoti kontakto. Teismo posėdyje, vykusiame Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, dėl skyrybų, kurio metu buvo priteistas išlaikymas sūnui G. B., gim. 1998-12-28 po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį, dalyvavo, tačiau teismo sprendimo dėl skyrybų neturi. Su buvusia žmona K. nebendrauja visiškai, nežino nei kur ji gyvena, nei su kuo. Kiek K. B. yra žinoma, sūnus G. neinformuotas apie jo egzistavimą ir nežino, kas yra tikras tėvas, bent jau taip pasakojo bendri pažįstami. Tiksliai nepamena kuriais metais, bet Katažina paskambino ir paprašė susitikti. Atvažiavęs į Kalvarijų gatvę susitiko su K. ir pusbroliu V., K. paprašė oficialiai atsisakyti tėvystės ir sūnaus G., kadangi V. norėjo jį įsivaikinti. Nuo 2007 m. K. B. gyvena kartu su I. D., augina du sūnus, kuriuos pilnai išlaiko. Savo vardu registruoto turto neturi. Nuo 2013-07-18 oficialiai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai beveik visą laiką dirbo skirtingose įmonėse, buvo registruotas darbo biržoje. Pinigus sūnaus išlaikymui pervesdavo iš atlyginimo. Pinigų nemokėjo nuolat dėl objektyvių priežasčių, o ne sąmoningai nevykdė teismo sprendimo. Sūnui šiuo metu neteikia jokios kitos paramos, kaip ir sakė, su juo nebendrauja, nes taip norėjo buvusi žmona K.. Susidariusią skolą apmokės, kai tik turės lėšų. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 89, 91).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M., parodė, kad buvo susituokusi su K. B.. Kada tiksliai susituokė bei išsiskyrė, nurodyti negali, nes nepamena, be to tai buvo labai seniai. Santuokoje 1998-12-28 gimė sūnus G. B.. Po skyrybų buvusiam vyrui K. B. buvo priteista mokėti ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet nemažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-05-26 sūnaus G. B. išlaikymui. Savanoriškai jokių pinigų buvęs vyras K. B. nemokėjo. Buvo keli pavedimai į „SNORO“ banko sąskaitą, nes pinigai buvo išskaičiuojami pagal teismo antstolio raštą iš buvusio vyro darbovietės. Sąskaitos išklotinės pateikti negali, nes bankas bankrutavo. Kadangi K. B. nemokėjo pinigų sūnaus išliakymui, 2009-09-24 K. M. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo 2009 spalio mėnesio yra mokamas išlaikymas sūnui 130 Lt. kas mėnesį. Kai buvo nutraukta santuoka, K. M. kartu su sūnumi G. liko gyventi jos mamai T. P. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 rugsėjo mėnesį pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini)ir nusipirko naują butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su sūnumi. Su K. B. jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja. Kur jis šiuo metu gyvena ar dirba, nežino, kontaktų nurodyti negali. Su sūnumi K. B. nebendrauja, skyrybų metu sūnui G. buvo 7 mėnesiai. K. B. pagalbos – nei materialinės, nei jokios kitos - auginant sūnų neteikė ir neteikia. Sūnaus gyvenimu ir problemomis K. B. nesirūpina. Teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo klausimas, K. B. dalyvavo, jis žino apie teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Daugiau apie tą įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 24).
Prie bylos medžiagos prijungta vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. AV5 -130 2000 iš skolininko K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos K. M. naudai, kopija (b. l. 32-82). Antstolio V. Č. pateiktais duomenimis K. B. įsiskolinimas 2013-05-01 sudaro 11721,39 Lt (b. l. 28-31).
Iš byloje esančios Lietuvos Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos matyti, kad K. B. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2002-06-27 – 2002-09-01, 2004-11-16 – 2004-11-24, 2008-11-25 – 2009-09-21, 2010-08-10 – 2010-08-25, 2012-01-04 – 2012-09-25 (b. l. 100).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktoje pažymoje apie K. B. valstybinį socialinį draudimą laikotarpyje nuo 2000-06-09 iki 2013-05-14 yra išvardintos K. B. darbovietės ir draudimo laikotarpiai ir draudžiamosios pajamos (b. l. 103-110).
Remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Informacinių paslaugų teikimo skyriaus 2013-09-04 pateiktais duomenimis, Nekilnojamojo turto registre K. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 115).
Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.
Kaltinamasis K. B. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-06-09 sprendimą ir pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-06-22 išduotą vykdomąjį raštą išlaikyti sūnų G. B., t. y. nemokėjo pinigų jo išlaikymui nuo 2000-05-26 iki 2005-01-11, nuo 2005-01-13 iki 2005-04-06, nuo 2005-04-08 iki 2005-07-28, nuo 2005-08-07 iki 2005-09-30, nuo 2006-04-15 iki 2007-04-29, nuo 2007-05-30 iki 2013-10-07, neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2013-05-01 susidarė 11721,39 Lt įsiskolinimas. Kaltinamasis pripažįsta faktą, kad jis teismo sprendimu nustatytų periodinių išmokų nuolat nemokėjo, tačiau dėl objektyvių priežasčių, o ne sąmoningai nevykdė teismo sprendimo. BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau taip pat dirbo daugelyje darboviečių, nors ir po neilgą laiko tarpą. Byloje nėra duomenų apie K. B. pripažinimą nedarbingu, iš minėtų byloje esančių rašytinių dokumentų taip pat matyti, jog ir tuo metu, kai nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui, tai yra nuo 2000-05-26 iki 2005-01-11, nuo 2005-01-13 iki 2005-04-06, nuo 2005-04-08 iki 2005-07-28, nuo 2005-08-07 iki 2005-09-30, nuo 2006-04-15 iki 2007-04-29, nuo 2007-05-30 iki 2013-10-07, K. B. oficialiai dirbo, turėjo oficialių darbinių pajamų, tačiau išmokos sūnaus išlaikymui nebuvo mokamos. Visuma šių duomenų leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai vengė jam tenkančios pareigos mokėti pinigus sūnaus išlaikymui. Šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad K. B. vengė išlaikyti savo vaiką, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.
Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. K. B. ankščiau neteistas (b. l. 122, 123), 1 kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 129), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 133)VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 134), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 135).
K. B. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausme (b. l. 142).
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo K. B. asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba), taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomas 1 (vienerių) metų bausmės laikotarpis, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos bei dirbti, šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, K. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos bei toliau dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos bei toliau dirbti.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.