- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-80-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- E. M. B.
- Atsakovas
- Baliui, B. A., B.A. B.
- Advokatai
- Svetlana Brencienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M. B. ir atsakovo B. A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2131-541/08 pagal ieškovės E. M. B. ieškinį atsakovui B.A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo B. A. B. priešieškinį ieškovei E. M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė E. M. B. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo B. A. B. kaltės, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, pripažinti 0,0969 ha žemės sklypą Nr. 30, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe, padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą tokiu būdu: pripažinti ieškovei nuosavybės teise šaldytuvą Whirpool 1000 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės; atsakovui pripažinti nuosavybės teise automobilį Mazda 626, 1000 Lt vertės, skalbimo mašiną Whirpool 800 Lt, magnetolą (duomenys neskelbtini) Lt vertės; po santuokos nutraukimo palikti dabartinę pavardę – B.. Nurodė, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė kartu su sutuoktiniu negyvena, bendro ūkio neveda.
Atsakovas B. A. B. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su kiemo įrengimais bei žemės sklypą Nr. 30, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, priteisti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su kiemo įrengimais bei žemės sklypą ieškovei asmenine nuosavybe, o atsakovui - 175 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ½ dalį jam tenkančio nekilnojamojo turto, priteisti kilnojamąjį turtą - šaldytuvą Whirpool 1000 Lt vertės. Nurodė, jog E. M. B. pažeidė sutuoktinės pareigas, nuolat konfliktavo. Pažymėjo, jog sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą bendromis ieškovės ir atsakovo piniginėmis lėšomis. Prieš santuoką ieškovės įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 50 500 Lt po atsakovo atlikto remonto, todėl gautos piniginės lėšos po būsto perleidimo turi būti pripažintos sutuoktinių piniginėmis lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. sprendimu E. M. B. ieškinį ir B. A. B. priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą 1993-12-24 Vilniaus miesto CM skyriuje įrašo Nr. 3598, tarp B. A. B. ir E. M. B., nutraukė dėl atsakovo B. A. B. kaltės ir ieškovei po santuokos nutraukimo paliko pavardę B.; pripažino ieškovės E. M. B. asmenine nuosavybe 0,0969 ha žemės sklypą Nr. 30, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); paskyrė naudotis ir valdyti ieškovei E. M. B. teisiškai neįregistruotą sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei E. M. B. asmenine nuosavybe kilnojamąjį turtą: televizorių 200 Lt vertės, skalbimo mašiną Whirlpool 800 Lt vertės, magnetolą Sharp 400 Lt vertės; priteisė atsakovui 64 700 Lt piniginę kompensaciją, automobilį Mazda 626, 500 Lt vertės, šaldytuvą Whirlpool 1000 Lt vertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuoką įregistravo 1993-12-24 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3598 (l. 6). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nuosprendžiu B. A. B. buvo pripažintas kaltu dėl ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo (l. 124, 142-143). Atsakovas numatytos CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijos nepaneigė, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuokos metu 1994 m. balandžio 28 d. valstybine žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-2542 ieškovės E. B. vardu buvo įgytas 0,0969 ha žemės sklypas Nr. 30, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 11, 14). Aplinkybė, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta santuokos metu, kai byloje nustatytas ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo faktas įsigyti minėtam žemės sklypui iki santuokos sudarymo su atsakovu, nėra pagrindas žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad žemės sklype Nr. 30, esančiame (duomenys neskelbtini) yra sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į šį pastatą nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, pastato naudotoju nurodyta E. M. B. (l. 13). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti sodo pastato statybos pabaigos metai – 1988, o 2002-08-07 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr.93/NR-17 (l. 13). Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, šalių ir liudytojo A. T. paaiškinimais, UAB „Viorstata“ ir ieškovės sudaryta 2003 m. balandžio 9 d. rangos sutartimi, 2007 m. spalio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, atlikus rekonstrukciją 2002-08-07 leidimo vykdyti statybos darbus Nr.93/NR-17 pagrindu, sodo namelis buvo iš esmės pertvarkytas (rekonstruotas) į sodo namą, t.y. naują statinį, kuris yra sukurtas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje ir, vadovaujantis CK 3.88 str. 2 d. prezumpcija, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2007-10-03 nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte duota išvada, kad sodo pastato rinkos vertė yra 180 000 Lt. Ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė už 50 500 Lt santuokos metu (l. 100-106). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog minėtame bute jis atliko remonto darbus, todėl, remiantis CK 3.89 str. 1 d., lėšos, gautos pardavus šį butą, yra ieškovės asmeninis turtas. Atsižvelgiant į ieškovės panaudotą namo rekonstrukcijai asmeninių lėšų dalį – 50 500 Lt, teismas bendrąja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams tenkančios nekilnojamojo turto dalies vertę nustatė 129 500 Lt. Ieškovė neįrodė, jog gautos 14 000 Lt dydžio piniginės lėšos už jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos sodo namelio rekonstrukcijai po 2004-06-28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vertybiniai popieriai, kuriuos ieškovė pardavė santuokos metu už 16 833,60 Lt, taip pat laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.88 str. 2 d. prasme. Atsakovo asmenine nuosavybe pripažintinos 7 393 Lt dydžio piniginės lėšos, gautos už apgadintą automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šios lėšos buvo panaudotos sodo namelio rekonstrukcijos darbams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, vadovaujantis CK 3.188 str. 4 d., santuokoje įgytas turtas dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, o jei natūra abiem sutuoktiniam turto padalyti negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti jo dalį pinigais. CK 3.98 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Remiantis šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą: šaldytuvą Whirlpool 1 000 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, automobilį Mazda 626, 500 Lt vertės, skalbimo mašiną Whirlpool 800 Lt vertės, magnetolą Sharp 400 Lt vertės (l. 19-20, 85-87, 131-132, 164). Viso šalys santuokoje įgijo turto už 132 400 Lt (129 500 Lt +2 900 Lt = 132 400 Lt), todėl įgytas santuokoje turtas dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Remiantis CK 3.72 str. 1 d., teisė į išlaikymą siejama ne su sutuoktinio nedarbingumu ar kitokiomis aplinkybėmis, o su juo turtine padėtimi. Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisija ieškovei nustatė II invalidumo grupę iki 2004-12-31, ieškovė gauna 415 Lt dydžio senatvės pensiją, ieškovei asmenine nuosavybės teise skiriamas sodo sklypas bei sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (l. 28, 217). Atsakovas gauna 779,21 Lt dydžio senatvės pensiją, 400 Lt dydžio mėnesinį atlygį UAB „Žvanga“, nekilnojamojo turto ar kitokių pajamų šaltinių neturi. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mažesnės ieškovės mėnesinės pajamos nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovei turi būti teikiamas išlaikymas.
Šalies argumentai
Ieškovė E. M. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą dalyje - pripažinti sodo namą asmenine ieškovės nuosavybe. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl asmeninių ar bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimo namelio rekonstrukcijai. Ieškovė pateikė PVM 2004-06-30 sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 3843181, kuri patvirtina atliktus mokėjimus už sodo namelio rekonstrukcijos darbus po 2004-06-28. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti įrodymu UAB „Viorstata“ direktoriaus gamybai pasirašytą pažymą dėl sodo namo rekonstrukcijai panaudotų medžiagų, įrengimų ir t.t. Parduotos paprastos vardinės AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijos yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes šios akcijos nuosavybės teise buvo perduotos ieškovei kaip atlyginimas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog rekonstruojant buvo iš esmės sukurtas naujas daiktas, nes iki namelio rekonstrukcijos egzistavo kitas namas, priklausęs ieškovei asmenine nuosavybės teise ir turėjęs tam tikrą vertę. Pažymėjo, jog namelio rekonstrukcijai ieškovė išleido pinigines lėšas, gautas už parduotą butą ir akcijas, bei kitas asmenines lėšas, viso 93 000,76 Lt.
Atsakovas B. A. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują - pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 30, esantį (duomenys neskelbtini), ir, atsižvelgus į tai, padidinti piniginę kompensaciją. Nurodė, jog žemės sklypas Nr. 30, esantis (duomenys neskelbtini), yra namų valda, kuriame yra pastatytas bendros jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis sodo pastatas. Žemės sklypas buvo pirktas valstybės žemės sklypo 1994 m. balandžio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi už 30,74 Lt. Ieškovės atlikti mokėjimai investiciniais čekiais reiškia, kad iki santuokos sudarymo buvo apmokėta tik ½ žemės sklypo vertės, likusi pinigų suma buvo sumokėta, pasirašant minėtą 1994 m. balandžio 28 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pažymėjo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes jis buvo pirktas 1993-12-21, gyvenant su ieškove. Piniginės lėšos – 7 393 Lt, gautos už atsakovui priklausančio asmenine nuosavybės teise automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą autoįvykio metu, buvo pervestos į ieškovės asmeninę sąskaitą ir panaudotos gyvenamojo namo rekonstrukcijai.
Atsiliepimas
Atsakovas B. A. B. atsiliepimu nesutiko su ieškovės E. M. B. apeliaciniu skundu, teigė, kad ieškovė neįrodė asmeninių lėšų faktinio panaudojimo sodo namelio rekonstrukcijai, visas santuokoje įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Teigė, kad iki namo rekonstrukcijos su ieškove kartu pragyveno 9 metus. Nesutiko, kad bendroji jungtinė nuosavybė būtų mažinama iki rekonstrukcijos buvusia namo verte. Turtas turi būti dalinamas pagal rinkos kainą, buvusią bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės E. M. B. ir atsakovo Balio A. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Šalys – ieškovė E. M. B. (T.) ir atsakovas B. A. B. susituokė 1993-12-24 Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. 3598 (l. 6).
Teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl išlaikymo priteisimo, nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu.
Atsakovas B. A. B. apeliaciniu skundu prašė pripažinti, kad žemės sklypas, įgytas 1994 m. balandžio 28 d. valstybine žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-2542 ieškovės E. B. vardu, 0,0969 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Nr. 30, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 11, 14) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tik įforminta buvo santuokos metu, nustatė, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo sumokėta už minėtą žemės sklypą iki santuokos sudarymo su atsakovu (l. 8-10). Sodo sklypas ieškovei buvo suteiktas dar 1975 m., atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Savo argumento, kad iki santuokos sudarymo buvo sumokėta tik perkamo žemės sklypo kainos dalis, neįrodė. Dėl to remiantis viena formalia aplinkybe, kad pats žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris buvo įformintas po santuokos sudarymo, nėra pagrindo žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad žemės sklype Nr. 30, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į šį pastatą nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, pastato naudotoju nurodyta E. M. B.. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti sodo pastato statybos pabaigos metai – 1988, o 2002-08-07 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr.93/NR-17 (l. 13). Remdamasis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, šalių ir liudytojo A. T. paaiškinimais, UAB „Viorstata“ ir ieškovės sudaryta 2003 m. balandžio 9 d. rangos sutartimi, 2007 m. spalio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, atlikus rekonstrukciją 2002-08-07 leidimo vykdyti statybos darbus Nr.93/NR-17 pagrindu, sodo namelis buvo iš esmės pertvarkytas (rekonstruotas) į sodo namą, t.y. naują statinį, kuris yra sukurtas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje ir, vadovaujantis CK 3.88 str. 2 d. prezumpcija, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2007-10-03 nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte duota išvada, kad sodo pastato rinkos vertė yra 180 000 Lt. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada dėl sodo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad iki rekonstrukcijos buvęs namas taip pat turėjo vertę, jos dydžiu turėtų būti sumažintas naujai sukurto dalintino turto vertė, yra atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sodo namelis buvo iš esmės pertvarkytas, rekonstruotas į naują statinį. Senasis statinys buvo perstatytas nuo pamatų, t.y. neišliko visiškai, todėl nėra jokio pagrindo jo verte mažinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. CK 3.90 str. nustato, kad turtas, buvęs vieno sutuoktinio nuosavybe, gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kai nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija). Atsakovas B. A. B. visą laiką dirbo (l. 52, 150-157), gaunamomis pajamomis prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo. Be to, jis betarpiškai atliko sodo namo statybos darbus, tai patvirtino liudytoju apklaustas A. T. (l. 166).
Civilinio kodekso 3.98 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinių lėšos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2002-10-22 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 50 500 Lt (l. 100-106), lėšos buvo panaudotos sodo namo rekonstrukcijai. Šį butą ieškovė buvo įsigijusi 1993-12-21, t.y. iki santuokos sudarymo su ieškovu. Atsakovas B. A. B. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atliktus pagerinimus, dėl kurių butas galėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jo nurodyta aplinkybė, kad šalys iki sodo namo rekonstrukcijos kartu gyveno 9 metus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Tik po santuokos sudarymo (įregistravimo) sutuoktinių įgytas turtas yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.). Tokiu atveju teismas pagrįstai laikė butą (duomenys neskelbtini), ieškovės E. M. B. asmenine nuosavybe ir pripažino jos teisę į asmeninių lėšų dalies kompensaciją, kurios buvo panaudotos jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui 1999-09-09-13 teismo sprendimu buvo priteista 7 393 Lt žalos atlyginimo už sugadintą automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1984 m., įsigytą iki santuokos sudarymo (l. 149), tačiau vertino, kad nėra įrodymų apie šių lėšų panaudojimą sodo namo rekonstrukcijai, ir nepripažino atsakovo teisės į šių lėšų kompensaciją. Priteistos lėšos buvo išieškotos 2001 m. kovo – gruodžio mėnesiais, tai patvirtina antstolio įrašai vykdomajame rašte (l. 238).
Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė 2004-01-16 pardavė vertybinius popierius už 16 833,60 Lt, ir šias lėšas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad parduotos AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 10 080 vnt. PVA buvo ieškovei perduotos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, daro išvadą, kad už parduotas akcijas gautos lėšos pripažintinos ieškovės asmenine nuosavybe. Be to, 2004-06-28 ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 14 000 Lt.
Sodo namo rekonstrukcijai leidimas buvo išduotas 2002 m., darbai vyko, remiantis byloje surinktais įrodymais, 2002 m. balandžio mėn. – 2004 m. birželio mėn. (l. 88-94, 199-212, 109-121). Sodo namo po rekonstrukcijos vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje įrodo UAB „Vestus“ atliktas turto rinkos kainos įvertinimas – 180 000 Lt, sodo pastato statybos vertė 2007 m. spalio 3 d. nurodyta 208 384 Lt. Tiek ieškovės, tiek atsakovo asmeninės lėšos buvo gautos šalims esant santuokoje, vedant bendrą ūkį. Civilinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šios lėšos buvo panaudotos šalių asmeninėms reikmėms tenkinti, todėl laikytina, kad šalys jomis prisidėjo prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo – sodo namo rekonstrukcijos, ir kiekviena įgijo teisę į asmeninių lėšų dalies kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino aukščiau minėtų šalių asmeninių lėšų (ieškovės 14 000 Lt už parduotą žemės sklypą, 16 833 Lt už parduotus vertybinius popierius, atsakovo 7 393 Lt gauto žalos atlyginimo) panaudojimo didelės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui, dėl to netinkamai nustatė atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme padarytas išvadas dėl asmeninių lėšų panaudojimo sodo namo rekonstrukcijai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas rekonstruoto sodo namo rinkos vertę santuokos nutraukimo metu nustatė 180 000 Lt ir jungtinę nuosavybę sumažino ieškovės panaudotų asmeninių lėšų dalimi – 50 500 Lt. Teisėjų kolegija jungtinę nuosavybę papildomai mažina ieškovės asmeninėmis lėšomis, gautomis už parduotą žemės sklypą – 14 000 Lt ir vertybinius popierius – 16 833 Lt, bei atsakovo asmeninėmis lėšomis – 7 393 Lt žalos atlyginimu (180 000 – 50 500 – 14 000 – 16 833 – 7 393 = 91 274). Kilnojamojo turto šalys įgijo už 2 900 Lt, bendra dalintina jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro 94 174 Lt. Kadangi jungtinė nuosavybė šalims dalinama lygiomis dalimis, ieškovei sodo namas priteisiamas natūra, kilnojamojo turto už 1 400 Lt, o atsakovo naudai priteisiama kilnojamojo turto už 1 500 Lt, bei iš ieškovės sodo namo rekonstrukcijai panaudotų asmeninių lėšų kompensacija (7 393 Lt) ir kompensacija už tenkančią mažesnę natūra turto dalį – 45 587 Lt. Bendra atsakovo naudai iš ieškovės priteistina kompensacija sudaro 52 980 Lt.
Atsižvelgiant į tenkinamą ieškovės apeliacinio skundo dalį ir mažinamą iš jos atsakovo naudai priteisiamą kompensaciją, ieškovės naudai iš atsakovo proporcingai priteisiama žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą – 700 Lt (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti, priteistą iš ieškovės E. M. B. kompensaciją atsakovo B. A. B. naudai sumažinti iki 52 980 Lt. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės E. M. B. naudai iš atsakovo B. A. B. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.