Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - motiną R. K., būtent: 2025 m. liepos 26 d., apie 20.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, rankomis sugriebęs nukentėjusiajai R. K. už dešinės rankos, ją suko, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje.

2. M. K. posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad šeštadienio vakarą, galėjo būti 2025 m. liepos 26 d., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), su broliui N. K. vartojo alkoholį, kiek išgėrė, neatsimena. Jautėsi gerokai apgirtęs. Nežino, kodėl mama supykusi atėjo į kambarį, kur jie su broliu vartojo alkoholį. Jis būdamas girtas sugriebė mamai už dešinės rankos riešo. Paėmė viena ranka, galėjo būti, kad ranką mamai pasuko. Siekė, kad mama neitų prie jo būdama pikta. Atvykus policijai, nustatė jam 2,86 prom. girtumą. Pripažįsta, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams, jo veiksmai galėjo sužaloti mamos ranką, kai jis mamos ranką paėmė, suko. Nežino, kodėl kilo konfliktas. Neatsimena, dėl girtumo, kad šaukė. Atsiprašo mamos, ir pažada, kad daugiau taip nebepasikartos. Savo veiksmus vertina blogai, daugiau taip nesielgs. Stengsis alkoholio vartoti mažiau, gailisi dėl savo veiksmų. Su mama, nukentėjusiąją R. K. susitaikė ir prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. R. K., teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju M. K. susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Prašo teismo atleisti kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja.

Motyvuojamoji dalis

5. Be paties kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. M. K., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. vakare, tikslios valandos nepamena, su broliu N. K., būdami neblaivūs, iš draugo grįžo į namus. Namas priklauso mamai R. K., kur kartu su broliu N. K. gyvena. N. K. šeimos neturi, nevedęs, o jis apie 3 metus gyvena pas mamą po skyrybų. Grįžus į namus, namuose buvo mama R. K., tačiau ką ji veikė, jis nepamena. Kiek pamena, su broliu N. jo kambaryje jie toliau vartojo alkoholį, gėrė „Starką“. Kiek valandų buvo jau nebepamena, nes stipriai buvo apgirtęs. Kas vyko tarp jo ir brolio N. bei kodėl jis sukonfliktavo su mama R. K. paaiškinti negali, nes dėl girtumo nebepamena. Pamena, kad buvo išėjęs į savo namų kiemą, kur atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Ką aiškino pareigūnams jo mama R., jis negirdėjo. Sutinka, kad būdamas neblaivus, pasikarščiavęs, galėjo čiupdamas už jos rankos riešo sukelti fizinį skausmą mamai R. K., tačiau kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko pasakyti negali, nes buvo labai girtas, jam nustatė virš 2 promilių girtumą. Gailisi dėl mamai sukelto fizinio skausmo, norės jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b. l. 96–99);

4.2. M. K., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausus įtariamuoju parodė, kad 2025m. liepos 26 d., vakare, tiksliai laiko neatsimena, bet gali būti tas laikas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, jis konflikto metu mamai R. K. tyčia suko ranką ir taip jai galėjo sukelti fizinį skausmą bei sutrikdyti sveikatą. Tuo metu jis buvo neblaivus. Visus išsamius parodymus davė pirmos apklausos metu, juos tvirtina. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Su mama apie šį įvykį dar nesikalbėjo, neatsiprašė. Pažada, kad ateityje nebenusikals. Sutinka, kad byla būtų perduota teismui pagreitinto proceso tvarka. Taip pat sutinka, kad teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei į posėdį nebūtų kviečiami liudytojai (b. l. 104–105);

4.3. Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus M. K. nuo vakar vakaro, t. y. 2025 m. liepos 25 d., namuose ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Tai tęsėsi ir šiandien. Dienos metu namuose buvo kilęs ne vienas žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus sūnus ją išvadino necenzūriniais žodžiais, grąsino. Tuos kartus policijos ji nekvietė. 2025 m. liepos 26 d. apie 20:50 val. jau ruošėsi miegoti, kuomet kitame kambaryje, neblaivus M. ėmė konfliktuoti su kitu jos sūnumi N. K.. Ji pradarė jų kambario duris ir paklausė: „ką čia darot“. Po šių jos žodžių M. įsiuto ir, pribėgęs prie jos, rankomis sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir jį ėmė laužti. Šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sukant ranką sūnus ją vadino necenzūriniais žodžiais. Sūnui paleidus ranką, ji pagriebė telefoną ir išsikvietė policiją. Tai išgirdę, M. ir N., skubiai apsirengė ir ėmė šalintis iš namų. Kiek žino, abu sūnus policija sulaikė gatvėje. Gali paaiškinti, kad konfliktai su abiem sūnumis vyksta nuolatos. Tiek M., tiek N. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko namuose kyla dažni konfliktai. Šį kartą N. jai nieko nesakė bei nesmurtavo. Taip pat gali nurodyti, kad N. matė kaip jo brolis smurtavo prieš ją. Dėl pastovių konfliktų su sūnumis šiuo metu yra kreiptasi į teismą dėl jų išregistravimo jos gyvenamuoju adresu bei iškeldinimo. Jai sužalojimai nepadaryti, į gydymo įstaigą nesikreipė, sveikata nedrausta. (b. l. 10–22);

4.4. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog R. K., pageidaudama pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. apie 20:50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus sūnus M. K. rankomis sugriebė jos dešinės rankos riešą ir jį laužė. Šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškintą, jo neteiks. Prašo policijos LR įstatymų numatyta tvarka nubausti sūnų dėl šio netinkamo elgesio (b. l. 10–13);

4.5. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. liepos 26 d., dirbant ekipaže „S1160“ su vyr. tyrėja T. J. ir jaunesn. tyrėja V. Š., numatytame maršrute „Pietinis ir Šiaulių r.“, apie 21:01 val. iš budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), dabar namuose sūnus laužė pranešėjos rankas, kelia triukšmą. GMP atsisakė. Nepilnamečių nėra. Apie 21:09 val., atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja R. K., kuri paaiškino, kad jos sūnus M. K. smurtauja prieš ją, šiandien, 2025 m. liepos 26 d. apie 20:30 val., žodinio konflikto metu būnant miegamojo kambaryje, tarpduryje jai sūnus, paėmęs dviem rankom už dešinės rankos, ją laužė, taip sukeldamas moteriai skausmą, kurį ji vertina 6 balais. Atvykus GMP, medikai apžiūrėję moterį, į gydymo įstaigą jos nesivežė. M. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskr. VPK, kur jam buvo nustatytas 2,86 prom. girtumas, faktinis sulaikymo laikas 21:25 val. įvykis filmuotas nešiojamomis kūno kameromis (b. l. 26–27);

4.6. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 28–33);

4.7. asmens apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta R. K. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog ant kūno akivaizdžių sužalojimų nestebima (b. l. 41–46);

4.8. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 01250004311419) nurodyta, jog 2025 m. liepos 26 d. 21.00 val. gautas R. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dabar namuose sūnus laužė pranešėjos rankas, kelia triukšmą. GMP atsisakė. Nepilnamečių nėra (b. l. 47–51);

4.9. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pranešimas užfiksuotas 2025 m. liepos 26 d. 20.58 val., skambučio trukmė 01,08 min. Jame girdimas pokalbis tarp BPC operatorės ir pranešėjos, kuri prisistatė R. K. ir sako, kad ant jos puola sūnus, rankas laužo, geria, nurodo įvykio adresą (b. l. 52–55);

4.10. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų 4 vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, R. K. pareigūnams nurodo, jog sūnus M. jai laužė, abiem rankom suko ranką, o kitas sūnus jos negynė, jai pastoviai nėra ramybės, kad ji padavusi į teismą, nori iškeldinti abu sūnus. Įrašuose taip pat užfiksuota kaip M. K. yra laikinai sulaikomas (b. l. 56–62).

4.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 854/2025(04) nurodyta, kad R. K. padaryta kraujosruva dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje. R. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. R. K. kūne nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio bukais kietais daiktais. R. K. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. K. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (b. l. 67);

2. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

3. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai R. K., tyčia, rankomis sugriebęs nukentėjusiajai R. K. už dešinės rankos, ją suko, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

4. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5. Kaltinamasis M. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2025 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pasirašytas nukentėjusiosios ir kaltinamojo (b. l. 129). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teismui taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė. Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, iš kaltinamojo neprašė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui.

6. M. K. yra vidutinio amžiaus (42 m.), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 71–72), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 74–77), dirbantis (b. l. 78–80). Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, nors neigiami padariniai kilo, tačiau kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, dėl padaryto gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, teigė, kad daugiau jo toks elgesys nebesikartos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

7. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję neigiami padariniai nekyla, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta, kilo žalingi padariniai, kaltinamasis turi tam tikrų problemų su smurtinio elgesio valdymu, tikslinga M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p. ir BK 72² str.), įpareigojant jas atlikti per 9 mėnesių terminą.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė pažymą Nr. APD-2025-08744 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 100,00 Eur, priteisimo iš kaltinamojo M. K. (1 t., b. l. 125–128).

9. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam M. K. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktų nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo, byloje duomenų apie kaltinamojo turimą turtą nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. K. nepriteistinos.

10. Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

11. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus - skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), esančios vokuose prie bylos viršelio, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja R. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir BK 72² straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigoti šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Išaiškinti M. K., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmenines laikmenas (2 vnt.), esančias vokuose prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.