Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.J., 2008 m. spalio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.J. skundą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2008-09-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. rugsėjo 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R.J. 2008 m. rugsėjo 19 d. 12.00 val., vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Šilutės plento-Baltijos prospekto žiedinėje sankryžoje, iš trečiosios eismo juostos rikiuodamasis į antrąją, sukėlė pavojingą situaciją kitai transporto priemonei, paversdamas ją staiga stabdyti ir keisti vairavimo kryptį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimus.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno (toliau – Institucijos) 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu R.J. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.J. prašo skundą patenkinti, remdamasis jame nurodytais motyvais.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyrius) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 36). Atstovas į teismo posėdį neatvyko Atsiliepimu į skundą (b.l. 41) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnį numatyta už šis alternatyvias veikas:

1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Įstatymo leidėjas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra atskirai išskyręs veikas ir numatęs atsakomybę: pirmuoju atveju – kai transporto priemonę vairuojantis asmuo vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, pakanka formaliosios pažeidimo sudėties, t.y. pats vairavimo, vienu metu ar paeiliui padarant kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus faktas sukelia grėsmę eismo saugumui; o antruoju atveju numatyta teisės materialioji pažeidimo sudėtis, kuriai būdingi žalingi padariniai – kai vienkartinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia pavojingą situaciją ir priverčia kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. ATPK 260 straipsnyje įtvirtinti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje inter alia nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šių teisės normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Todėl teismas, spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

R.J. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 28) surašytas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. 12 val., važiuodamas žiedinėje sankryžoje trečiąja eismo juosta ir rikiuodamas į antrąją eismo juostą, sukėlė pavojingą situaciją kitai transporto priemonei, priversdamas ją staiga stabyti ir keisti važiavimo kryptį – tokiais veiksmais pažeidė KET 106 punkto reikalavimus. Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje (b.l. 6) nenurodytas joks KET punktas, kurio reikalavimus jis pažeidė.

KET 106 punktas įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant, prieš sukant į kairę ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

R.J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį už pavojingos situacijos sukėlimą. Pagal minėto straipsnio dispoziciją, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už pavojingos situacijos sukėlimą, turi būti nustatyti kilę konkretūs neigiami padariniai eismo dalyviams. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole apsiribota tik pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijos aprašymu, nekonkretizuojant pažeidimo sudėčiai būtinų elementų, t.y. nenurodyti eismo dalyviai, kurie dėl R.J. KET 106 punkto pažeidimo buvo priversti keisti judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti.

Policijos pareigūnų A.J. (b.l. 28) ir A.Š. (b.l. 30) tarnybiniuose pranešimuose taip pat nekonkretizuota, kokiems eismo dalyviams buvo sukelta pavojinga situacija bei kokių veiksmų jie privalėjo imtis savo saugumo užtikrinimui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino (b.l. 46-47), jog rikiuodamasis iš trečiosios eismo juostos į antrąją, jis nesukliudė jokioms transporto priemonėms ir neprivertė jų vairuotojus staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, o tik kirto ištisinę ženklinimo liniją. Mano, kad jo padarytas pažeidimas gali užtraukti atsakomybę už kelio ženklinimo nesilaikymą, tačiau ne už pavojingą vairavimą.

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys nėra pakankami nurodytam administraciniam teisės pažeidimui konstatuoti.

Pažymėtina, jog administracinėje teisėje – kaip ir baudžiamojoje – veikia in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, todėl visi neaiškumai ar netikslumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Tokiu būdu esantys byloje įrodymai nepakankami administraciniam teisės pažeidimui – pavojingam vairavimui konstatuoti, nes nesurinkta įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais buvo sukelta pavojinga situacija ir kokios jos pasekmės. Institucija įpareigotina papildomai surinkti įrodymus ir jų pagrindu tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą iš dalies patenkinti.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kuriuo R.J. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.