Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-200-174/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-18
Bylos Nr.
1S-200-174/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos

Teisėjas Irena Vilkienė Baudž. byla Nr. 1S-200-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.1.16.1.2.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 18 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,gynėjui Mindaugui Repšui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nutarties, kuria A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dviem mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra jis įtariamas tuo, kad 2010 m. balandžio 16 d. apie 13 val., Šilutėje, Tilžės g. 13, UAB „Litarana“ patalpose, veikdamas bendrininkų grupe su D. P. ir A. Z., pagrobė svetimą turtą – R. Ž. 3 900 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800 SAPPHIRE ARTE“ ir taip nukentėjusiajam R. Ž. padarė bendrą 3 900 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Skundu A. N. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nutartį dėl suėmimo paskyrimo. Nurodo, kad jis nusikaltimo, kurio padarymu yra įtariamas, nepadarė. Apie mobiliojo telefono vagystę jis nieko nežino. Jo teigimu, tai padarė D. P.. Teigia, kad teismas, šioje byloje nuspręsdamas jam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą – be pagrindo rėmėsi duomenimis, kad dėl jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai, kurie, pareiškėjo teigimu, nesusiję su šia byla.

A. N. gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra duomenų (nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys, liudytojos I. P. parodymai, paties įtariamojo D. P. parodymai, kuriuose jis prisipažino pagrobęs svetimą turtą, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. N. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimui buvo įstatymo numatytas pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skunde suimtasis tvirtina, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės klausimas ir įrodymai netiriami, o tik svarstomas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – teisėtumas ir pagrįstumas. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl bylos duomenų, duodančių pagrindą įtarti A. N. inkriminuoto nusikaltimo padarymu, pakankamumo bei pripažinimo įrodymais įtariamojo kaltei patvirtinti klausimas nagrinėjant šį skundą nesprendžiamas. Į šiuos skundo argumentus bus atsakyta pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės.

A. N. suėmimas paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. To paties nutarimo 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą ir kiti duomenys.

A. N. įtariamas tyčinio nusikaltimo, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta didesnė negu vieneri metai laisvės atėmimo bausmė. Šią nusikalstamą veiką A. N., kaip įtariama, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką nuosavybei, tai rodo, kad nepaisant jauno amžiaus jis linkęs nusikalsti. A. N. nevedęs, nesimoko, niekur nedirba, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Taigi jo nesieja tvirti pozityvūs socialiniai ryšiai. Priešingai nei teigia įtariamasis, teismas spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą pagrįstai rėmėsi duomenimis apie jo ankstesnį teistumą ir šiuo metu dėl jo atliekamus ikiteisminius tyrimus. Šie duomenys A. N. apibūdina kaip nenorintį keisti gyvenimo būdą ir gyventi dorai, linkusį nusikalsti asmenį. Akivaizdu, kad inkriminuojamos veikos sunkumas gali būti vienu iš pagrindų skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau aplinkybė, kad A. N. įtariamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepaneigia griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindo.

Aptarti A. N. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nusikaltimo, kurio padarymu jis įtariamas, pobūdis, objektas, kitos išdėstytos aplinkybės teismui pagrįstai leido manyti, kad A. N., siekdamas išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus analogiško ar panašaus pobūdžio nusikaltimus. Todėl esant suėmimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, ir sąlygoms, įtariamajam pagrįstai paskirtas suėmimas. Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad A. N., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus, todėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Žemesniojo teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė