Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. gruodžio 21 d. buvo gautas pareiškėjo A. G. prašymas ir skundas, kuriame nurodoma, kad jis, A. G., išsiuntė skundą ir teismui, ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui bei prašė teismo nagrinėti bylą nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą dėl jo skundo priims policijos įstaiga. Be to, kartu su prašymu A. G. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. vakare, apie 18.00 val., jam atvykus DFDS keltu iš Kylio į Lietuvos Respubliką buvo įvykdytas neteisėtas jo laisvės apribojimas, trukęs apie 1,5 valandos, kadangi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas suklastojo administracinio nusižengimo protokolą, įrašydamas melagingus teiginius, neva jis, A. G., 2019 m. lapkričio 29 d. Kaune, apie 16.20 val., vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį ir pertrenkė per perėją ėjusį pėsčiąjį. Pareiškėjo A. G. tvirtinimu, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas suklastojo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įrašydamas melagingus teiginius ir šiuo suklastotu nutarimu jam buvo skirta 75 Eur bauda. Pareiškėjas teismo prašė informuoti prokurorą apie policijos pareigūnų įvykdytus kriminalinius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnyje, taip pat pripažinti jo teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą, žalos dydžio klausimą paliekant spręsti civiline tvarka, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytos administracinių nuobaudų įsigaliojimo ir apskundimo tvarkos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principui, pripažinti niekiniais ir panaikinti policijos pareigūnų suklastotus dokumentus – administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo A. G. skundą buvo atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, jog ANK 622 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją, kuri per 5 darbo dienas, jei įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Taip pat teismas nurodė, jog ANK 625 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija gali visiškai, ar iš dalies sutikti su skundu, t. y. įstatymas suteikia teisę nutarimą priėmusiai institucijai pačiai priimti skundą padavusiam asmeniui palankų sprendimą, todėl skundas visų pirma turi būti paduotas nutarimą priėmusiai institucijai ir, tik pastarajai susipažinus su skundo turiniu, įstatymo nustatyta tvarka persiųstas apylinkės teismui. Todėl teismas, susipažinęs su pareiškėjo A. G. teismui pateiktu prašymu bei skundu, nusprendė, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, t. y. institucija, priėmusi nutarimą, dar nėra priėmęs vieno iš ANK 625 straipsnyje numatytų sprendimų dėl pateikto pareiškėjo skundo ir nėra persiuntęs jo teismui, kaip tai numato įstatymas. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui susipažinus su jo pateiktu skundu, gali būti priimtas vienas iš ANK 625 straipsnyje numatytų sprendimų – tai yra institucija gali pati visiškai ar iš dalies sutikdama su skundu panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą, arba ANK 622 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka persiųsti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla apylinkės teismui. Tik institucijai persiuntus pareiškėjo skundą teismui, teismas įgyja teisę patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 622 straipsnio 2 dalis, 641 straipsnis). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas A. G. analogišką skundą yra pateikęs ir skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai, teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo skundą. Be to, teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo skunde suformuluotų prašymų, t. y. pripažinti jo teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ANK numatytos administracinių nuobaudų įsigaliojimo ir apskundimo tvarkos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, t. y. teismas nurodė, jog dėl šių pareiškėjo prašymų nepasisako, kadangi šių prašymų nagrinėjimas susijęs su pagrindiniu skundo reikalavimu – panaikinti skundžiamą nutarimą, dėl kurio visų pirma turi pasisakyti institucija, kuriai pateiktas pareiškėjo skundas, o tik šiai nesutikus su pareiškėjo skundu ir jį persiuntus nagrinėti apylinkės teismui, teismas įgis teisę pasisakyti dėl minėtų skundo prašymų pagrįstumo. Taip pat teismas nurodė, jog dėl pareiškėjo skundo reikalavimo – informuoti prokurorą apie policijos pareigūnų galimai įvykdytus nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnyje, pareiškėjui išaiškino, jog dėl policijos pareigūnų galimai atliktų neteisėtų veiksmų jis turėtų tiesiogiai kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įstatymų nustatyta tvarka.