- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-284-511-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00437-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- A. B., M. K.
- Nukentėjusysis
- A. B., J. B.
- Civilinis ieškovas
- UADB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 70 parų areštu, pripažintas kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d. ir nubaustas 30 parų areštu. A. B. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, bausmių apėmimo būdu, ir jam skirta galutinė 70 parų arešto bausmė.
M. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. M. K. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, bausmių apėmimo būdu, ir jam skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams.
Iš A. B. ir M. K. solidariai priteista nukentėjusiojo A. B. naudai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. B. ir M. K. solidariai priteista nukentėjusiosios J. B. naudai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. B. ir M. K. solidariai priteista civilinio ieškovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1920, 00 Lt žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. ir M. K. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą bei pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent 2009 m. lapkričio mėn. 05 d., apie 13 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje su H. Z. ir A. B. (pastaruosius baudžiamojon atsakomybėn atsisakyta patraukti jiems mirus), sugadinę įleidžiamą durų spyną A. K., H. Z. ir A. B. per duris įsibrovus į nukentėjusiesiems A. B. ir J. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) raj. pagrobė svetimą nukentėjusiesiems A. B. ir J. B. priklausantį turtą – 599 Lt vertės kompiuterio monitorių „Samsung“, bendros 1800 Lt vertės vaizdo filmavimo kamerą „Panasonic“ su pakuote ir joje buvusiais laidais, 69 Lt vertės medžiaginį vaizdo filmavimo kameros dėklą, 1000 Lt vertės delninį kompiuterį „Tungsten“, 500 Lt vertės auksinę grandinėlę, 230 Lt vertės medžiaginį nešiojamo kompiuterio dėklą-lagaminą, 35 Lt vertės 4 GB talpos USB atmintinę, 10 Lt vertės sulenkiamą dirbtinės odos piniginę, 5 Lt vertės „St Peterburg“ metalinį medalioną, 1 Lt vertės pakabinamą suvenyrą talismaną indėno veidas, 5 Lt vertės automobilio „MERCEDES BENZ“ ženklą su metaline grandinėle, 1 Lt vertės molinį medalį „Arklio muziejus“, 1 Lt vertės Lietuvos žemės ūkio akademijos 1989 m. molinį medalį, bendros 500 Lt vertės ženkliukų kolekciją, bendros 500 Lt. vertės pinigų (popierinėmis kopiūromis ir monetomis) kolekciją, bendros 1000 Lt vertės 6 vnt. sidabrinių monetų „e?po 2000“ juodos spalvos dėžutėje, 300 Lt vertės 1, 5 litro talpos butelį vyno medinėje uždaromoje skrynelės formos dėžutėje, 30 Lt vertės 0, 5 litro talpos butelį slyvų degtinės „Slivovica“ mediniame stove, 100 Lt bendros vertės 2 butelius po 0,7 litro talpos viskio „Tullamore Dew“, 27 Lt vertės 0, 7 litro talpos butelį brendžio „Alyta“, 40 Lt vertės 1 litro talpos likerio butelį, 40 Lt vertės 0, 7 litro talpos butelį degtinės „Legenda Kremlia“ supakuotą knygos formos futliare, 30 Lt vertės 0, 375 litro talpos butelį brendžio „Araks“, 60 Lt vertės 0, 75 litro talpos butelį konjako VSOP, 30 Lt vertės 0, 7 litro talpos butelį brendžio „Gloria“, 12 Lt vertės 0,2 litro talpos butelį lietuviško midaus „Vilnius“ padarydami nukentėjusiesiems 6925 Lt turtinę žalą.
Be to A. B. ir M. K. buvo nuteisti už tai, kad pagrobė J. B. vardu 2003-12-03 Pasvalio migracijos poskyrio išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
A. B. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendį ir prašo jį pakeisti - išteisinti jį pagal LR BK 302 str. 1 d., perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad su nuosprendžiu iš dalies nesutinka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog jis neatliko jokių veiksmų tiesiogiai paimant iš A. B. ir J. B. jiems priklausantį turtą. Teigia, kad jis jokiais veiksmais tiesiogiai neprisidėjo prie kitų asmenų veiksmų jiems įsibraunant į B. namą, pagrobiant svetimą turtą ir tą turtą atnešant į automobilį. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmai - bendrininkų atvežimas į įvykio vietą ir jų išvežimas iš įvykio vietos padėjo kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką ir vertintini kaip padėjėjo, bet ne tiesioginio vykdytojo. Dėl to, jo atžvilgiu turėjo būti papildomai taikomas baudžiamasis įstatymas, numatantis padėjėjo baudžiamąją atsakomybę. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, kad tarp jo ir kitų bendrininkų būtų buvęs susitarimas pagrobti dokumentus. Teismas teisingai nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad tarp bendrininkų buvo susitarimas pagrobti svetimą turtą jo nekonkretizuojant, tačiau nenustatė, kad tarp bendrininkų buvo susitarimas grobti dokumentus. Teigia, kad nesant konkretaus susitarimo dėl dokumentų vagystės, jis negali atsakyti už kitų bendrininkų veiksmus jiems peržengiant susitarimo ribas ir pagrobiant ne tik svetimą turtą bet ir dokumentą. Kadangi už vykdytojo ekscesą jam baudžiamoji atsakomybė netaikytina, todėl nurodo pagal LR BK 302 str. 1 d. jis yra išteisintinas.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismas skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Jis nusikalto pirmą kartą, dirba, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, teismas nustatė dvi jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tik vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau paskyrė vieną iš griežčiausių alternatyvių bausmių, to nemotyvavo, kaip ir sprendimo skirti didesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Pažymi, kad jeigu nebūtų pripažintas nusikalstamos veikos padėjėju, jo veiksmai turėtų būti pripažinti antraeiliais. Nurodo, kad paskirta bausmė neigiamai atsilieps jo šeimai, o bausmės trukmė atima galimybę ją atlikti poilsio dienomis. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teigia, bausmės tikslai jo atžvilgiu pasiekiami ir paskyrus švelniausią iš įstatymo sankcijoje numatytų bausmių - baudą.
M. K. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti - švelninti paskirtas bausmes skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes bei sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
M. K. nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje, dėl bausmių paskyrimo ir žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - LR BK 56 str. 1 d., 62 str. 1 d., paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, taip pat pažeidžiant civilinės teisės normas netinkamai išspręstas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas ir priteistas per didelis neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems.
Apeliantas nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažino, jog buvo pagrobtas visas kaltinamajame akte nurodytas turtas, nors asmeniškai pats ir neėmė nukentėjusiosios paso, koks tiksliai turtas buvo pagrobtas nežino, taip pat kartu su A. B. savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
M. K. skunde teigia, kad teismas paskyrė bausmes nepakankamai ištyręs ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str., t.y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, jo asmenybės - tai, jog nors anksčiau buvo teistas, tačiau bausmes yra atlikęs, ateityje nebeketina nusikalsti, jo sveikatos būklė po 2009 m. lapkričio 5 d. eismo įvykio iki šiol yra sunki - prarado 60 proc. darbingumo, jam yra būtinas nuolatinis gydymas, reabilitacinė priežiūra. Teigia, į visą tai teismas neatsižvelgė parinkdamas bausmės dydį, pripažinus jį recidyvistu - paskirta laisvės atėmimo bausmė, nevertinant baudžiamojo įstatymo LR BK 56 str. 1 d., 62 str. 1 d. nuostatų, nustatančių pagrindus skirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Teigia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, recidyvistui yra skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Be to, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostata, teismas turėjo pagrindą skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi.
Taip pat apeliantas teigia, kad teismas neteisingai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir neatsižvelgta į jo turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas dėl neturinės žalos atlyginimo dydžio turėjo atsižvelgti į visus kriterijus, numatytus LR CK 6.250 str. 2 d, tačiau iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiųjų patirtais dvasiniais išgyvenimais, kurie buvo nesunkūs, trumpalaikiai, ir nepakankamai įsigilino į kitus taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų išsamiai neištyrė, tinkamai neįvertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių - to, jog jis, iš karto po nusikalstamos veikos dėjo visas pastangas, kad kuo skubiau būtų atlyginta nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala, nors pats buvo sunkiai sužalotas, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, dėl ko nustatė neproporcingai didelį neturtinės žalos pasekmėms, jo turtinei padėčiai atlyginimo dydį.
Nurodo, kad LR CK 6.251 str. 2 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių, t.y. atlygintinos žalos, dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, vienas iš LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis - turimas turtas ir gaunamos pajamos. Jo turtinė padėtis, į kurią teismas, nagrinėdamas bylą tik iš dalies atsižvelgė, yra sunki, nepakankama priteistos neturtinės žalos dydžiui atlyginti, kadangi jo darbingumas yra tik 40 procentų, artimiausiu metu neturės galimybės dėl sveikatos problemų pradėti dirbti, asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar santaupų neturi, jį materialiai išlaiko tėvai. Be to, teismo nuosprendžiu solidariai iš jo bei A. B. civilinio ieškovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ naudai yra priteista 1920 Lt žalos atlyginimas, todėl priteistas neturtinės žalos dydis jam ir jo šeimos nariams sukeltų labai sunkių padarinių.
Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. K. parodė, jog jis kartu su A. B., H. Z. ir A. B. sugalvojo kartu vogti. Tuo tikslu visi keturi ir išvažiavo autmobiliu, kurį vairavo A. B.. Į nukentėjusiųjų namo vidų ėjo A. B., H. Z. ir jis, o A. B. liko automobilyje, saugojo vagystės metu ir bendravo su A. B. per raciją. A. B. nurodžius per raciją, A. B. automobiliu privažiavo prie namo, kad sukrauti vagiamus daktus. Sukrovę daiktus išvažiavo. Pavogti dokumentus nebuvo susitarę. Kuris iš bendrininkų nukentėjusiųjų namuose kraustė sekciją ir paėmė pasą, M. K. nurodė nežinantis. Prie sekcijos buvo priėję H. Z. ir A. B.. Kad vagystės metu buvo grobiamas ir nukentėjusiosios pasas, teigia, nežinojęs. A. B. to taip pat negalėjo matyti, nes sėdėjo automobilyje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės analogiškai parodė ir nuteistasis A. B..
Apeliantas A. B. nepagrįstai nurodo, kad jo veika perkvalifikuotina iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., kaip padėjėjo. Padėjėju pagal BK 24 str. 6 d. pripažįstamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus ir pan. Nors pats A. B. į namo vidų įėjęs nebuvo, tačiau jo veika neapsiribojo bendrininkų atvežimu į vagystės vietą, saugojimu vagystės metu bei bendrininkų išvežimu iš vagystės vietos. A. B. ir M. K. parodymai patvirtina, jog bendrininkai buvo iš anksto susitarę visi kartu užvaldyti svetimą turtą, o darant vagystę buvo pasiskirstę vaidmenimis. A. B. privarė automobilį prie nukentėjusiųjų namo, į kurį iš patalpos buvo nešami ir kraunami grobiami daiktai, o juos sukrovus, iš vagystės vietos išvežė ne tik bendrininkus, bet ir grobiamą turtą. Taigi, A. B. buvo ne kitų bendrininkų vagystėje padėjėjas, bet pagal bendrininkų išankstinį susitarimą pats betarpiškai dalyvavo užvaldant svetimą turtą. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip vykdytojo - pagal BK 178 str. 2 d.
Apeliantai A. B. ir M. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jie nepagrįstai nuteisti pagal LR BK 302 str. 1 d. už tai, kad pagrobė svetimą dokumentą – nukentėjusiosios J. B. vardu išduotą pasą.
Duomenų, kad bendrininkai iš anksto būtų susitarę pagrobti dokumentą, byloje nėra. Tiek A. B., tiek M. K. nurodė, kad planavo apvogti sodybą, tačiau pagrobti dokumentus nesitarė, o kuris asmuo ir iš kur pagrobė pasą nematė, paso taip pat nematė, apie paso pagrobimą nieko nežinojo. Iš baudžiamosios bylos įrodymų matyti, kad nusikalstamoje veikoje be A. B. ir M. K. dalyvavo A. B. bei H. Z., tačiau bendrininkams važiuojant iš nusikaltimo vietos, eismo įvykio metu pastarieji žuvo. Iš byloje surinktų duomenų nustatyti konkrečių J. B. paso pagrobimo aplinkybių nebeįmanoma, o apeliantų A. B. ir M. K. parodymai, kad dokumento pagrobti jie nesitarė ir negrobė, nuteistiesiems nežinant tai galėjo padaryti kiti bendrininkai, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepaneigia. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o pagal baudžiamosios teisės principus abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Todėl apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl A. B. bei M. K. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. yra naikintinas. Pagal šį kaltinimą A. B. bei M. K. išteisintini neįrodžius, kad jie padarė BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
A. B. prašymas švelninti jam paskirtą bausmę yra pagrįstas. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog nuoširdžiai gailisi ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. A. B., darydamas šį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, dirba, išlaiko faktinę šeimą. Įvertinusi visumą šių aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad A. B. pagal BK 178 str. 2d paskirta 70 parų arešto bausmė, kuri yra žymiai griežtesnė už sankcijos vidurkį, yra aiškiai per griežta, be to, realus nuteistojo A. B. paaiškinimas, jog dėl paskirtos septyniasdešimties parų arešto bausmės jis gali netekti darbo. Skirtina bausmė artima sankcijos vidurkiui - 45 paros arešto, ją paskiriant atlikti poilsio dienomis.
M. K. teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams. M. K. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl jam kaip recidyvistui teismas teisingai taikė BK 56 str. ir parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Pirmosios instacijos teismas bausmę M. K. skyrė atlikti realiai, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia, jog M. K. nusikalto labai jauno amžiaus, be to, nuteistajam ateityje turės įtakos ir šio nusikaltimo pasekmės - du bendrininkai važiuojant iš įvykio vietos žuvo, o pats M. K. liko neįgalus- neteko 60 procentų darbingumo. Yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidedant, kartu skiriant teismo įpareigojimus. Todėl nuosprendis keistinas ( BPK 328 str. 1 p.)
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog dėl įsibrovimo į gyvenamąjį namą ir turto pagrobimo nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, todėl nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat teisingai pasisakė, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t.y. į tai, kokia asmeninė neturtinė vertybė buvo pažeista, o taip pat į žalą padariusių ir patyrusių asmenų turtinę padėtį ir pan., jog asmens gyvybė ir sveikata yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės ir jų pažeidimas visada sukelia didesnę neturtinę žalą nei kitų vertybių pažeidimas. Kaltinamųjų įvykdyta veika žala nukentėjusiųjų gyvybei ir sveikatai padaryta nebuvo, o kaltinamųjų turtinė padėtis yra sunki. Tačiau teismas dviems nukentėjusiesiems iš nuteistųjų solidariai atlyginti priteisė po 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo, iš viso - 3000 litų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į tai, jog neturtinė žala padaryta ne veiksmais, nukreiptais prieš asmens gyvybę ir sveikatą, o vagyste, į tai, jog turtinė žala nukentėjusiesiems buvo pilnai atlyginta draudimo įmonės ( nuteistieji privalės atlyginti draudimo įmonei), vienas iš nuteistųjų yra neįgalus, priteista solidariai atlyginti bendra 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės yra ties maksimalia neturtinės žalos atlyginimo sumos riba, teismų praktikoje priteisiama nukentėjusiesiems už vagystę, todėl ji yra per didelė ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, numatytų CK 6.250 str. 2 d. Teisėjų kolegija mano, jog pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems A. B. bei J. B. būtų po 700 litų,
todėl nuosprendis neturtinės žalos priteisimo dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 329 str. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4p.,
nusprendžia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti:
Nuosprendį dalyje dėl A. B. ir M. K. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. B. ir M. K. pagal BK 302 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. B. pagal BK 178 str. 2d. paskirtąją bausmę sušvelninti iki 45 parų arešto. Taikyti BK 45 str. 9 d. ir arešto bausmę skirti atlikti poilsio dienomis.
M. K. taikyti BK 75 str. ir paskirtosios pagal BK 178 str. 2d. 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. B. ir M. K. panaikinti taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 str.
Pakeisti nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje: sumažinti neturtinės žalos atlyginimą ir A. B. bei J. B. priteisti po 700 litų neturtinės žalos atlyginimo iš A. B. ir M. K. solidariai.
Likusioje dalyje palikti nuosprendį nepakeistą.