Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-15 · Civilinė byla Nr. 2A-2559-611/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
2A-2559-611/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-1820-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie LR Energetikos ministerijos, Vilniaus APGV Trakų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Trakų
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
Civilinė byla Nr. 2A-2559-611/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-1820-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 24.; 33.; 30.2.; 121.14; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie LR Energetikos ministerijos, Vilniaus APGV Trakų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centrui, V. N. dėl statybos pripažinimo savavališka, savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, senų statinių patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , su terasa statybą savavališka ir įpareigoti šio statinio savininką V. N. savo lėšomis per 6 mėnesių terminą jį nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotą 2007-01-18 senų statinių patikrinimo aktą Nr. (100)-11.73-05, priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad 2007-01-18 senų statinių patikrinimo aktu Nr. (100)-11.73-05, atsižvelgdami į V. N. prašymą, statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovai pateikė išvadą, kad statinys - ūkio pastatas, kadastrinių matavimų indeksas 2Ilp, 1990 m. statybos, 141 kv. m. ploto - gali būti toliau naudojamas ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Akto 3 punkte nurodyta, kad savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti (naudoti) šio akto 1 punkte išvardytus statinius nėra. Akto 4 punkte nurodyta, kad ginčų dėl žemės sklypo nėra, savivaldybė neprieštarauja dėl šių statinių tolesnio naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. gyvenamąjį namą, pirkdamas butus iš fizinių asmenų, įsigijo 1997 m., o žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Trakų rajone įsigijo 1992 ir vėlesniais metais, be to, namų ūkio knygoje yra nurodyti 1995 šio statinio pastatymo metai, todėl darytina išvada, kad atsakovas V. N. negalėjo ginčo statinio ant valstybinės žemės pastatyti 1990 m. Dėl ko 2007-01-18 senų statinių patikrinimo aktas Nr. (100)-11.73-05 negalėjo būti surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo” ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 „Dėl prašymo patikrinti senus statinius formos, Senų statinių patikrinimo akto formos ir Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkos patvirtinimo”. Kadangi ginčo statinys yra ant valstybinės žemės, saugomoje teritorijoje, 2007 m. ginčo statinio teisinės registracijos metu statytojas privalėjo gauti projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo, taip pat statybos darbų atlikimo metu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdžiusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašytinį sutikimą/ neprieštaravimą dėl minėtų statybos darbų valstybinėje žemėje, už saugomos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos projektavimo sąlygas (nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti). Ginčo statinys buvo pastatytas be reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, tuo pažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Taip pat nustatyti senų statinių surašymo akto tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Pripažinus be statybą leidžiančių dokumentų pastatyto pastato statybą savavališka, kartu turi būti pripažintas negaliojančiu 2007-01-18 senų statinių patikrinimo aktas Nr.(100)-11.73-05, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre atlikta minėto statinio teisinė registracija V. N. vardu.

Atsiliepimas

Atsakovas V. N. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra tiksliai nustatytos, kadastriniai matavimai, nustatantys miško ar sklypo ribas dar nėra atlikti, sklypo ribos yra ginčo dalykas, kas konstatuota įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013-06-27 nutarimu adm. byloje Nr. A2.2-519-213/2013. Atsakovas nestatė šio ginčo objektu esančio pastato: šis pastatas pastatytas dar 1990 metais, iki V. N. įsigyjant tiek dalį nuosavybės teisės į gyvenamąjį pastatą, tiek žemės sklypus. Dėl to, kad statinys buvo pastatytas 1990 metais, V. N. LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 nustatyta tvarka kreipėsi dėl senų statinių patikrinimo akto surašymo, kas ir buvo padaryta surašant 2007-01-18 senų statinių patikrinimo aktą Nr. (100)-11.73-05. Minėtu Vyriausybės nutarimu nebuvo ir nėra reikalaujama, kad asmuo, kuriam surašyto senų statinių patikrinimo akto pagrindu įregistruojama nuosavybė, būtų ir pastatęs tą statinį. Vadovaujantis šia minėta tvarka, neprivalu buvo gauti nei projektinės dokumentacijos, nei atlikti derinimo procedūras (Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimus/neprieštaravimus dėl statybų), nes statybos nebuvo vykdomos, o statinys jau stovėjo. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ūkinis pastatas yra ant valstybinės žemės, yra galiojančiais teisės aktais spręstinas klausimas: kai bus sutvarkyti visi žemės sklypų tikslūs matavimai, nustatytos ribos, priimti atitinkantys administraciniai teisės aktai (sprendimai) dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, tik tuomet paaiškės tiksli pastato buvimo vieta. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio ieškinio reikalavimams pateikti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog V. N. 2006-11-20 pateikė prašymą, kaip tą numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 „Dėl prašymo patikrinti senus statinius formos, Senų statinių patikrinimo akto formos ir Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkos patvirtinimo” patvirtintos Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkos (toliau - Tvarka) 6.1 papunktis. Kaip numatyta Tvarkos 6.2 papunktyje taip pat buvo pateikta nurodyta kadastrinių matavimų, atliktų 1998 metais, byla. Duomenų apie tai, kad akto priėmimo metu buvo pateikta namų techninės apskaitos kortelė nėra, kaip ir tvarkoje nebuvo tokio reikalavimo. Jokių abejonių dėl statybos metų akto pildymo metu nekilo, buvo vadovautasi anksčiau minėtais kadastriniais matavimais, kuriuose buvo nurodyta, kad statybos metai yra 1990. Be to, ginčo teritorija priklauso agroparkinei teritorijai, kurios tikslų atsakovas V. N. iš esmės nepažeidė ir atsakinga už saugomos teritorijos tinkamą naudojimą institucija nepareiškė jokių pretenzijų. Aktas buvo užpildytas laikantis nustatytos Tvarkos, atlikti visi būtini veiksmai, gauti reikalingi dokumentai, įvertinta statinių būklė kaip patenkinama ir pateikta tikrinusių institucijų atstovų išvada, kad statinys gali būti toliau naudojamas ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre, kas rodo, jog Aktas priimtas tinkamai įvertinus pateiktus dokumentus ir byloje neįrodyta priešingai. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad 2013-04-25 ieškovas jau žinojo apie Aktą, tačiau nustatytais terminais nesikreipė dėl jo nuginčijimo, todėl laikytina, kad praleido ieškinio senaties terminą

Šalies argumentai

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Komisijos patikrinimo aktas paremtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo”, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 „Dėl prašymo patikrinti senus statinius formos, Senų statinių patikrinimo akto formos ir Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkos patvirtinimo”. Šiuo atžvilgiu komisija ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kad statinys - ūkio pastatas, kadastrinių matavimų indeksas 2Ilp, 1990 m. statybos, 141 kv. m. ploto- gali būti toliau naudojamas ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Nei komisija, nei Trakų savivaldybės administracijos atstovas komisijoje Lentvario seniūnijos seniūnas neturėjo duomenų, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo yra ūkinis pastatas kadastrinių matavimų indeksas 211 p. buvo statytas vėliau nei 1990 m. Ieškovas savo teiginius grindžia Namų valdos techninės apskaitos kortele, tačiau joje pateikti duomenys vertintini kritiškai. Abejones keliantis dokumentas, įvertinus, kad jame negalima įžvelgti dokumento identifikavimo tikrumui keliamų reikalavimų būtinų žymų, pvz. antspaudų, negali būti vertintinas kaip teisiškai pagrįstas įrodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad Senų statinių patikrinimo aktas Nr.(100)- 11.73-05 atliktas 2007-01-18, tuo tarpu ieškovas pateikė ieškinį ir skundžia šį raštą tik 2013-07-18, t.y. praleido nustatytą akto apskundimo terminą.

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Surašant Senų statinių patikrinimo aktą vizualiai įvertinama statinių techninė būklė, todėl atsižvelgiant į šią nuostatą darytina išvada, kad Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą atstovaujantis E. S. tinkamai atliko savo pareigas, t. y. Senų statinių patikrinimo aktą pasirašė savo kompetencijos ribose vizualiai patikrinęs statinio techninę būklę ir nenustatęs gaisrinės saugos pažeidimų.

Atsakovai Valstybinė energetikos inspekcija prie LR Energetikos ministerijos ir Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog remiantis byloje esančia medžiaga, galima teigti, kad atsakovas V. N. vykdydamas ginčo objekto statybos darbus, taip pat atlikdamas ginčo objekto teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, privalėjo pateikti žemės sklypo savininko, šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) rašytinį sutikimą/pritarimą statybos darbų vykdymui valstybinėje žemėje, tačiau rašytinis sutikimas/pritarimas nebuvo pateiktas, todėl atsakovas, vykdydamas statybos darbus valstybinėje žemėje, pažeidė Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio direkcija atsiliepimo nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Vilniaus apygardos prokuratūros 72,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje surinkti įrodymai įrodo, kad ūkio pastatas pastatytas 1990 m. Šis faktas užfiksuotas pagalbinių pastatų, jų dalių ir priestatų kadastro duomenų byloje (Bylos Nr. 79/5857) ir nors VĮ Registrų centro 2013-12-27 rašte nurodyta, jog archyvinėje kadastro duomenų byloje inv. Nr. 79/5857, kadastro duomenų byloje nurodyti ūkio pastato statybos metai – 1995 m., iš esmės šie įrodymai prieštarauja vienas kitam, tačiau teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti pagalbinių pastatų, jų dalių ir priestatų kadastro duomenų byloje įrašyta bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota ūkinio pastato statybos data – 1990 m., tuo labiau, jog rengiant raštą galėjo įsivelti rašymo klaida. Tai, kad ūkio pastato statybos metai nėra 1995 m. patvirtina ir namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuris parengtas ir patvirtintas 1992 m. 11 mėn. ir kuriame jau yra įbraižyti ūkio pastatai „N“, kurie šiuo metu atsakovo V. N. yra sujunti į vieną.

Teismas nevertino Namų valdos techninės apskaitos kortelės, kaip patikimo įrodymo. Pažymėjo, kad toje pačioje kortelėje pirties statybos metai nurodyti 1994, tuo tarpu pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų byloje pirties statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1990. Akivaizdu, jog Namų valdos techninės apskaitos kortelėje duomenys buvo pildomi aplaidžiai, taisomi, todėl vien šiuo rašytiniu įrodymu teismas negali pasitikėti. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad pagal Tvarkos 6.2 pp. atsakovas V. N. buvo pateikęs kadastrinių matavimų, atliktų 1998 metais, bylą, duomenų, kad Akto priėmimo metu buvo pateikta namų techninės apskaitos kortelė nėra, tačiau Tvarkoje tokio reikalavimo ir nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog aktas surašytas ir išduotas atsakovui V. N. teisėtai ir nėra pagrindo jo naikinti. Ūkio pastatas buvo pastatytas 1990 m. teisėtai, statant pastatą nebuvo pažeisti tuo metu galioję statybos reikalavimai.

Be to, Trakų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ieškinys teismui pareikštas 2013-07-25, t.y. praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą. Teismas taip pat nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl to, ar, ar ūkinis pastatas stovi valstybinėje žemėje, ar ne, kadangi iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatė, jog žemės sklypų ribos vis dar nustatytos preliminariais matavimais. Teismas laikėsi šios pozicijos, atsižvelgdamas į byloje esantį Trakų rajono apylinkės teismo 2013-06-27 įsiteisėjusį nutarimą adm. byloje Nr. A2.2-519-213/2013, kuriame konstatuota, jog V. N. priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra tiksliai nustatytos, kadastriniai matavimai, nustatantys miško ar sklypo ribas dar nėra atlikti, sklypo ribos yra ginčo dalykas, į tai, jog būtent šiuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 45 str. 1 d. V. N. atžvilgiu nutraukta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

atsakovo V. N. sandoriuose dėl nekilnojamojo turto perleidimo nurodomi visi priklausiniai, tačiau minėtose sutartyse ginčo statinys nenurodytas. Jeigu 1993 m. fiziniams asmenims perkant valstybinius 0,70 ha ir 0,64 ha žemės sklypus ginčo statinys jau būtų stovėjęs, prie pastarojo būtinai būtų formuojamas žemės sklypas, tačiau šio statinio nebuvo, todėl ir sklypas jam eksploatuoti nebuvo suformuotas. Be to, jei ginčo statinys būtų statytas 1990 m., kaip nurodo teismas, atsakovas V. N., nepirkęs minėto pastato, sutinkamai su CK 4.69 str. 3 d. negalėtų įgyti nuosavybės teisių į jį įgyjamąja senatimi. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ginčo statinys stovi ant valstybinės žemės, kitoje (rytinėje) 0,64 ha ploto žemės sklypo pusėje, į šiaurę nuo Dvaro g. (pravažiavimo) bei į šiaurės rytus nuo kūdros. Šių žemės sklypų konfigūracija 1992 m. planuose bei šiuo metu esančiame kadastro žemėlapyje yra analogiška. Taigi, akivaizdu, kad 1992 m. lapkričio mėnesį sudarytuose namų valdos planuose ginčo statinys nebuvo pažymėtas, o tokio akivaizdaus neatitikimo, kad statinys būtų kitoje 0,64 ha žemės sklypo pusėje, laikyti klaida ar netikslumu negalima. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus.Nėra pagrindo abejoti 1998-07-14 įrašu namų valdos techninės apskaitos kortelėje, kad ginčo ūkio pastato statybos metai yra 1995 m.. Be to, V. N. VĮ Registrų centrui apie tai, kad statinys 1990 m. statybos pateikė tik LR Vyriausybei 2003-03-03 priėmus nutarimą Nr.278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“.1995 m. statant ginčo pastatą buvo pažeisti tuo metu galioję statybos reikalavimai, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, 141 kv.m. ploto neypatingo statinio statybai buvo reikalingas statybos leidimas, be to, statybos leidimas statinio statybai ant valstybinės žemės saugomoje teritorijoje negalėjo būti išvis išduodamas. Trakų rajono savivaldybės administracijos raštų turinys netinkamas konstatuoti, kad tai yra sutikimas disponuoti valstybine žeme, nes tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams.Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimas administracinėje byloje neturi prejudicinės galios, o kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad ginčo statinys yra nesuformuotame žemės sklype. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypų ribos neaiškios, tačiau atsakovas V. N. kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį, prašydamas suformuoti po ginčo statiniu esantį žemės sklypą pastarajam eksploatuoti. Tai patvirtina, jog nors ir atlikus 0,64 ha ploto žemės sklypo ir 0,70 ha žemės sklypo, kadastrinius matavimus, ginčo statinys nepateks į minėtų žemės sklypų teritoriją. Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos raštas atsakant į užklausimą Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2013-06-18, kuriuo buvo pateikta Lentvario seniūnijos Kariotiškių kaimo namų ūkio knygos Nr.5, namų ūkio Nr.224 patvirtinta kopija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2013-07-01 raštas, Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2013-07-04, kuriuo informuota apie administracinio teisės pažeidimo dėl V. N. valstybinės žemės savavališko užėmimo nagrinėjimo eigą, pateikiant dokumentų kopijas, o prokuroras su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2013-07-18, todėl vieno mėnesio terminas pareiškimui paduoti skaičiuotinas nuo 2013-07-04, kai buvo sutinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad skundžiamas aktas pažeidžia viešąjį interesą ir šis terminas laikytinas nepažeistu.

Atsiliepimas

Atsakovas V. N. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

tai, jog ginčo statinys nebuvo nurodytas apeliaciniame skunde minimuose sandoriuose yra savaime suprantama, kadangi priešingai ir negalėjo būti, statiniui nesant registruotam nekilnojamojo turto registre. Būtent dėl to, jog ginčo statinys nebuvo registruotas, formuojant 0,64 ha žemės sklypą projektuotojai šio pastato neįtraukė į žemės sklypą. 1993 m. fiziniam asmeniui perkant žemės sklypus, pastarieji buvo skirti kaip namų valda gyvenamajam namui ir šių ar kitų valstybinės žemės sklypų formavimas ar pardavimas niekaip nebuvo susijęs su neregistruoto ūkinio pagalbinio pastato buvimo faktu. Apeliacinio skundo argumentų neteisingumą patvirtina ir neginčytinu rašytiniu įrodymu esantis dar 1992 m. lapkričio mėn. nubraižytas ir nekilnojamojo turto registre registruotas namų valdos žemės sklypo ribų planas.Atsakovas nuosavybės teisės įgijimo teises nepasinaudojo, kadangi nuosavybės teisė jam buvo pripažinta ieškovo ieškiniu prašomu panaikinti ginčijamu 2007-01-18 Senų statinių patikrinimo aktu Nr.(100)-11.73-05. CK 4.69 str. 3 d. nuostata šiuo atveju netaikytina, kadangi ginčo statinys niekada nebuvo valstybei ar savivaldybei priklausantis ir niekada nebuvo registruotas kito asmens vardu, kaip numato šio straipsnio 3 dalis.1992 m. nekilnojamojo turto objektai buvo matuojami paprastais sukamaisiais metrais, neprisirišant prie konkrečių koordinačių, sistemų ir pan. Išvažiuojamo teismo posėdžio metu buvo įsitikinta, kad jokių kitų statinių, galinčių būti „N“ raide pažymėtais, nėra, o vadovaujantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, į vakarus nuo kūdros į pietus nuo pravažiavimo stovi daugiau nei dvidešimt metų augantys medžiai, taigi šie ieškovo nurodomi „N“ statiniai čia negalėjo stovėti. Ieškovas nepaneigė, kad „N“ raide žymėti pastatai yra ginčo objektas.Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Namų valdos techninės apskaitos kortelės įrašas yra atliktas klaidingai. Pati kortelė sudaryta 1992-06-10, taigi nesuprantama, kaip ją sudarant 1992 m. galėjo atsirasti 1995 m. įrašas. Net ir padarius prielaidą, kad ginčo statinys pastatytas 1995 m., negalima sutikti su apeliantu, kad statybos leidimas statinio statybai ant valstybinės žemės negalėjo būti išduotas. Ginčo statinys patenka į agroparkines teritorijas, kuriose yra galimas ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija.Tik sutvarkius visų žemės sklypų tikslius matavimus, nustačius ribas ir priėmus atitinkamus administracinius teisės aktus paaiškės tiksli pastato buvimo vieta.Vėliausiai 2013-04-25 ieškovui iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ištraukus išrašą buvo žinoma apie 2007-01-18 Senų statinių patikrinimo aktą. Be to, 2013-04-04 ieškovas buvo informuotas, jog pastatas stovi ant valstybinės žemės. Be to, prie ieškinio pridėtos Namų valdos apskaitos lentelės nuorašas patvirtintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo dar 2013-03-20, taigi pagrįsta tikėti, kad šis dokumentas ieškovą pasiekė anksčiau, nei 2013-06-25, t.y. vieną mėnesį iki pateikiant ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

nekilnojamojo turto ir kadastro įrašai laikomi teisingais, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Ieškovas neginčijo šių įrašų, bei įvertinus, kad ieškovas pateikdamas šią pagalbinių pastatų kadastro duomenų kopija pateikė tik 2 lapus, pagrįstai kyla abejonių dėl kokių priežasčių buvo pateikti tik 2 lapai, todėl ir abejotina šio įrodymų verte nagrinėjamoje byloje. Iš kitų surinktų ir teismo įvertintų įrodymų matyti, kad pagalbinių pastatų ir jų dalių ir priestatų kadastro duomenų byloje įrašyta, bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų įraše užfiksuota ūkinio pastato statybos data – 1990 m. Namų valdos –žemės sklypo ribų plane, parengtame ir patvirtintame 1992 m. lapkričio mėnesį, taip pat nurodyti ūkio pastatai „N“, kurie šiuo metu yra atsakovo V. N. sujungti į vieną. Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-01-15 raštu Nr.AP3-77 „Dėl senų statinių patikrinimo“ informavo, kad nėra ginčo dėl žemės sklypo (teritorijos) prie senų statinių – V. N. priklausančių statinių, be to, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-01-10 rašte Nr.36 nurodyta, kad ginčo dėl žemės sklypo prie senų statinių nėra. Taigi, valstybinės žemės patikėtinis neišreiškė prieštaravimų dėl valstybinės žemės užėmimo. Apeliantas apie ginčo objekto esančias aplinkybes galimai sužino iš 2013-04-04 Nacionalinės žemės tarnybos rašto arba iš 2013-04-25 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, tačiau į teismą kreipėsi tik praėjus beveik trims mėnesiams nuo informacijos sužinojimo. Taigi, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Trakų rajono savivaldybės administracijai nėra suformuluotas joks ieškinio pagrindas ar dalykas. Apie statinio statybos neteisėtumo faktą visus komisijos narius, pasirašiusius aktą, turėjo informuoti Apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (VAVA) vyriausioji architektė, tačiau to nebuvo padaryta. Aktą pasirašę Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė bei Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos seniūnas nei turėjo, nei privalėjo žinoti apie galimą statybos neteisėtumą. Atsakovas patrauktas į bylą visiškai nepagrįstai.

Atsiliepimas

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

LR Vyriausybė 2003-03-03 nutarimu Nr.278 patvirtino sąrašą dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 dienos. Šiame sąraše nurodyti dokumentai, turėjo būti teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui norint įregistruoti neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 įsigaliojimo. Taigi, šis nutarimas buvo skirtas įteisinti statinius, kurie buvo tiek įsigyti, tiek pastatyti iki 1991-07-25. Šioje byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, kada buvo pastatytas atsakovui V. N. priklausantis ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi būtent nuo šio pastato statybos metų priklauso, ar ginčo statinys teisėtai galėjo būti įregistruotas 2007-01-18 Senų statinių patikrinimo akto Nr.(100)-11.73-05 pagrindu, ar yra savavališka statyba, t.y. ar atsakovas V. N. privalėjo gauti projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo, VAVA sutikimą dėl ginčo pastato statybos darbų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus grindžia Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodytu įrašu, kad ginčo pastato statybos metai yra 1995 m. (t. I, b.l. 14). Tačiau byloje surinkta ir kitų įrodymų, kurie prieštarauja tokiai išvadai, todėl šiuo atveju ypač svarbu įvertinti tiek Namų valdos techninės apskaitos kortelės, tiek kitų įrodymų patikimumą.

LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278 patvirtinto „Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo“ 2 ir 3 p. numatyta, kad įsigyti ir pastatyti seni statiniai Registre registruojami Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir 2.1-2.4 arba 3.1-3.2 punktuose nurodytus dokumentus, o jų neturint – 5.1-5.11 arba 6.1-6.9 punktuose nurodytus dokumentus, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 dienos. Namų valdos techninė kortelė, kurios duomenimis remiasi ieškovas, tarp šių dokumentų nėra numatyta, o atsakovas V. N. ginčo pastatą įregistravo remdamasis minėtu Vyriausybės nutarimu bei LR Aplinkos ministro ir Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymo Nr.158/89 „Dėl prašymo patikrinti senus statinius, formos, Senų statinių patikrinimo akto formos ir Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkos patvirtinimo“ pagrindu priimtu 2007-01-18 Senų statinių patikrinimo aktu Nr.(100)-11.73-05. Šiame akte statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovai padarė išvadą, kad ginčo statinys-ūkio pastatas yra 1990 metų statybos, be to, pažymėjo, kad savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti (naudoti) šio akto 1 punkte išvardytus statinius nėra, prieštaravimų dėl šio statinio tolesnio naudojimo ir registravimo Nekilnojamojo turto registre į VAVA departamento ir ginčų dėl žemės sklypo nenurodė, pažymėjo, kad savivaldybė neprieštarauja dėl šių statinių tolesnio naudojimo (t. II, b.l. 10-11). Taigi, sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais, jog valstybinės žemės patikėtinis neišreiškė jokių prieštaravimų dėl žemės sklypo užėmimo bei ginčo statinio registravimo. Be to, aplinkybė, kad atsakovui V. N. priklausančio ūkinio pastato statybos metai yra 1995 m., yra nurodyta ir Archyvinėje kadastro duomenų byloje Nr.79/5857 (t. I, b.l. 15, b.l. 132), šio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registre taip pat užfiksuoti 1990 m. statinio statybos metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs, kad Senų statinių patikrinimo aktas bei Archyvinės kadastrų duomenų bylos duomenys prieštarauja Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodytam įrašui apie ginčo pastato statybos metus, kad šioje kortelėje nurodyti įrašai apie pirties statybos metus (1994 m.) taip pat nesutampa su Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų bylos įrašais (1990 m.), nevertino šio įrodymo kaip patikimo.

Šalies argumentai

Apelianto teiginius ir Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodytą įrašą, kad ginčo statinys yra pastatytas 1995 m., paneigia ir byloje esantis dar 1992 m. lapkričio mėnesį nubraižytas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriame pavaizduoti du statiniai, pažymėti raide „N“, kurie šiuo metu yra sujungti į vieną ginčo ūkinį pastatą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį ginčo pastato vietos apžiūros protokolą, sutinka su atsakovo V. N. atsiliepime išdėstytais argumentais, jog vertinant šiuos planus reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad jie yra nubraižyti prieš 22 metus (1992 m.), neprisirišant prie konkrečių koordinačių ir gali būti ne visai tikslūs pravažiavimo atžvilgiu, tuo labiau, kad šiuo metu jokių kitų pastatų neva pažymėtų „N“ raide žemės sklype nėra, jų vietoje yra medžiai.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, byloje nėra ginčo, kad V. N. 1992-1998 m. pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad sandoriuose dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypų perleidimo turi būti nurodomi visi priklausiniai, tačiau šiose sutartyje ginčo statinys nebuvo nurodytas, be to, jei 1993 m. atsakovui V. N. perkant valstybinius žemės sklypus ginčo statinys jau būtų stovėjęs, prie pastarojo būtinai būtų formuojamas žemės sklypas, tačiau jo nebuvo, todėl ir sklypas jam eksploatuoti nebuvo suformuotas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka: ginčo statinys ir negalėjo būti nurodytas minimuose sandoriuose, kadangi jis nebuvo registruotas jokiuose registruose iki pat 2007 m., o žemės sklypas negalėjo būti formuojamas po ir aplink registruose neegzistuojančiu pastatu. Atkreiptinas dėmesys, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.2-519-213/3013 konstatuota, kad žemės sklypų, priklausančių V. N. (kuriuose yra ginčo pastatas) ribos šiuo metu dar nėra tiksliai nustatytos ir kadastriniai matavimai nėra atlikti, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią, todėl priešingi apelianto teiginiai ir argumentai, neva ginčo pastatas nepatenka į V. N. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovi valstybinėje žemėje, yra niekuo nepagrįsti.

Pažymėtina, kad remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182, 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo pastatas yra 1990 m. statybos, o ieškovas neįrodė, kad šis pastatas pastatytas vėliau. Taigi, pripažinus, kad V. N. priklausantis statinys pastatytas dar 1990 m., konstatuotina, kad jis teisėtai galėjo būti įregistruotas 2007-01-18 Senų statinių patikrinimo akto Nr.(100)-11.73-05 pagrindu, ir jokie reikalavimai gauti projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo, taip pat statybos darbų atlikimo metu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdžiusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašytinį sutikimą neprieštaravimą dėl statybos darbų V. N. atžvilgiu neturėjo būti taikomi. Nustačius, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, šalių argumentai dėl ieškinio senaties neturi jokios teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui tokių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl jo prašymas atmetamas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėAndžej MaciejevskiAlma Urbanavičienė