Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-209-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
1A-497-209-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Audronė Kartanienė, Stasys Punys
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Jolanta Čepukėnienė NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-497-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-18-1-00064-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.2.14.1.2.1.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Stasio Punio, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,dalyvaujant prokurorei Rutai Navasaitienei,gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2012-02-28, į galutinę subendrintą bausmę įskaitant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktąją dalį ir BK 66 str. pagrindu į paskirtą bausmę įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2011-02-21 iki 2011-02-23.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-01-13 apie 19.30 val. viešoje vietoje - prie parduotuvės „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą J. Z. – Z. priklausantį turtą - 60 Lt grynųjų pinigų, sąsiuvinį, 2 Lt vertės ir maišelį, 1 Lt vertės, t.y. priėjęs prie J. Z. – Z., pasiūlė jai įsigyti cigarečių, o pastarajai atsisakius, jis ėjo paskui ją iki parduotuvės „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), kur pagriebęs iš nukentėjusiosios J. Z. – Z. rankos pinigus bei maišelį, kuriame buvo įdėtas sąsiuvinis, pabėgo, tokiu būdu nukentėjusiajai J. Z. – Z. padarė bendrai 63 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo bylą perduoti prokurorui („grąžinti bylą pertardymui“), kadangi visa surinkta medžiaga yra „sufabrikuota“ ir ją teisme papildys duomenimis, kurių byloje nėra. Teismas neatkreipė dėmesį, kad jis neneigė, kad J. Z. – Z. buvo pasiūlęs cigaretes ir ji pati jam padavė pinigus, bet jis pinigų neištraukė iš nukentėjusiosios. Nukentėjusioji meluoja. Nors jis prašė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo akistatos su nukentėjusiąja, kas rodo, kad nukentėjusioji bijojo atsakomybės. Teismo posėdžio metu apeliantas nėra paaiškinęs, kad jis moteriai atsisakius duoti pinigus juos tiesiog ištraukė. Jam tyrėja ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jei jis nenori važiuoti į areštinę, prisipažintų ir jis sutiko, todėl davė tokius pirminius parodymus. Liudytojai D. P. ikiteisminio tyrimo metu tyrėja sakė kokius parodymus duoti, jei ji kartu nenori važiuoti su apeliantu į areštinę. Nukentėjusioji teismo prašė nutraukti šią bylą, nes jai apeliantas atlygino žalą ir jam pretenzijų ji neturi, bet teismas į tai – lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių buvimą, neatsižvelgė ir jam skyrė griežčiausią bausmę, nes rėmėsi jo praeitimi, už kurią jis yra atlikęs bausmę ir jo teistumais.

Tesimo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis prašo bylą perduoti prokurorui, kadangi visa surinkta medžiaga yra „sufabrikuota“ ir nurodo aplinkybę, kad jo ir liudytojos D. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu tyrėja įtakojo grasindama važiavimu į areštinę, nebuvo akistatos tarp jo ir nukentėjusiojo, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo pats nuteistasis A. K. ir davė paaiškinimu, galėjo užduoti klausimus nukentėjusiajai ir liudytojai, davė parodymus nukentėjusioji J. Z. – Z. liudytoja D. P., todėl, iš esmės, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo ištaisyti skunde nurodyti kaip būti baudžiamojo proceso pažeidimai, t.y. dėl skunde kaip buvusių baudžiamojo proceso pažeidimų nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir jie nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad švelninti nusikalstamos veikos kvalifikavimą galima ir neperdavus bylos prokurorui, kadangi sutinkamai su BPK 255 str. 2 d., kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad byla prokurorui neperduotina. Taip pat nėra pagrindo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui, kadangi įrodymų tyrimas ir vertinimas gali būti atliktas arba patikrintas apeliacinės instancijos teismo, kuo nuteistasis iš dalies pasinaudojo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į sukčiavimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji J. Z. – Z. parodė, kad (b.l. 178) einant per gatvę, kaltinamasis jai iš rankų išgriebė pinigus ir maišelį ir nubėgo už namo. 2011-01-13 protokole-pareiškime ji nurodė, kad nepažįstamas vyriškis iš rankų ištraukė 60 Lt ir pabėgo (b.l. 3). Ikiteisminio tyrimo, 2011-01-13 liudytojo apklausos metu (b.l. 11) nurodė, kad jai iš dešinės rankos ištraukė 60 Lt ir nubėgo, 2011-02-21 liudytojo papildomos apklausos metu ji parodė, kad (b.l. 9) jai ištraukė iš dešinės rankos ne tik minėtus pinigus, bet ir maišelį su anglų kalbos sąsiuviniu. 2011-03-16 liudytojos papildomos apklausos metu ji parodė, kad perėjus gatvę ir paėjus keletą žingsnių link „C.“, vaikinas nieko nesakęs griebė už jos rankoje laikytus 60 Lt ir maišelį ir greitai nuėjo namo (b.l. 18). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais apimtyje, kad J. Z. – Z. daiktai buvo būtent ištraukti iš jos rankų, kadangi šie parodymai nuoseklūs, nukentėjusioji su nuteistuoju anksčiau pažįstama nebuvo, todėl ji neturėjo jokio pagrindo jį melagingai apkalbėti, ką patvirtina ir jos 2011-12-22 rašytinis prašymas nutraukti baudžiamąją bylą (b.l. 162), po kurio pateikimo nukentėjusioji nepakeitė parodymų nuteistojo naudai, todėl teismas jos parodymais šioje apimtyje tiki.

Nors nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir paaiškino, kad jis apgaulės būdu išviliojo iš moters pinigus, o jį kaltina vagyste, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis paaiškino, kad (b.l. 159) jis pasiūlė moteriai pirkti cigarečių, moteris išsigrynino pinigus bankomate ir paklausė kur tos cigaretės, jis pasiūlė paėjėti link namo ir sakė, kad atneš cigaretes, paprašė duoti pinigų, o ji pasakė, kad pirma atneštų cigarečių, o paskui jau duos pinigų. Kadangi moteris atsisakė jam duoti pinigų, tuomet tiesiog ištraukė moteriai pinigus iš rankų ir pasišalino, tiksliau, ji padavė jam pinigus, jis pasakė, kad atneš cigarečių, o galiausiai jis neatnešė nei cigarečių, nei pinigų. Jis ikiteisminio tyrimo metu kaltę prisipažino, nes nukentėjusioji nevaikščiojo į apklausas, be to, tyrėja sakė, kad jei prisipažins, jo neveš į areštinę, manė, kad taip bus paprasčiau. Jo sugyventinė matė ir girdėjo, kaip kalbėjo, atsitraukė, atrodo, kai paprašė duoti pinigus. Ikiteisminio tyrimo, 2011-02-21 įtariamojo apklausos metu, jis parodė, kad jis pasakė moteriai duoti pinigus ir palaukti kol jis jai atneš cigarečių, moteris pati jam padavė 60 Lt. (b.l. 35). 2011-04-22 nuoširdžiam prisipažinime jis nurodė (b.l. 37), kad iš jam nepažįstamos moters rankos ištraukė 60 Lt ir polietileninį maišiuką. 2011-05-11 įtariamojo apklausos metu A. K. parodė, kad (b.l. 41-42) kai D. nuėjo į viešojo transporto stotelę, jis staigiai prišokęs prie moters čiupo jai už rankoje laikytų pinigų ir greitai nuėjo. Kai griebė už pinigų, tuo pačiu pačiupo ir už polietileninio juodos spalvos maišelio. Kolegija mano, kad A. K. pateikdamas įvykius jog jam pinigus atidavė pati nukentėjusioji, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės arba švelnesnės baudžiamosios atsakomybės. A. K. versija atmetama todėl, kad jo parodymai šioje apimtyje prieštaringi, ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

D. P. ikiteisminio tyrimo, 2011-03-02 liudytojos apklausos metu parodė, kad ji A. K. pažįsta apie 8-9 metus, turi su juo kartu du vaikus, anksčiau gyveno, o dabar jau nebegyvena, kartais duoda pinigų jų bendrų vaikų išlaikymui (b.l. 27-28), ji nematė, kad A. K. iš ko nors būtų paėmęs kiek nors pinigų, jis cigarečių tikrai nepardavinėja, kai išėjo iš komisariato, ji paklausė ar jis apvogė moterį, kuri buvo policijoje, A. pasakė, kad apvogė. Po apklausos protokolo ranka parašyta: perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ji parodė, kad (b.l. 177) A. moteriai pasiūlė pirkti cigarečių, ji sutiko pirkti, davė A. tris kupiūras po 20 Lt ir tuščią maišelį ir A. nuėjo atnešti cigarečių, bet daugiau jis prie to namo negrįžo. Nežino, ką ten tyrėja surašė, ji tų parodymų nedavė paskaityti, ji tik juos pasirašė. Šie D. P. parodymai A. K. kaltės pagal BK 178 str. 2 d. nepaneigia, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi, tame tarpe ir pačio nuteistojo parodymams, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ji pakankamai dažnai susitinka su A. K., jį pažįsta apie 8-9 metus, turi su juo kartu du vaikus, jo yra remiama finansiškai, todėl kolegija mano, kad ji pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pateikdama įvykius jog A. K. pinigus atidavė pati nukentėjusioji, siekia išvengti jo baudžiamosios atsakomybės arba švelnesnės baudžiamosios atsakomybės, be to, jos parodymus taip pat paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas tiki.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji teismo prašė nutraukti šią bylą, nes jai apeliantas atlygino žalą ir jam pretenzijų ji neturi, bet teismas į tai – lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių buvimą, neatsižvelgė. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 3 d. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji J. Z. – Z. parodė, kad kaltinamasis su ja atsiskaitė, jai pinigus perdavė pareigūnai, šiuo metu jam jokių pretenzijų ji neturi (b.l. 178). 2011-12-22 prašyme nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis piniginę žalą jai atlygino ir ji daugiau pretenzijų jam neturi (b.l. 162). Byloje taip pat yra 2011-02-21 pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (b.l. 10) ir 2011-03-16 pranešimas, kad padaryta turtinė žala yra atlyginta (b.l. 19). Atsižvelgus į išdėstytą pripažintina nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 3 d.).

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Šiuo atveju, nenustatyta, kad A. K. pripažino esmines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo posėdžiuose, o priešingai, jis jas ginčijo, pagrįstai nenustatyta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nors nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir paaiškino, kad prisipažino tik dėl to, ką yra padaręs.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, A. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis A. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 3 d.). A. K. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 7 kartus (b.l. 47-50, 54-99), daugiausia už vagystes ir plėšimus, baustas administracine tvarka už vagystę (b.l. 100), į narkologinę įskaitą neįrašytas, bet 2000-11-09 buvo kreipęsis konsultacijos, o 2010-11-04 buvo nustatytas opioidų vartojimas (b.l. 102), bet, kaip parodė 2011-05-11, anksčiau vartojo heroiną, bet jau mėnuo laiko nebevartoja narkotinių medžiagų, nedirba nuo 2004 m. (b.l. 108). Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau A. K. jau buvo ne kartą teistas, atliko jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau ir po to išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams, padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę, nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam A. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Net ir pripažinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl to nuosprendžio keisti ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, A. K. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmė teisingai subendrinta nepažeidžiant BK 63 str. reikalavimų.

Pažymėtina, kad nustačius, kad A. K. iš nukentėjusiosios savo veiksmais prieš jos valią ištraukė pinigus ir krepšį iš rankų, nėra teisinio pagrindo jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip sukčiavimą. Net pripažinus nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 3 d.), nėra teisinio pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi ji, atsižvelgus į visas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame buvo nurodyta, kad nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė, nurodžiusi, kad žala jai buvo atlyginta. Nuteistasis nenurodė rimtų priežasčių, kodėl jis ir liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu turėjo duoti parodymus, kuriais apkalbėti jį, be to, jo parodymai šioje apimtyje iš dalies paneigti nukentėjusiosios parodymais.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį arba švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjos (parašai) Stasys PunysAudronė KartanienėNuorašas tikras: Stasys LemežisTeisėjas